- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-29
- Bylos Nr.
- 2-2081/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00635-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- UAB „Vertu capital”
- Trečiasis asmuo
- UAB RealPRO Invest
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Vertu capital”, civilinėje byloje Nr. 2-3869-565/2013 pagal ieškovo T. K. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vertu capital”, trečiasis asmuo UAB RealPRO Invest,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. ir 2013 m. gegužės 22 d. nutartimis, padarius išvadą, kad būtų pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą, tačiau atsakovas neturi turto administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti, ieškovui ir trečiajam asmeniui buvo pasiūlyta nutartyse nustatytu terminu įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt, skirtus šioms išlaidoms apmokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Vertu capital”. Teismas konstatavo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo nustatytu terminu neįmokėjo 5 000 Lt (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 3 d. 3 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas T. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Vertu capital” ir perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad UAB RealPRO Invest kaip kreditorius pateikė teismui pareiškimą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau pažymi, jog pastarasis yra ir vienintelis atsakovo akcininkas. 2013 m. sausio 2 d. trečiajam asmeniui UAB RealPRO Invest buvo perleista apie 90 proc. atsakovo įsiskolinimų dydžio sudaranti skola, o 2013 m. balandžio 18 d., t. y. jau po to, kai atsakovas sužinojo apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo - VĮ Registrų centre įregistruotas ir 2013 m. sausio 2 d. įvykęs visų atsakovo akcijų perleidimas trečiajam asmeniui UAB RealPRO Invest, t. y. trečiasis asmuo tapo vieninteliu atsakovo akcininku. Visi bylos dalyviai sutiko ir pripažino, kad atsakovo įmonė yra nemoki ir jai nedelsiant keltina bankroto byla. Įmonė jokios veiklos nevykdo, skolos yra itin didelės, susidarė per trumpą laiką, o 90 proc. viso įsiskolinimo sudaranti skola ir visos įmonės akcijos buvo perleistos tam pačiam juridiniam asmeniui. Bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, todėl tiek klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek pati bankroto byla turi būti nagrinėjama itin atidžiai, įvertinant individualias bylos aplinkybes ir neužkertant kelio bylos eigai dėl formalių kliūčių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ir ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose teismui išdėstytas aplinkybes, kurios sudaro prielaidas abejoti atsakovo akcininkų (tiek ankstesnio, tiek dabartinio) bei valdymo organo sąžiningumu, taip pat įvertinant atsakovo direktorės pateiktus duomenis apie atsakovo finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismas privalėjo ginti viešąjį interesą ir iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Vertu capital”, taip pat savo iniciatyva kreiptis į teisėsaugos organus dėl galimo tyčinio bankroto, kitų finansinių nusikaltimų požymių ištyrimo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo nemokumą pripažino ir prašė kelti bankroto bylą ne tik ieškovas kaip kreditorius, bet ir trečiasis asmuo UAB RealPRO Invest, kuris yra vienintelis atsakovo akcininkas, bei atsakovo UAB „Vertu capital” direktorė. Ieškovas kaip kreditorius turi teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o atsakovo vienintelis akcininkas bei direktorė turi pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiems asmenims pareiškus prašymus iškelti bankroto bylą, ji keltina nepriklausomai nuo to, ar įmonė turi ar neturi lėšų bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas atsakovo vadovei direktorei S. P. pasiūlymo įmokėti 5 000 Lt lėšas bankroto administravimo išlaidoms apmokėti apskritai nepateikė. Ieškovas pateikė teismui siūlomo bankroto administratoriaus sutikimą administruoti atsakovo įmonę, visi bylos dalyviai, tame tarpe vienintelis akcininkas ir direktorė, pateikė prašymus iškelti atsakovui bankroto bylą, todėl kliūčių kelti atsakovui bankroto bylą nėra, o pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį dėl formalių pagrindų ir neįsigilinęs į bylą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB RealPRO Invest atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismui pasiūlius UAB RealPRO Invest sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt, kreditorius, atsižvelgdamas ir į taip labai didelę atsakovo skolos sumą kreditoriui bei nenorėdamas patirti dar daugiau papildomų išlaidų, nusprendė nurodytos sumos neįmokėti. Pažymi, kad ieškovas neteisingai savo atskirajame skunde teigia, kad turėjo pasiūlyti sumokėti aukščiau minimą sumą atsakovo direktorei S. P., kadangi Įmonių bankroto įstatymas nenumato teismui tokios galimybės. Atsakovo direktorė ir neturėjo sumokėti šios sumos, nes atsakovas yra nemokus ir S. P., kaip įmonės direktorei, taip pat yra skolingas ne vieno mėnesio darbo užmokestį. Kreditoriaus įsitikinimu, nepaisant to, kad nei ieškovas, nei kreditorius nesumokėjo 5 000 Lt į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą, atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikta visa informacija ir dokumentai, pagrindžiantys atsakovo nemokumą, tai yra aiškus pagrindas teisėtam bankroto bylos iškėlimui, su kurios iškėlimu sutinka ir pats atsakovas. Kreditorius pateikė bankroto administratoriaus kandidatūrą, su siūlomo bankroto administratoriaus sutikimu, kaip tai reikalaujama Įmonių bankroto įstatyme. Šiai pasiūlytai bankroto administratoriaus kandidatūrai pritarė ir atsakovas 2013 m. kovo 20 d. atsiliepimu. Todėl, kreditoriaus manymu, iškelti bankroto bylą kliūčių nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, jog teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 ar 12 dalių taikymas (atitinkamai įpareigojimo įmokėti teismo nustatytą pinigų sumą taikymas) priklauso nuo to, iš ko kyla asmens, pareiškusio reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo, finansinis reikalavimas. Nagrinėjamu atveju iš pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Vertu capital“ iškėlimo ir kartu su juo pridedamų dokumentų, patvirtinančių ieškovo reikalavimą atsakovui, matyti, kad ieškovas savo finansinį reikalavimą grindžia 2010 m. liepos 22 d. ir 2011 m. gegužės 25 d. paskolos sutartimis (b. l. 12-13). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjos rezoliucija patenkintas kreditoriaus UAB RealPRO Invest prašymas įtraukti jį į UAB „Vertu capital“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje. Trečiasis asmuo savo finansinį reikalavimą grindė 2013 m. balandžio 17 d. skolų suderinimo aktu (b. l. 73). Tai reiškia, kad šie reikalavimai nėra dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 11, 12 d.). Ši aplinkybė leidžia teigti, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 24 d. bei 2013 m. gegužės 22 d. nutartimis (b. l. 107, 123) turėjo pagrindą reikalauti iš ieškovo bei trečiojo asmens įmokėti teismo nustatytą 5 000 Lt sumą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, teismui įvertinus atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus (b. l. 98-101) ir padarius pakankamai pagrįstą prielaidą, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, tam, kad civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui būtų nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka.
Taip pat pažymėtina, kad nors ieškovas 2013 m. gegužės 13 d. pareiškime (b. l. 112) nurodė, jog neturi galimybės sumokėti teismo nustatytos 5 000 Lt sumos teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties (b. l. 107), kuria jam pasiūlyta įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą nurodytą sumą, neskundė kaip neteisėtos ar nepagrįstos. Analogiškos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties (b. l. 123) taip pat neskundė ir trečiasis asmuo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nepagrįstai savo atskirajame skunde teigia, jog teismas turėjo pasiūlyti sumokėti aukščiau minimą sumą atsakovo direktorei S. P., kadangi Įmonių bankroto įstatymas nenumato teismui tokios galimybės. Esant šioms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, ieškovui bei trečiajam asmeniui neįmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt sumos, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė kelti bankroto bylą atsakovui Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu.
Pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti kelti bankroto bylą yra pagrįsta, teisėta ir, priešingai nei teigia apeliantas, nepažeidžia viešojo intereso. Pažymėtina, kad skundžiama nutartis yra priimta taikant aukščiau paminėtas imperatyvias Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, pagal kurias, nurodytu atveju teismas turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, ne didesnę kaip dešimt tūkstančių litų. Taigi nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad taikant imperatyvias teisės normas priimta nutartis pažeidžia viešąjį interesą.
Apelianto atskirajame skunde, taip pat ir trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai, kad pasiūlyti atsakovo bankroto administratoriai sutiko šį bankroto procesą administruoti savo rizika, taip pat neturi lemiamos reikšmės atskirojo skundo išnagrinėjimui, kadangi administratorių sutikimuose nėra duomenų apie tai, kad jie sutinka administruoti bankroto procesą neatlygintinai, be to tokiu būdu nėra išsprendžiamas, pavyzdžiui, teismo ar kitų išlaidų bankroto procese dengimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl administratorių sutikimo administruoti atsakovo bankroto procesą savo rizika (CPK 185 str.).
Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad skundžiama nutartimi atsakovo kreditoriams užkertamas kelias patenkinti savo teisėtus lūkesčius. Šiuo klausimu teismas pažymi, jog apeliantas, įmokėjęs į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti įmokėtas lėšas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia, patys nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui atsako solidariai (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 11 d.).
Trečiasis asmuo UAB RealPRO Invest, pareiškęs prašymą įtraukti jį į UAB „Vertu capital“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, ir sutikdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui pasiūlius įmokėti teismo nustatytą 5 000 Lt sumą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, kaip pats teigia, atsižvelgdamas ir į taip labai didelę atsakovo skolos sumą kreditoriui bei nenorėdamas patirti dar daugiau papildomų išlaidų, nusprendė nurodytos sumos neįmokėti, piktnaudžiauja teise. UAB RealPRO Invest, būdamas UAB „Vertu Capital“ akcininku (b. l. 139) ir vykdydamas pareigą veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, administravimo ir teismo išlaidas turėtų dengti, kadangi jam kaip akcininkui taip pat tenka pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 9 p., 8 str. 1 d.). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d. įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o pagal 10 str. 11 d. solidariai atsako ir kreditoriui už jo įmokėtas į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumas administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti, jei įmonės vadovas, savininkas (savininkai) įmonei tapus nemokia, patys nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Šie motyvai yra pakankami, kad skundžiama teismo nutartis būtų palikta nepakeista, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nebepasisako, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išnagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.