Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G. 2025 m., birželio 15 d., apie 01:00 val., šventės, vykusios (duomenys neskelbtini), metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš asmeninių paskatų tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam A. A. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas muštines žaizdas lūpų gleivinėse, I-o kairio danties vainiko nuskėlimą, viršutinio I-o dešinio danties netekimą, dėl ko A. A. dėl nustatyto viršutinio I-o dešinio danties netekimo prarado 10 % bendro dalyvumo, tai yra padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. G. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl A. A. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) vykusios šventė metu buvo išgėręs ir trenkė nukentėjusiajam į veidą. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Gailisi nusikaltęs. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Padarytą turtinę žalą pripažįsta pilnai, o neturtinės žalos sutiktų atlyginti 1500 Eur. Buvo sutarę su nukentėjusiuoju dėl bendros 3500 Eur žalos atlyginimo, bet nukentėjusysis persigalvojo ir pareiškė ieškinį dvigubai didesnei sumai. Su nukentėjusiojo patirtomis išlaidomis advokato pagalbai sutinka.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto civilinio ieškinio paaiškino, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio į veidą patyrė nemažą skausmą, pirko vaistus. Pradžioje negalėjo kramtyti, gerti karštą ar šaltą vandenį, negalėjo šypsotis. Turtinė žala nurodyta gydytojų. Dantų dar nesusitvarkė, nes buvo komandiruotėje. Civiliniame ieškinyje nurodytą neturtinę žalą 5000 Eur sutinka mažinti iki 4000 Eur. Iš pradžių tarėsi su kaltinamuoju dėl bendros 3500 Eur žalos, bet kiti patarė prašyti daugiau, todėl pareiškė ieškinį bendrai 6977,00 Eur sumai.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė įvykdžius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2025-06-16 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiojo A. A. parodymai, kad 2025-06-14, 23.50 val., nuvyko į šventę, vykusią šalia (duomenys neskelbtini) kultūros centro. Šventėje vartojo alkoholinius gėrimus. Pamatęs pažįstamą G. G., priėjo prie pastarosios ir kalbėjosi. Jau buvo 2025-06-15, apie 01.00 val., kai pajuto smūgį į veido sritį. Jam prakirto apatinę ir viršutinę lūpas bei pajuto, kad išmušė vieną viršutinį priekinį dantį ir vieną priekinį dantį nuskėlė. Kas jam sudavė smūgį, negali pasakyti, nes to asmens nepažįsta. Sukeltą skausmą įvertina 8 balais iš 10. Į teismo medicinos ekspertizę važiuos. Į policiją kreipėsi tik vakar, nes dar nebuvo apsisprendęs dėl pareiškimo rašymo. Iš G. G. sužinojo, kad jį sumušė K. G. Dėl sukelto fizinio skausmo, išmušto vieno priekinio danties ir vieno nuskelto danties civilinį ieškinį pareikš tyrimo metu, nes dar nežino kiek kainuos gydymas. Su asmeniu, kuris jį sumušė, anksčiau jokių konfliktų nėra buvę (b. l. 11–18);

2025-06-16 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti ant A. A. kūno matomi sužalojimai: praskeltos viršutinė ir apatinė lūpos, išmuštas priekinis viršutinis dantis ir nuskeltas šalia esantis dantis (b. l. 40–48);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 571/2025(05) nurodyta, kad A. A. mažiausiai vienu smūgiu kietu buku daiktu (paviršiumi) padarytos muštinės žaizdos lūpų gleivinėse, viršutinio I-o kairio danties vainiko nuskėlimas, viršutinio I-o dešinio danties netekimas; remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių prarasto bendrojo dalyvumo procentų nustatyto lentelės 384 punktu, A. A. dėl nustatyto viršutinio I-o dešinio danties netekimo prarado 10 proc. bendro dalyvumo, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 53);

liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025-06-15, apie 01:00 val., su brolio žmona S. G., pažįstamu A. J., draugu V. B. buvo (duomenys neskelbtini) kaimo šventėje. Visi grupelėje bendravo. Prie jos priėjęs mokyklos laikų pažįstamas A. A. pasisveikino ir pradėjo draugiškai bendrauti. A. uždėjo ranką jai ant peties, apsikabino. Ji neprieštaravo. Po kelių minučių prie jų grupelės priėjo K. G., kuris A. paklausė ko šis lenda prie jos. A. nieko neatsakė ir K. pastarąjį pastūmė. Tada A. pastūmė K. ir jiedu pradėjo stumdytis. Susistumdymo metu K. vieną kartą kumščiu trenkė A. į veido sritį. Kur pataikė, nematė. Tada A. kumščiu trenkė K. Konfliktą pradėjo raminti kitoje grupelėje buvę A. draugai. Matė, kad A. draugai irgi mušė K., bet kaip buvo suduoti smūgiai ir kas juos sudavė, nežino. Ji atsitraukė toliau nuo įvykio. Kaip įvykis užsibaigė, nežino. Kažkas iškvietė policiją, bet kai pareigūnai atvyko, konflikto jau nebebuvo. Kodėl K. pagalvojo, kad A. prie jos „lenda“, nežino. Su A. telefonu bendravo kitą dieną, nes šis neprisiminė kas įvyko. Dar būdama šventėje matė, kad A. abi lūpos kruvinos. A. ir K. buvo stipriai neblaivūs. Ji fiziškai nenukentėjo, rimtis nebuvo sutrikdyta, niekam pretenzijų neturi (b. l. 82–84);

liudytojos S. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog K. G. yra jos vyro draugas. K. G. gyvena užsienyje, šventės metu buvo savaitei grįžęs į Lietuvą. 2025 m. birželio mėnesį, dienos nepamena, (duomenys neskelbtini) kaime vyko šventė. K. G. buvo šventėje. A. A. ji nepažįsta. Kad A. buvo sumuštas, sužinojo vėliau. G. G. jai pasakė, kad A. ir K. susimušė. Kaip susimušė, nesakė. Ji matė, kad asmenys susibūrė į vieną vietą ir suprato, kad vyksta muštynės, todėl nėjo artyn (b. l. 88–90);

2025-06-27 Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas telefoninio pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinys, kad 4-6 jauni vyrai mušasi (duomenys neskelbtini) šventėje (b. l. 92–93);

K. G., ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju, parodymais, kad A. A. iki įvykio nepažinojo. 2025 metų birželio 15 d., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, krepšinio aikštelėje, jis A. A. sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį. Jis kažką pasakė A., pastarasis kažką atsakė ir taip gavosi. Įvykio metu buvo išgėręs, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Įvykį galėjo matyti G. G., kuri buvo šalia A. G. yra jo draugo sesuo. Ar savo veiksmais galėjo padaryti A. sužalojimus lūpos gleivinėje, nuskelti vieną dantį ir dar vieną išmušti, atsakyti negali, nes nežino kur tiksliai pataikė A. Kad A. sudavė smūgį, neneigia ir dėl to kaltu prisipažįsta. A. A. padarytą žalą planuoja atlyginti, jo atsiprašys ir norėtų susitaikyti (b. l. 136–137).

Kaltinamojo K. G. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia smurtavo nukentėjusiojo A. A. atžvilgiu ir neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 138 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – K. G. neteistas (b. l. 103), 5 metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 105), gyvena ir dirba užsienyje. Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstama veika sukeltus padarinius, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 54, 61 straipsniai).

Dėl civilinio ieškinio.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo A. A. atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 1977 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam A. A. iš kaltinamojo K. G. Taip pat prašo priteisti nukentėjusiajam iš kaltinamojo ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą (b. l. 64–68). Ieškinys grindžiamas tuo, kad A. A. turėjo 57,00 Eur išlaidas už odontologijos paslaugas, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su prieš jį įvykdyta smurtine nusikalstama veika. Be to, nukentėjusysis dėl išmušto danties bei nuskelto danties gydymo patirs 1920,00 Eur išlaidas. Bendra turtinė žala 1977 Eur. Dėl nusikalstamos veikos A. A. buvo sukeltas fizinis skausmas, stiprius emocinis sukrėtimas, dvasiniai išgyvenimai, buvo sutrikdyta socialinė bei darbinė veikla, atsirado baimės, nesaugumo jausmas, sutriko miegas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nurodė, kad prašomą priteisti iš kaltinamojo neturtinę žalą mažina iki 4000 Eur.

Kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos ir nukentėjusiojo turėtų advokato pagalbos išlaidų priteisimo, tačiau nurodė, kad neturtinė žala yra per didelė, sutiktų su 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, dėl kurios ikiteisminio tyrimo metu tarėsi su nukentėjusiuoju.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog K. G. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta, teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamasis K. G. yra atsakingas už A. A. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nukentėjusysis prie civilinio ieškinio pateikė jam padarytos turtinės žalos dydį patvirtinančius dokumentus – UAB (duomenys neskelbtini) gydytojo 2025-06-19 įrašą apie preliminarų išmušto bei nuskelto dantų gydymo planą ir gydymo kainas bei kvitą apie sumokėtą 57,00 Eur sumą už odontologijos paslaugas. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus bei į tai, kad kaltinamasis neginčija prašomos iš jo priteisti turtinės žalos sumos, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo tenkintinas visiškai.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kurio pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiajam dėl kaltinamojo neteisėtų veikų kilusias pasekmes, į kaltinamojo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam sukeltus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, į abiejų turtinę padėtį bei teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą panašaus pobūdžio bylose. Teismas sutinka, kad nukentėjusysis A. A. dėl K. G. padaryto nusikaltimo patyrė neturtinę žalą, nes nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, išmuštas vienas dantis ir nuskeltas kitas dantis. Nukentėjusiajam kilo nepatogumų valgant, rūpesčių dėl netekto danties implantavimo ir nuskelto danties gydymo. Teismas taip pat įvertina, kad nukentėjusiajam buvo suduotas vienas smūgis į veido sritį, kuris A. A. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nukentėjusysis įvykio metu taip pat buvo stipriai neblaivus, liudytojos G. G. parodymais į kaltinamojo A. A. suduotą smūgį atsakė suduodamas smūgį atgal kaltinamajam, taip kilo muštynės, į kurias įsijungė dar keli asmenys. Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su nukentėjusiuoju telefonu bendravo kitą dieną po įvykio ir šis neprisiminė kas įvyko. A. A., teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip civilinis ieškovas, nurodė, kad iki šiol dantų nesusitvarkė, nes buvo išvykęs į darbinę komandiruotę. Tai paneigia civiliniame ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad dėl patirtų sužalojimų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo darbinė veikla. Teismui taip pat nėra pateikta įrodymų, kad nukentėjusysis dėl atsiradusio baimės jausmo, sutrikusio miego būtų kreipęsis į gydymo įstaigą ar psichologą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis posėdžio metu pripažino, kad tarėsi su kaltinamuoju dėl bendros 3500 Eur sumos už turtinę ir neturtinę žalą atlyginimo, bet po to pareiškė civilinį ieškinį beveik dvigubai didesnei sumai, nes taip jam patarė kiti asmenys. Taigi nukentėjusysis neturtinės žalos dydį iš dalies vertina ne pagal savo patirtus neigiamus išgyvenimus dėl kaltinamojo jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, o pagal kitų asmenų patarimus prašyti iš kaltinamojo didesnės pinigų sumos žalos atlyginimui. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant analogiškas bylas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo A. A. bei žalą padariusio K. G. interesų pusiausvyros, nustatytina 2000 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, kuri priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. atstovas iš kaltinamojo prašo priteisti nukentėjusiojo patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančio 2025-07-08 Grynųjų pinigų priėmimo kvito Serija LAA Nr. 1232689 matyti, jog A. A. už suteiktas teisines paslaugas šioje byloje advokatui sumokėjo 968,00 Eur (b. l. 193). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis A. A. dėl kaltinamojo neteisėtos veikos patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, turtinę ir neturtinę žalą, todėl jis pagrįstai kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos. Prašomos priteisti A. A. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo trukmę, baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, advokato ruoštą civilinį ieškinį, nelaikytinos per didelėmis ir priteistinos iš K. G.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. A. nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. G. bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. A. nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. A. iš K. G., gim. (duomenys neskelbtini), 1977,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 00 ct) turtinės žalos bei 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos.

Priteisti iš kaltinamojo K. G., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo A. A. naudai 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.