- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- 1-1655-827/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46851-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nukentėjusysis
- G. A.
- Kaltinamasis
- K. S.
- Advokatai
- Sergej Lapuchov
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, išsilavinimas aukštasis, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. 2018 kovo 19 d., apie 15.30 val., prie pastato adresu (duomenys neskelbtini) įrengtame gyvenamajame kambaryje, užtikusi savo sutuoktinį D. S. su G. A., sukelto asmeninio konflikto metu, tyčia, šaukdama necenzūriniais žodžiais, puolė nukentėjusiąją G. A., suduodama šiai smūgius kumščiais per veidą, rovė nuo galvos nukentėjusiajai plaukus, spardė ją kojomis, o D. S. ją apglėbus, kad nuramintų, bei D. S. iš glėbio paleidus, vėl puolė G. A., metė į pastarąją ąsotį su vandeniu dėl ko G. A. patyrė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji K. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį aktą gavo, supranta, kuo yra kaltinama. Pareikštą kaltinimą pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad ten nuėjo, kad trenkė nukentėjusiajai per veidą, kad buvo tarp jų konfliktas ir kad po įžeidinėjimų ji dar suėmė nukentėjusiajai už plaukų. Visa kita yra išgalvota nukentėjusiosios. Kad ji spardė kojomis, daužė kumščiais, mėtė daiktus, tai yra melas ir absurdas. Kadangi vyko šventė, tie kvepalai gal kažkur ir buvo, be ji jų rankose neturėjo, nei metė, nei turėjo tikslo juos daužyti.
Paaiškino, kad tą dieną grįžtant iš darbo jai paskambino vyras ir pasakė, kad paims dukrą iš darželio ir eis į senamiestį pasivaikščioti. Ji norėjo eiti kartu, tačiua vyras pasakė, kad jiedu jau išėjo ir, kad pailsėtų namuose po darbo. Jai tvarkantis namie paskambino jos vyras ir pasakė, kad jie jau mieste, o dukrytė pradėjo šaukti „mama mama, mes einam į (duomenys neskelbtini) pas G.“. Ji vyro paklausė, ar jei eis (duomenys neskelbtini), ar jis ten veda dukrą, nes žadėjo ten neiti. Vyras atsakė, kad neketina to daryti. Baigus darbus namuose jai kilo įtarimų. Jos vyras nuo kovo mėnesio labai pasikeitė, jis pradėjo jai asistuoti, rodė dėmesį. Vyras su G. A. gyveno išėjęs iš namų (duomenys neskelbtini) nuo birželio mėnesio 2016 metų. Kaltinamoji visa laiką beveik metus laiko kalbino jį dėl skyrybų, norėjo geruoju skirtis, pasakė, kad jeigu čia tavo gyvenimo meilė, tai nori, kad jis būtų laimingas. Nepaisant to, nuo kovo mėnesio vyras jai rodė dėmesį. Ji norėjo dar sykį patikrinti savo vyrą. Galvojau tik nuvažiuos iš tolo pažiūrės ar jie yra tenai. Nuvažiavus ten nieko nesumatė, todėl nutarė užeiti ir pažiūrėti. Užėjo ir buvo nemaloniai nustebinta, visi sėdėjo ten, tame tarpe jos dukrytė ir vyras, G., Č.. Buvo labai supykusi ir iškart ant slenksčio pasakė, kad atėjo savo vyro paklausti kiek jis jai dar meluos, darys gėdą? Vyras jai pasakė nusiraminti. Ji norėjo paimti dukrą ir eiti į miestą, tačiau vyras pakvietė ją prisėsti, pasiūlė arbatos. Ji pastebėjo, kad stalas yra padengtas, paklausė, ar jei ten kažką švenčia. Jie pasakė, kad švenčia G. gimtadienį. Ji pasiūlė G. padaryti abipusę dovaną, t. y. kad G. parašytų raštą, kad su jos vyru gyvena jau du metus, vedi bendrą ūkį, tenkina visus jo poreikius, ir kaltinamąją su tuo raštu labai greitai išskirs. Vyras jai yra pasakęs, kad ji su juo gyvenime neišsiskirs, kad jis ją tąsys po teismus ir nieko iš to nebus. G. pasakė, kad nieko nerašys, ir ko ji čia vaikšto. Jos aiškinosi, vyko nemalonus pokalbis. Kurį laiką jie kalbėjosi, kaltinamoji buvo susinervinusi, nes ir anksčiau iš G. visada sulaukdavo pašiepimo. G. vėl pradėjo iš jos tyčiotis ir ji jau nebegalėjo ištverti, buvo ant tiek susijaudinusi, kad nesusivaldė ir sėdėdama trenkė jai. Tada jos vyras suėmė ją, pradėjo laikyti, ji prašė paleisti, sakė, kad ji jam nereikalinga, nenori j matyti, nekenčia jo. Vyras liepė G. išeiti, tačiau ji pasakė, niekur neis ir atsisėdo į fotelį sukryžiavo rankas ir kojas ir taip sėdėjo. Kaltinamoji norėjo su vyru pasikalbėti, pradėjo kalbėtis, o ji vis įsiterpdavo, tada ji ją apliejo vandeniu. G. tada pradėjo ant kaltinamosios šaukti, sakė, kad ji beprotė. Ji tuo metu kalbėjosi su vyru, išsakė jam visus savo jausmus, priekaištus. G. pradėjo terptis į jų pokalbį, „Kokį tu sūnų ten prašai pagimdyti, kam jūs tuos vaikus darot.“ Kaltinamoji tada pradėjo jai sakyti, kad ji tylėtų, pavadino ją negražiai, G. pradėjo šūkauti. D. prišoko ir pasakė, kad G.atstotų nuo kaltinamosios. G. D. pradėjo šaukti, kad kaltinamoji išvis su ja nieko bendro nenori turėti. Kaltinamoji liepė jai išsinešdinti, tačiau ji niekur nėjo, pradėjo toliau šūkauti, kaltinamąją įžeidinėti. Tada kaltinamoji pagalvojo, šito jau per daug, suėmė ją stipriai abiem rankom už plaukų, stipriai laikė, gal 15 sekundžių, po to paleido ir vėl barėsi vyru. Jam plekštelėjo per veidą, pasakė, kad negali pakelti tokio pažeminimo. Daužė vyrui per krūtinę, jis praktiškai nieko nekalbėjo, buvo labai susinervinęs, ją pargriovė ant grindų, prispaudė visu savo kūnu, jos kojas, rankas, veidą prispaudė prie žemės ir kažkiek laiko laikė taip. Vienu momentu ji jau buvo viską iškvėpus ir bijojo pajudėti, nes suprato, kad bet koks jos judesys sukels jai begalinį skausmą. Vyras ją paleido. Tada vyras išstūmė ją pro duris, kažkur netoli stovėjo I. ir D. Č.. Vyras liepė eiti namo, pasakė, kad po valandos atveš vaiką. Ji tada išvažiavau namo, vėliau vyras atvežė vaiką. Po to jis visą savaitę nesirodė namuose, sakė, kad G. nori parašyti policijai pareiškimą ant jos, jisai visais įmanomais būdais laikė ją, kad ji to nedarytų,
Į klausimus kaltinamoji paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo I. ir D. Č., D. S., jos vaikas ir G. A.. Pradžioje kai ji pradėjo kalbėtis su vyru, buvo I. su D., bet kai aš pradėjo ginčytis, jie jau buvo išėję. Tuo metu kai jie ginčijosi, vaikas buvo išėjęs su D. ir I.. Ji sudavė jai smūgį dėl to, kad ji sėdėjo ramiai ir vaipėsi, pradėjo jai sakyti, ką ji daro, pusę Vilniaus žino, kad ji su jos vyru gyvena, o ji dar kažko reikalauja. Ji tai darė ramiausiai su tokia kaip ir pašaipa. Tai kaltinamajai labai kliuvo. Kai ji jai sudavė, šalia kaltinamosios sėdėjo jos vyras ir G., ten buvo apskritas stalas. Kaltinamoji su vyru sėdėjo ant kušetės, o nukentėjusioji sėdėjo ant kėdės. Vyras sėdėjo kaltinamajai iš kairės, G. sėdėjo jai iš šono iš dešinės pusės. Kaltinamoji kaire ranka iš kumščio trenkė nukentėjusiajai, vidiniu paviršiumi. Trenkdama jai pataikė į skruostą. Po to kai trenkė jai, jos vyras suėmė ją už liemens, kaltinamoji šaukė, kad ją paleistų. Kai vyras G. liepė išeiti, G. atsisėdo į fotelį, tada kaltinamoji šliukštelėjo ant jos vandens. Tuo metu, kai apipylė ją vandeniu, ji stovėjo už baro ir kišosi į jos su vyru pokalbį. Kai kaltinamoji jai griebė už plaukų G. tuo metu stovėjo už baro arčiau kaltinamosios, vyras stovėjo netoli jos. Prieš jai griebiant už plaukų ji rėkė, kad kaltinamoji yra beprotė. Ji buvo šiek tiek pasilenkus, ten dar buvo tokia lenta, kaltinamoji peržengė per tą lentą ir per atstumą kažkaip griebė ją. Palaikė jos plaukus, paskui paleido ir tada pradėjo su vyru bartis. Tai buvo vienas smūgis per veidą, trenkė sėdėdama. Kai aš susipažino su byla, ir ji buvo parašius, jog kaltinamoji sakė „Kūrva, aš tave nudėsiu“ tai nori pasakyti, jog tokio sakinio nebuvo. Bet ji žino kieno yra toks sakinys, tai yra jos vyro žodžiai, nes jis yra kaltinamajai taip rašęs, jeigu ji jį paduosiu skyryboms. Jis kaltinamajai sakė, kad pas G. seife guli pareiškimas, jeigu ji paduosiu jį skyryboms, šitas pareiškimas atsidurs policijoj, ten yra parašyta kraupi scena, jie norėjo gal parodyti, jog kaltinamoji yra nepilno proto. Jokio spardymo kojomis nebuvo, jokių daiktų mėtymo taip pat nebuvo, ji neturėjo tikslo gadinti dovanų ar daiktų. Ąsotis stovėjo ant baro su vandenuku. Dėl spardymo kojomis, ji nieko neprisimena, nieko tokio panašaus nebuvo. Kai ją laikė už plaukų, kaltinamoji stovėjo, jos nespardė. Po to kai ją laikė už plaukų, jos vyras priėjo ir laikė ją už riešų, kad paleistų ją.
Pareiškimas policijoje atsirado vėliau. Kaltinamoji padavė skyryboms birželio pabaigoj arba liepos mėnesį 2018 m. Kaltinamoji buvo įtariamoji savo vyro mamytės nužudymo, du metus vyko tyrimas, tyrėja nusprendė ją patikrinti, galbūt jai buvo pogimdyvinė depresija, nusiuntė į ekspertizę, ji ten prabuvau 3.5 savaitės, po to grįžo, tyrimas buvo užbaigtas, po metų jos vyras su šiuo pareiškimu kartu nusprendė jį atnaujinti, dabar jis vėl yra užbaigtas nuo vasario mėnesio. Ekspertizė pasakė, kad ji yra sveika. Nukentėjusioji ją labai stipriai įžeidė tokiomis kalbomis kaip „Ko tu čia vaikštai pusę Vilniaus žino, kad ji gyvenu su jos vyru“. Su šiuo ieškiniu kategoriškai nesutiko. Sutiko, kad sudavė kumščiu į veidą, kad griebė už plaukų, sutiko kažkiek apmokėti neturtinės žalos, bet nesutiko su suma. Su reikalavimu sutiko toje dalyje, kad jai trenkė. Sutiko atlyginti 100 eurų. Nesutiko atlyginti turtinės žalos, nes tuo metu buvo konfliktas, kaip sudužo kvepalai ji nematė. Galbūt kažkas pastūmė iš jų trijų, galbūt netyčia nukrito, nežino. Ji jų neturėjo. Ji G. pažįsta nuo 2016 m. gal nuo spalio gal nuo lapkričio, kuomet mano vyras atvedė ją į namus, sakė, kad ji bus jų dukrytės auklė. Su G. buvo griežtesni pokalbiai 2017 m. liepos 19 d. tuomet kai ji ją užtiko su savo vyru bemiegančius, tada ji su vyru išvažiavom pasikalbėti, tuomet aš išvažiavo į kaimą pas savo tėvus ir vaiką. Ji jos tada G. atsiprašinėjo. Po šio įvykio (duomenys neskelbtini) ji bendravo su G. per jos vaiko gimtadienį. bendravo kaip normalūs žmonės. Jokių grasinimų ir pykčių nebuvo (b. l. 86-90).
Apklausta kaip nukentėjusioji G. A. teismo posėdyje paaiškino, kad su K. pažįstamos turbūt nuo 2016 m. rugsėjo. Ji yra vaiko motina ir jų santykiai klostėsi tik dėl to, jog nukentėjusioji prižiūrėjo vaikelį. Tam ją pasamdė D. S. ir kartais skambindavo K.. Su vaiku ir K. kiek jai pavyko būti nuoširdžiai, ji ir buvo nuoširdi. D. buvo nusprendęs, kad apie judviejų santykius K. žinoti nereikia, ji to susitarimo ir laikėsi.
Tą dieną buvo jos gimtadienis ir ją pasveikinti į (duomenys neskelbtini) atėjo I. ir D. Č., R. Č. buvo, jisai jiems padėdavo ūkio darbuose. D. pasėmė dukrytę iš darželio. Apie pusę 4 po pietų atėjo K.. Ji prisėdo prie jų, visi gėrė, nebuvo jokio alkoholio. K. paprašė nukentėjusiosios, kad ji parašyčiau tokį prašymą-pareiškimą, kad nukentėjusioji su jos vyru gyvena. G. A. pasakė, kad nieko neprivalo daryti. K. kažkuriuo metu trenkė jai per veidą ir tada nukentėjusioji persėdo ant fotelio truputėlį per pora metrų toliau. Tuo metu dar buvo I. Č., o D. tikriausiai buvo išėjęs parūkyti, vaikas buvo šalia,. Tada kai ji trenkė per veidą, tai nebuvo vienas pliūpsnis, jų buvo daugiau. Dar dukrytė sakė „ Mamyte nereikia“. Vaikas labai išsigando ir kažkuriuo momentu D. pasakė I., kad išvestų vaiką. I. išsivedė mergaitę. Nukentėjusioji neįžeidinėjo K., tačiau sakė, kad ko ji čia atėjo, niekas jos nekvietė, tai yra nukentėjusiosios gimtadienis, jos diena. Tuomet kai trenkė jai per galvą, D. ją sugriebė už rankų, laikė, sakė tvardykis, raminkis, nukentėjusioji tada nuėjo už baro, ant kurio stovėjo vanduo ąsotyje, stiklinės, kvepalai. Teigė, kad kaltinamoji teisingai nurodo, jog ji tų kvepalų tikrai nelietė, tiesiog kai ji metė tą vandenį viskas tuo metu ir sudužo. Tada kai ji išsprūdo iš D. glėbio, kaip sakė po ta lova, nukentėjusioji norėjo iš ten išeiti, bet kaltinamoji tada puolė ją už plaukų, truputį parovė plaukų ir dar auskarą turėjo antrą, tai ji išplėšė su visu auskaru jai man iš ausies. Jos tokia jėga nukentėjusioji negalėjo ištrūkti. Nukentėjusioji kaltinamajai nei karto netrenkė, nes nenorėjo, kad būtų visas toks siautulys esant vaikui netoliese. Kad pusę Vilniaus žino, kad ji gyvena su jos vyru, taip nesakė, tai kaltinamosios žodžiai. Ji tik sakė, kad kaltinamoji tikrai seniai tai žinojo ir tau tai ne naujiena. Jeigu ne D. nežino, kas ten būtų buvę. Ji net pati nepajuto kokia jos jėga buvo stipri, įniršis didžiulis. D. šiaip ne taip paėmęs už rankų atitraukė ją nuo nukentėjusiosios. Tada ji jam sutrenkė ir galų gale jis sako važiuok tu namo. O nukentėjusioji įpykusi pasakė, kad ji tą mamą ir nužudė, kad ji tikrai taip gali ir sugeba. Dar ji tuo metu pasėmė rankinuką, telefoną ir skambino V. tokiam bendradarbiui, bendram jų bičiuliui. Paskambinusi pasakė, kad „Ha, vat aš dovaną padariau šitai kūrvai, aš ją pridaužiau“. Ji buvo tokia su didžiuliu pasididžiavimu. D. ją išvedė iš (duomenys neskelbtini).
Į klausimus nukentėjusioji paaiškino, kad tuo metu ji ir D. sėdėjo ant dvivietės sofutės, bet paskui ji persėdo ant kėdės. D. su I. sėdėjo prie stalo, o vaikas kažkur vaikštinėjo. K. atsisėdo šalia vyrui iš dešinės, o nukentėjusioji K. atžvilgiu sėdėjo iš dešinės. Dar sėdint prie stalo ji trenkė iš kumščio į veidą nukentėjusiajai. Taip gerokai stipriai trenkė. Po smūgio nukentėjusioji persėdo ant fotelio. D. kažkurį momentą paprašė, kad išvestų vaiką, kad vaikas nerėktų, nes ji buvo labai išsigandusi. Tada K. pradėjo vadinti nukentėjusiąją visokiai necenzūriniais žodžiais. Ji dar rėkė, kad užmuš ją. Paskui tęsėsi žodinis konfliktas. Tai D. su ja, tai nukentėjusioji su ja konfliktavo. Ji sėdėjo ant fotelio nuo jo pašoko ir pradėjo nukentėjusiąją mušti, trenkė su kumščiais man per galvą, keletą kartų. Tada D. ją atitraukė. Nukentėjusioji nuėjo už baro. Kaltinamoji ištrūko iš D. glėbio, tada pradėjo mėtyti daiktus, vandenį. Ją ir barą apipylė. tyčia apipylė vandeniu. Toliau sakė keiksmažodžius, tada puolė prie nukentėjusiosios, plaukus rovė, su kelieniais kažką darė. Tada D. ją vėl atplėšė ir tada K. užsipuolė jį ir tada ją išvedė iš kambario. Kvepalai buvo šalia vandens ir jie sudužo, kai metė kitus dalykus. Tada ji metė vandenį su ąsočiu į nukentėjusiąją. K. spardėsi kojomis, kai tampė ją už plaukų, įspyrė į pilvo sritį gal kartą ar du. Spyrė su kelieniu. Mano, kad kojomis spardėsi tyčia, kai laikė nukentėjusiąją už plaukų, ir ši bandė nuimti jos rankas nuo savęs. Su ąsočiu į ją nepataikė.
Civilinį ieškinį palaikė, tokią sumą pateikė dėl to, kad pasikonsultavo su specialistais ir jie sakė, kad tokia suma yra normali ir ji mano tokia suma ją labiau privers susimastyti, kad šitaip elgtis negalima. Neturtinė žala 950 eurų, turtinė 50 eurų žala. Neturtinę žalą sudaro emocinė jos būklė, taip pat fizinis skausmas, galvos svaigimas, pykinimas. Emocinę būseną sunku įvardinti, išgyveno dvasinį skausmą, juolab, kad gimtadienis, ištiktųjų ji ja tikėjo, bet aš tada suvokė, kad ji galėjo nužudyti tą mamą. Atrodė, kad nukentėjusioji stirki moteris, bet ji nebūtų apsigynusi. D. mama buvo nužudyta vidurį dienos, o pagrindinė ir vienintelė įtariamoji buvo K., nes jos viena su kita labai pykosi. Iki jos gimtadienio tikėjo, kad kaltinamoji to nedarė, bet kai užpuolė ją suprato, kad ji tai padarė. Įvykis su motina buvo 2015 m. lapkričio 20 d., buvo labai bjaurus oras, mergytei tada buvo apie metukai, tas įvykis įvyko tarp 10-12 valandos. kada ji mirė. O tuo metu neva mama su dukra vaikščiojo lauke, bet nebuvo jokių požymių, jog įsilaužta nei nieko, tiesiog ji buvo sumušta, o galutinė mirties išvada pasmaugimas, buvo išvartyti daiktai, niekas nepaimta tik mamos senas telefonas. Paskui K. grįžo, pamatė, kad durys atidarytos, mama jau negyva, pradėjo skambinti kviesti pagalbą. Jokių pašalinių antspaudų nebuvo rasta, D. ją labai palaikė, negalėjo irgi patikėti, kad čia K. padarė, nors jos konfliktuodavo iki to.
Po įvykio, nukentėjusiajai neatsirado jokių mėlynių, nes smūgiai buvo nematomose vietose, buvo šiek tiek patinimas, bet nedaug, ant pilvo irgi nesimatė. Stipriausi smūgiai buvo į galvą. Pareiškimas buvo paduotas ne iš karto, nes D. buvo prašęs jos ir pati pagalvojo, kad vaikas mažas yra, tačiua K. iki šiol jos nėra atsiprašiusi. Prieš pateikimą buvo viskas pasirašyta, o surašiusi buvo šiek tiek ankščiau po įvykio. Po pusės metų tiesiog nusprendė, kad reikia duoti pareiškimą. Šis pareiškimas šiek tiek buvo kaip atsakas jos santykiams su vyru. Nukentėjusioji pati rašė pareiškimą. Kvepalus įvertino 50 eurų, todėl, kad jie tiek maždaug kainuoja. Kokie kvepalai, ji neprisiminė tokio aliejinio tipo kvepaliukai. Į psichologus po įvykio nesikreipė. Tiesiog kurį laiką jos psichologinė būsena buvo įsitempusi.
Apie skyrybas žino tik tiek, kad pradėta, kad K. nori tam tikros sumos dėl kurios D. negali sutikti. Nukentėjusioji gyvena kartu su D., gyvena kartu nuo 2016 m. birželio mėnesio, buvo mažas tarpas, kai buvo išvykus i Anglija (b. l. 91-93).
Apklaustas kaip liudytojas D. S. teismo posėdyje apie byloje nagrinėjamą įvykį paaiškino, kad kaltinamoj nenori su ja skirtis, bando išsireikalauti vienuolika tūkstančių eurų, nurodė skyrybų pateiktuose dokumentuose, kad norėtų prie tų pinigų dar kasmėnesinės įmokos po 290 eurų. Jis nesutinka su šiais reikalavimais, suteikė jai plotą, kur gyventi, turėjo teisę lankyti dukterį, rūpinasi ja, butas yra apmokėtas. Jo santykiais su nukentėjusiąja tokie, kad jie kaip vyras ir žmona gyvena, tačiau jis negali išsiskirti dėl sutuoktinės kaprizų.
Tą dieną prieš švenčiant G. gimtadienį, liudytojas iš darželio paėmė mažametę dukrytę. Paskambino sutuoktinė, klausė, kur jie yra, jis pasakė, kad jie išėjo pasivaikščioti į miestą, o dukrytė riktelėjo „Mama mes (duomenys neskelbtini)“. Su dukra nuėjo į minėtą prieplauką, ten buvo G. A., senas bičiulis D. Č. su žmona ir dar buvo pagalbinis darbuotojas R. Č.. Visi bendravo prie stalo, maždaug valandos tarpe atvyko K. S.. Užėjo, pasisveikino, pateikė tokį dokumentą kur buvo parašyta „ G. A. nuo 2016m. gyvena su D. S. ir primygtinai reikalavo pasirašyti tą dokumentą. Kadangi tai buvo G. gimimo diena, pasakė, kad ji prisėstų, kad vyksta gimimo diena, reikia elgtis normaliai. K. buvo susinervinusi ir besikalbant užpuolė G., pradėjo talžyti ją kumščiais. Kadangi liudytojas buvo šalia, tai tuoj pat griebė K. glėbiu, liepė išvesti vaiką, prašė apsiraminti ir elgtis kaip pridera. Pažadėjo elgtis protingai. Paleidus ji vėl užpuolė G., vėl ją talžė. Matė, kad su kelieniu trenkė. Tada G. ištrūko, užbėgo už tokios pertvaros, na ir ten pylėsi vanduo į baro pusę, lėkė grafinai su vandeniu. Tada liudytojas puolė išskirti, ramino, bandė kartu su ja išeiti iš patalpų. Išvedė iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė jai, kad jeigu nenusiramins, kvies policiją. G. tuo metu primygtinai reikalavo kviesti policija, kažkaip išmeldė nedaryti to. Tada K. liepė eiti į butą, apsiraminti ir po valandos jis pristatys vaiką.
Į klausimus liudytojas paaiškino, kad K. reikalavo G. pasirašyti dokumentą kurį ji atnešė. Neprisiminė, ką atsakė G., tačiau konfliktiškos situacijos nebuvo. Tada jie sėdėjo aplink apskritą stalą, kalbėjo. Pradžioje jis su G. šalia sėdėjo, jų draugai priešais juos, vaikas šalia žaidė, vaikščiojo. Po to sutuoktinė atsisėdo šalia liudytojo, o G. taip pat šalia jo iš dešinės. Tada pasipylė smūgiai, suprato, kad G. pradėjo mušti dėl to, kad G. nevykdo jos įsakymų, buvo toks pykčio priepuolis - stvėrė G. A. už plaukų, vienu metu belaikydama pradėjo talžyti ranka, po to koja, tuo metu A. pasilenkė ir nieko nedarė. Pradžioje kai pastvėrė G. ji sėdėjo ant kėdės, o paskui kažkaip susilenkusi buvo. Teigė, kad panašus įvykis buvo 2013 m. darbo metu, kai į liudytoją kaltinamoji paleido plytą prie patologijos skyriaus ir tai matė skyriaus vedėjas A. R., V. P., liudytojo brolis. Autopsijos metu jam išėjus apsirengus chirurginiais rūbais jo motinos akivaizdoje į jį, į galvą, buvo paleista silikatinė plyta.
2018 m. kovo mėn. viskas baigiasi tuo, jis griebė kaltinamąją už rankų, jėgos pliūpsnis pas ją buvo didelis, ji nesiruošė ramintis. Jis ją apglėbė, sutvardė, ramino. Ji lyg ir sakė, kad viskas gerai, sėdo ir vėl ji puolė G. ir vėl prasidėjo už plaukų tąsymai, tik, kad G.išsprūdo ir tada prasidėjo vandens laistymai. Ji šliūkštelėjo vandenį ant G., pribėgusi, per tokią persvyrą. Tada jis apstebėjo, kad lekia kažkas į A. pusę, kad daiktai dūžta. Atrodo grafinas su vandeniu lėkė. Po to dar kažkokie daiktai lėkė. Tada jis puolė ją atitraukinėti, pradėjo išeidinėti su ja iš tos patalpos ir išvedė ją. Ten daug daiktų buvo, bet kvepalai gal didžiausią vertę turėjo ir ten viskas sudužo. Jie sudužo nuo to daikto kurį metė ir atsitrenkė į kitus daiktus. Smūgių buvo suduota į veidą kumščiu, jie buvo suduoti tuo metu, kai K. užsipuolė G. ir pasipylė tie kumščiai. Iš karto buvo smūgiai. Pradžioje talžė kumščiais, paskui ir kojomis. Pagrinde talžė į veidą, į galvą, kūno kažkurią dalį. Po šio įvykio liko mėlynių pas G., jos buvo ant veido, kiek jų buvo neskaičiavo, jam baisu buvo pagalvoti apie tą patį įvykį. Mėlynes matė pagal veido spalvą, kadangi jis medikas supranta, buvo rimtos hematomos, akivaizdžiai matėsi. Mėlynių neskaičiavo, bet buvo daugiau negu viena ir daugiau negu dvi. Hematomos matėsi ant veido ant rankų. Ant rankų hematoma atsirado nuo smūgių, nes G.gynėsi, bandė užsidengti. Nukentėjusioji nesikreipė pas medikus, nes jis tai įtakojau, jos prašė, kad nesikreiptų. Kodėl ji po pusės metų kreipėsi į policiją, jis nežino, čia buvo jos pasirinkimas. -Pareiškimas jo, G. ir Č. kada buvo surašytas, neprisiminė, tačiau ten turi būti data parašyta. Pareiškimas buvo parašytas, o mėlynės oficialiai nebuvo užfiksuotos todėl, kad jo sutuoktinei būtų reikėję iš karto važiuoti į areštinę į tardymo izoliatorių. Negalėjo pasakyti, kada G. kreipėsi į policiją su pareiškimu. Dokumentas surašytas, ten surašyta data, jis nėra suklastotas. Dokumentas yra pasirašytas tada, kada jis buvo surašytas (b. l. 93-97).
Apklaustas kaip liudytojas D. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta G. ir K., kuri yra D. žmona. Su abiem santykiai normalūs. Su G. daugiau bendrauja, nes daug bendrauja su D.. Su K. santykiai neutralūs. Kovo mėn. buvo G. gimtadienis. (duomenys neskelbtini) gėrė arbatą, užėjo K.. Ji elgėsi ramiai. Jam suskambėjo telefonas, todėl išėjo iš to kambario. Kalbėjo telefonu, rūkė. Baigęs kalbėti, išgirdo triukšmą, kažkas dužo. Kas vyko, tiksliai, nematė. Po kažkiek laiko žmona išvedė vaiką. I. D., apkabinęs K.. Ji veržėsi atgal. D. liepė jai važiuoti namo. Po to pamatė G.. Šukuosena buvo ištampyta, raudonas žandas. Vanduo buvo išlaistytas. Matėsi, kad vyko grumtynės. (duomenys neskelbtini) buvo jis su žmona, D., G. ir R., kuris tuo metu prižiūrėjo (duomenys neskelbtini). Valandos bėgyje atėjo K.. Jie sėdėjo kambaryje prie stalo, gėrė arbatą, valgė tortą. Jam paskambino bendradarbis A. A., kuris dirba statybose Vilniuje. Iš viso denyje buvo apie 10-15 min. Išėjau, kai suskambėjo telefonas. Kalbėjo rūkydamas. Išgirdo, kad kažkas vyksta, nutarė neiti į vidų. Triukšmas liovėsi gana greitai. Žmona mergaitę išvedė, kai prasidėjo triukšmas. Mergaitė neverkė, bet buvo išsigandusi. Dar gal minutę truko triukšmas ir D. išvedė K.. Paprašė eiti namo. Sakė, kad išsiaiškins vėliau. K. dar muistėsi, bet išėjo. Mergaitė liko laive. Apie tą įvykį kalbėjo su danieliumi ir G.. D. sakė, kad K. metė vazą su vandeniu, daužė G. per veidą. K. atėjo pasiutusiu žvilgsniu. Nebuvo taip, kad iš karto būtų šokusi ant D.. Atėjusi K. pradėjo kalbėti apie šeimyninius reikalus, vadino D. negražiais žodžiais. G. dovanojo gėlių. Neprisiminė, ką dar dovanojome. Egipte neatostogavo, žmona nebuvo Egipte.
Apklausta kaip liudytoja I. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta K. ir G.. Jos vyras ir D. S. yra vaikystės draugai. Jie ilgai nebendravo, po to susitiko gal prieš 4 metus ir dabar bendrauja, susitinka, nes važiuoja motociklais. G. matydavo dažniau. K. matydavo retokai, kartais ateidavo su vaiku. Su jomis abiem santykiai normalūs, nepriešiški. Žino, kad byla dėl to, kad K. sumušė G.. Su vyru atvažiavo pasveikinti G. su gimimo diena. Atėjo K.. Ji atrodė pikta. Paklausė, kodėl čia yra vaikas, ką čia daro. Jos vyras išėjo. Jie pradėjo aiškintis. Jai tai buvo neįdomu, todėl ir ji išėjo. Išgirdo vaiko klyksmą, triukšmą. Pamatė išsipešusią G., duženas. D. laikė K.. Pasakė, kad aiškintųsi ne prie vaiko, aprengė vaiką ir išėjo į lauką. Su mergaitę bėgiojo. Viskas nurimo. D. išlydėjo K.. Jie kažką kalbėjo. G. dovanojo kvepalus. Draugė atvežė iš Egipto. Pirko sau už 47-49 eurus, bet nutarė padovanoti G.. Kai užėjo į vidų, G. šlavė duženas, gal lėkščių, vazos, kvepalų. Nesureikšmino, kokios ten buvo šukės. Ar buvo grumtynių požymių, nežino. Pareiškimą pasirašė ne iš karto. Nežino, kodėl G. iš karto nerašė pareiškimo. Jie pasirašė, kaip liudytojai, bet tada dar pareiškimo G. nenešė. Pareiškimą pasirašė po kelių dienų po įvykio. Pareiškimą skaitė prabėgomis. Liudija tai, ką matė, ne tai, ką rašė G.. Kai atėjo K., ji išėjo, kaip parsidėjo aiškinimasis. Vyras išėjo prie tai. Jam kažkas paskambino. Kai išėjo su vaiku į lauką, K. išėjo po 15-20 min. Matė juos kalbant prie durų. K. iš (duomenys neskelbtini) išėjo viena, D. su vaiku liko. Ėjo į (duomenys neskelbtini) sveikinti G.. Ji nekvietė jų, bet jie bendravo, todėl nutarė pasveikinti su gimtadieniu. (duomenys neskelbtini) buvo G., D. ir vaikas. Dar vaikščiojo toks netvarkingas vyras, benamis.
Iš 2018-09-20 Vilniaus apskr. VPK registruotame pareiškime dėl smurto (pareiškimo data 2018-03-19), nurodyta, kad G. A. praneša, jog 2018-03-19 (duomenys neskelbtini), ji šventė gimtadienį. Į (duomenys neskelbtini) pas ją ir D. S. atvyko bendri draugai D. Č. ir I. Č., taip pat R. Č.. Be to D. S. iš vaikų darželio buvo pasiėmęs mažametę dukrą, gim. (duomenys neskelbtini). Apie 15:30 val. į (duomenys neskelbtini) atėjo mergaitės motina K. S.. Prisėdo ir pareikalavo, kad G. A. pasirašytų pažymą, jog ji gyvena su D. S. ir veda su juo bendrą ūkį. Kadangi ji neprivalo tai daryti, todėl atsisakė pasirašyti. Tada K. S. ėmė rėkti, kad „Kurva, aš tave tuoj nudėsiu“. Puolė kumščiais daužyti veidą, spardytis, rauti plaukus. Tada ji susmuko, o D. S. apglėbė K. S. ir ėmė raminti. K. S. stvėrė stiklinį indą su vandeniu ir metė jai į veidą. Tada D. S. užlaužė rankas ir išvedė iš patalpos. K. S. visą laiką šaukė ant G. A. ir grasino susidorojimu. Pareiškimas pasirašytas G. A. ir liudininkų D. S., D. Č. ir I. Č. (b. l. 5-6).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2019-02-22 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad tai kambarys, įrengtas (duomenys neskelbtini). Į kambarį patenkama nuo šaligatvio per tiltelį į denį, paėjus kelis metrus į priekį ir pasukus dešinėn. Kairėje yra baras, už ko kampe įrengta krosnis, ant jos puodai. Už krosnies ant medinių kolonų įrengta miegamoji vieta – lova. Šalia baro stovi sofa, garso kolonėlė su kompiuteriu. Kitoje kambario pusėje iš dešinės yra lentyna, stalas, dvi sofos su keliomis kėdėmis (b. l. 8-21).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajai K. S. pareikštas kaltinimas iš esmės pasitvirtino. Jį patvirtina pačios kaltinamosios dalinis prisipažinimas ir parodymai, nukentėjusiosios parodymais, liudytojų D. S.. D. Č. ir I. Č. parodymai. Kaltinamoji pripažino, kad konflikto su nukentėjusiąja metu jai trenkė vieną kartą kumščiu, vidiniu paviršiumi į skruostą. Jai trenkus vyras paėmė ją už liemens, G. sakė išeiti, norėjo pasikalbėti su kaltinamąja. G. A. atsisėdo ant sofos, vėliau atsistojo už baro. Kaltinamoji paėmė ąsotį ir užpylė ant jos vandeniu, kai stovėjo už baro ir kišosi į jos ir vyto pokalbį. Nukentėjusioji vis vaikėsi, įžeidinėjo kaltinamąją, todėl neapsikentusi ji stipriai griebė G. už plaukų ir stipriai gal 15 sekundžių juos laikė, rovė. Paleido plaukus ir toliau barėsi su vyrus, kuris netrukus ją palydėjo pro duris. Jokio spardymo kojomis nebuvo, daiktų mėtymo taip pat nebuvo. Nukentėjusioji tuo tarpu teigė, kad kaltinamoji vieną kartą trenkė per veidą kumščiu. Nukentėjusioji dėl to persėdo ant fotelio. Dėl to net išsigando mažametė dukra. D. S. paprašė ją išvesti. K. ją vadino necenzūriniais žodžiais, jos ir D. S. žodžiu konfliktavo. Nukentėjusioji tuo metu sėdėjo ant fotelio. Kaltinamoji pašoko ir pradėjo keletą kartų kumščiais trankyti per galvą. D. atitraukė kaltinamąja laikė už liemenio. Nukentėjusioji nuėjo už baro. Kaltinamoji ištrūko ir D. S. glėbio, pradėjo mėtyti į nukentėjusiąją daiktus, ją ir barą tyčia apipylė vandeniu. Tada ją keikė, puolė rauti plaukus, su keliais ją spardė. Kai rovė plaukus su keliais spardėsi, mano, kad tai darė tyčia - įspyrė jai pilvą gal du kartus. D. S. iš esmės aptvirtino nukentėjusiosios parodymus, jog kaltinamoji atėjusi į (duomenys neskelbtini) reikalavo, kad nukentėjusioji pasirašytų dokumentą, šiai atsisakius, kilo konfliktas, kurio metu ji trenkė nukentėjusiajai, talžė ją kumščiais. D. S. ją suėmę , paprašė išvesti vaiką, prašė nusiraminti, elgtis kaip pridera. Paleidus K. S. vėl puolė G. A., matė, kad kelieniu trenkė. G. ištrūko, bėgo už baro, tada K. į ją paleido grafiną su vandeniu, kitus daiktus sviedė. D. S. ją ramino, išvedė iš patalpos. Taip pat patvirtino, kad kaltinamoji buvo nutvėrusi nukentėjusiąja už plaukų, talžė ranka ir po to koja. D. S. patvirtino, kad kaltinamoji pirmą kartą puolė talžyti nukentėjusiąją, ją tada ją apglėbė ir ramino. Nusiraminus kaltinamajai ją paleido, o K. S. paleista vėl puolė nukentėjusiąją paimdama už plaukų, taip pat spardė, sudavė smūgius ranka. G. A. ištrūkus iš kaltinamosios ir atsistojus už baro – sviedė į ją daiktus, grafiną su vandeniu ir kt. Kaltinamoji taip pat teigė, kad kai apipylė nukentėjusiąją vandeniu, ji stovėjo už baro, taip pat tuo momentu ją buvo sugriebusi už plaukų, tačiau nepamena, kad spardytų kojomis. Taigi, įvykio metu, kada kalinamoji ir nukentėjusioji konfliktavo fiziškai, patalpoje buvo trys asmenys. Visi jie įvykių eigą nurodo labai panašiai, tik kaltinamoji neigia kai kurias faktines aplinkybes. Liudytojas D. S. ir nukentėjusioji G. A. iš esmės abu nurodė kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai kumščiais smūgius per veidą, galvą, rovė nuo galvos plaukus, spardė kojomis (laikydama už plaukų spardė kelieniais į kūną, pilvą), metė į ją ąsotį su vandeniu, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Liudytojais apklausti D. Č. ir i. Č. taip pat patvirtino, kad girdėjo triukšmą kambaryje, kad mergaitė buvo išsigandusi, ją reikėjo išvesti į denį, kad nematytų suaugusiųjų konflikto, kad po konflikto buvo šluojamos šukės, buvo išlietas vanduo. Todėl liudytojų ir nukentėjusiosios, taip pat ir kaltinamosios parodymus, darytina išvada, kad kaltinime nurodytos aplinkybės šiais įrodymais neabejotinai yra patvirtintos. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamoji sviedė į nukentėjusiąją kvepalus, nes nukentėjusioji nurodė, kad kvepalų kaltinamoji tyčia nemetė į ją, jie buvo sudaužyti, kai į ją metė vandenį. Taigi remiantis aukščiau ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad 2018 kovo 19 d., apie 15.30 val., prie (duomenys neskelbtini) įrengtame gyvenamajame kambaryje, K. S. užtikusi savo sutuoktinį D. S. su G. A., sukelto asmeninio konflikto metu, tyčia, šaukdama necenzūriniais žodžiais, puolė nukentėjusiąją G. A., suduodama šiai smūgius kumščiais per veidą, rovė nuo galvos nukentėjusiajai plaukus, spardė ją kojomis, o D. S. ją apglėbus, kad nuramintų, bei D. S. iš glėbio paleidus, vėl puolė G. A., metė į pastarąją ąsotį su vandeniu dėl ko G. A. patyrė fizinį skausmą. Šie veiksmai buvo atlikti privačioje erdvėje, kurioje pažįstamų asmenų grupelė šventė gimtadienį, konflikto priežastys buvo asmeninio pobūdžio, todėl šie kaltinamosios K. S. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamosios gynėjas prašė pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei taikyti BK 39 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės kai yra lengvinančių aplinkybių. BK 39 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 39 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės kadangi nėra nustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamoji kaltinimą pripažino tik iš dalies, duodama parodymus situaciją pasakojo sau naudinga linkme, t. y. stengdamasis palengvinti savo padėtį, net neatsiprašė nukentėjusiosios, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai galisi. Nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas ir turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tai, kad nukentėjusioji turėjo artimus asmeninius santykius su kaltinamosios sutuoktiniu, kaltinamajai buvo žinoma nuo 2016 metų, ji su šia situacija buvo susitaikiusi ir siekė ją išspręsti - išsiskirti. Iš nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad konflikto iniciatorė buvo būtent kaltinamoji – ji siekdama palankesnės situacijos skyrybų procese prašė nukentėjusiosios pasirašyti pareiškimą, kad jau kurį laiką gyvena su kaltinamosios sutuoktiniu, veda su juo bendrą ūkį, šiai atsisakius tai padaryti, kaltinamoji užsipuolė ją smūgiais. Toliau sekė bandymai kaltinamąją nuraminti ir abipusis žodinis konfliktavimas tarp kaltinamosios bei nukentėjusiosios. Šio konflikto metu fizinio smurto ėmėsi būtent kaltinamoji, o ne nukentėjusioji. Kaltinimai nužudžius motiną kaltinamajai buvo išsakyti jau pasibaigus konfliktui, kai kaltinamosios sutuoktinis primygtinai išlydėjo ją iš (duomenys neskelbtini), todėl nėra jokio pagrindo nukentėjusiosios elgesį pripažinti provokuojančiu ar rizikingu ir taip įtakojusiu kaltinamosios nusikalstamus veiksmus jos atžvilgiu. Kadangi nėra nustatyta lengvinančių aplinkybių nėra pagrindo taikyti BK 39 straipsnio nuostatų.
Bausmės skyrimas
K. S. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė jai paskirta rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
K. S. teisiama pirmą kartą, todėl jai taikytina BK 55 straipsnio nuostatos, kurios numato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Administracine tvarka kaltinamoji bausta, dirbanti (duomenys neskelbtini), psichiatrine tvarka negydyta, duomenų apie buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padaryto nusikalstamo veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad kaltinamoji padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nukentėjusiajai kūno sužalojimų nenustatyta, sukeltas fizinis skausmas, todėl įvertinus visa tai kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Nukentėjusioji G. A. šioje byloje pareiškė 1000 eurų ieškinį, kurį sudaro 50 eurų vertėtės kvepalų sunaikinimas (sudaužymas) 950 eurų neturtinė žala. Nukentėjusioji nurodė, kad neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas ir dvasinis skausmas, galvos svaigimas, pykinimas, tai įvyko jos gimtadienio metu, dėl to ji išgyveno.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios veiksmų – sviedžiant į nukentėjusiąją indą su vandeniu buvo užkliudyti kiti daiktai ir nukrito kvepalų buteliukas, kuris sudužo, todėl šioje dalyje ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl kaltinamosios nusikalstamų veikų nukentėjusioji taip pat patyrė neturtinę žalą. Kaltinamoji sudavė smūgį į veidą, smūgiavo į galvos sritį, ją atitraukė, ramino sutuoktinis. Vėliau kaltinamoji vėl užsipuolė nukentėjusiąją, smūgiavo, rovė plaukus, spardė kelieniais į pilvo sritį, paleido į nukentėjusiąją ąsotį su vandeniu. Tokiai veiksmais ji sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konfliktas sukeltas ir fizinis smurtas buvo pavartotas gimtadienio metu, todėl nukentėjusioji jautė pažeminimą, išgyveno dėl prieš ją panaudoto smurto, sugadinto vakaro. Dėl patirtų smūgių nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, nukentėjusioji buvo užpulta artimų žmonių akivaizdoje, užpuolimas buvo intensyvus, - kaltinamąją D. S. kelis kartus laikė, ramino, ir išprašė iš (duomenys neskelbtini), todėl natūralu, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios veiksmų patyrė išgąstį, baimę, bejėgiškumo ir nesaugumo jausmus. Įvertinus visa tai, teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:
nusprendžia:
K. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusios G. A. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios 50 eurų turtinės žalos atlyginimą ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios G. A. naudai. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Išaiškinti kaltinamajai, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius Kareivių g. 1 135, tel. +370 5 212 3551).
Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.