- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- I3-4135-811/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01844-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- J. J.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –Komisija) 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. S-85 (7-57/2020) (toliau – Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 68-12 (toliau – Inspekcijos Sprendimas); 3) perduoti klausimą dėl pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės J. J. pajamų pripažinimo kaip gautų abiejų sutuoktinių Inspekcijai spręsti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo nesutinkantis su Komisijos sprendime nurodytu argumentu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5397-535/2019 perdavęs mokesčių administratoriui klausimą dėl pareiškėjo gautų pajamų vertinimo ir apskaičiavimo spręsti iš naujo, iš esmės apibrėžė ir mokestinio ginčo nagrinėjimo ribas, t. y. spręsti tik dėl pareiškėjui apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumų pagrįstumo, o ne dėl ginčo pajamų vertinimo kaip gautų abiejų sutuoktinių.
Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu visiškai patenkino pareiškėjo skundą ir perdavė klausimą dėl jo gautų pajamų vertinimo ir apskaičiavimo spręsti iš naujo. Teigia, kad vienas iš jo skundo argumentų buvo tai, jog Inspekcija ginčo pajamas nepagrįstai pripažino kaip gautas vieno sutuoktinio, t. y. pareiškėjo, o ne abiejų sutuoktinių kartu. Teismas įsiteisėjusiame sprendime dėl šių pareiškėjo argumentų visiškai nepasisakė, taigi, jų neatmetė, taip pat nenurodė, kad argumentai yra nepagrįsti, o kaip tik – skundą patenkino visa apimtimi ir įpareigojo pareiškėjo gautas pajamas vertinti ir apskaičiuoti iš naujo. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 67 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad privalėjo iš naujo įvertinti ne tik jam apskaičiuotino GPM ir PVM sumų dydį, bet ir įvertinti, kas turi mokėti naujai apskaičiuotą ginčo sumą – jis asmeniškai, ar jis kartu su sutuoktine, ypatingai vertinant tai, kad tokį prašymą (skundą) dėl tokio vertinimo jis buvo pareiškęs mokesčių administratoriui. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu įpareigojo mokesčių administratorių kartu įvertinti, ar ginčo pajamas privalu pripažinti kaip gautas abiejų sutuoktinių, ar vieno iš jų.
Nurodo, kad pagal Inspekcijos surinktus duomenis, taip pat Registrų centro informaciją tikrinamuoju laikotarpiu vykusių nekilnojamojo turto statybų ir pardavimo objektai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė kartu jam ir jo sutuoktinei J. J. Toks turto teisinis režimas reiškia, kad turtu, įgytu po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.92 straipsnio 1 dalis). Pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Mokesčių administratorius, atlikdamas pareiškėjo mokestinį patikrinimą, analizavo visus 2013-2016 metų laikotarpiu sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, kuriuose aiškiai nurodyta, kad perleidžiamas nekilnojamasis turtas jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui kartu su sutuoktine. Taigi, vien šiuo formaliuoju požymiu pajamos pripažintinos kaip gautos abiejų sutuoktinių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde pažymi, kad jo sutuoktinė VMI yra nurodžiusi, kad šeimos poreikiams buvo naudojamos jos gautos su darbo santykiais susijusios pajamos. Mokesčių administratorius privalėjo vertinti pareiškėjo šeimos sudėtį (pareiškėjas, sutuoktinė ir du nepilnamečiai vaikai), jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dydį, analizuoti jos sąskaitų išrašus, iš kurių būtų galėjęs įvertinti, kad pareiškėjo sutuoktinės darbo užmokesčio nepakako visų šeimos poreikių tenkinimui, todėl šeimos poreikiams buvo naudojamos ir iš nekilnojamojo turto pardavimo gautos pajamos. Tačiau pareiškėjo sutuoktinės gauto darbo užmokesčio dydis, jo panaudojimas, šeimos išlaidų dydis apskritai nebuvo vertintas.
Be to, pareiškėjas skunde nurodo, kad nekilnojamojo turto pardavimo metu turtas nuosavybės teise priklausė jam ir jo sutuoktinei kartu; ginčo pajamos buvo gautos iš abiem sutuoktiniams priklausančio turto, kuris pagal CK 3.92 straipsnį laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe; turtas buvo perleistas nepažeidžiant CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimų, turint pareiškėjo sutuoktinės išduotą notaro patvirtintą įgaliojimą; pajamos, gautos iš pardavimo, buvo pervestos į pareiškėjo sąskaitą, tačiau kaip numato CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje faktiškai naudotos abiejų sutuoktinių; ekonominę naudą iš sandorių gavo abu sutuoktiniai, nes pareiškėjas atskirai gautos ekonominės naudos nesutaupė, neišleido, o pasidalino kartu su sutuoktine.
Pareiškėjo teigimu, jo bendravimas su statybininkais, asmeninis bendravimas su pirkėjais ir pinigų pervedimas už parduotą turtą į jo banko sąskaitą, iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų pajamų deklaravimas ir išlaidų nurodymas vieno pareiškėjo metinėse pajamų deklaracijose ir pan., nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšmingos aplinkybės, o jo sutuoktinės paaiškinimai, kad ji nežinojo apie jo vykdomas veiklas, turėjo būti vertinami kritiškai. Tvirtina, kad centrinis mokesčių administratorius pagal MAĮ 154 straipsnio 4 dalies 5 punktą privalėjo panaikinti patikrinimo aktą ir pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį jo patikrinimą ir pradėti jo sutuoktinės mokestinį patikrinimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad išanalizavęs ir įvertinęs pareiškėjo patikrinimui VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“, bankų, pareiškėjo įgalioto asmens pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, mokestinio patikrinimo metu surinktą bei VMI turimą informaciją, mokesčių administratorius nustatė, jog pareiškėjas statė gyvenamuosius namus, tačiau nepateikė namų statybos išlaidas pagrindžiančių juridinę reikšmę turinčių dokumentų bei vykdė nekilnojamojo turto prekybos ekonominę veiklą ir nuo gautų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą pardavimo PVM.
Nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius vertino, ar nekilnojamojo turto pardavimo ekonominėje veikloje dalyvavo ir pareiškėjo sutuoktinė. Tuo tikslu mokesčių administratorius atliko pareiškėjo sutuoktinės mokestinį tyrimą bei nustatė, jog ji šioje veikloje nedalyvavo. Centrinis mokesčių administratorius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą iš naujo ir vertindamas papildomai pateiktus dokumentus, naujų mokestinio ginčo faktinių aplinkybių nenustatė. Dėl pareiškėjo gautų pajamų priskyrimo sutuoktinei tiek patikrinimo akte, tiek vėlesniuose sprendimuose šiuo aspektu pasisakė. Pareiškėjas mokesčių administratoriaus pozicijai paneigti naujų aplinkybių nenurodė.
Teigia, kad pareiškėjo sutuoktinė mokestinio tyrimo metu nurodė, jog sutuoktinio veikloje nedalyvavo. Šeimos poreikiams tenkinti buvo naudojamos jos gautos su darbo užmokesčiu susijusios lėšos. Pareiškėjas prie išlaidų prisidėjo apie 6 000 Eur suma, kuri iš esmės atitiko pareiškėjo su darbo santykiais susijusių pajamų suma. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas gautas pajamas už parduotą nekilnojamąjį turtą panaudodavo kitam nekilnojamam turtui įsigyti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą prašė tenkinti. Paaiškino, kad visas nekilnojamasis turtas buvo įgytas jo ir sutuoktinės bendrai, jai dalyvaujant sandorių sudarymo metu, todėl pardavus turtą gautos pajamos turi būti pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. pareiškėjo skundą prašė tenkinti. Nurodė, kad duodama paaiškinimus mokesčių administratoriui, atsakė taip, kaip jie klausė, t. y., kad vyro vykdomoje veikloje nedalyvavo, tačiau patvirtino, kad žinojo apie visus turto įgijimo sandorius, jie buvo sudaromi taip pat ir jos valia jai tiesiogiai dalyvaujant arba pagal sutuoktiniui išduotą įgaliojimą, nekilnojamąjį turtą pirko, siekdami pagerinti savo finansinę situaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu (2013-2016 m.) vykdytos veiklos pripažinimo individualia veikla bei iš šios veiklos gautų pajamų apmokestinimo GPM bei dėl vykdytos veiklos priskyrimo ekonominei veiklai pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) nuostatas ir iš tokios veiklos gautų pajamų (viršijus įstatymu nustatytą apmokestinamųjų pajamų ribą) apmokestinimo PVM.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Inspekcijos Kontrolės departamento II gyventojų patikrinimų skyrius atliko pareiškėjo 2013-2016 metų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą ir patikrinimo rezultatus įtvirtino 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. (21.60-32) FR0680-489 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte nurodė, jog pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu statė gyvenamuosius namus, tačiau nepateikė namų statybos išlaidas pagrindžiančių juridinę reikšmę turinčių dokumentų, todėl konstatavo, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas vykdė nekilnojamojo turto prekybos ekonominę veiklą, tačiau nuo gautų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą pardavimo PVM. Mokesčių administratorius taikė MAĮ 70 straipsnio nuostatas ir pareiškėjui papildomai apskaičiavo mokėtiną 214 592 Eur sumą (72 464 Eur GPM ir 142 128 Eur PVM (Komisijos byla, III tomas, b. l. 4-15).
Inspekcija 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (21.222) FR0682-62 patvirtino Patikrinimo aktą (Komisijos byla, II tomas, b. l. 15- 21).
Nesutikdamas su Inspekcijos 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (21.222) FR0682-62, pareiškėjas dėl jo pateikė skundą Komisijai, kuri 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. S-117 (7-35/2019) patvirtino Inspekcijos 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. (21.222) FR0682-62 (Komisijos byla, II tomas, b. l. 1-7; V tomas, b. l. 196-207).
Pareiškėjas Inspekcijos 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. (21.222) FR0682-62 ir Komisijos 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. S-117 (7-35/2019) apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino: panaikino Komisijos 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. S-117(7-35/2019), Inspekcijos 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. (21.222)FR0682-62 ir perdavė klausimą dėl pareiškėjo gautų pajamų vertinimo ir apskaičiavimo Inspekcijai spręsti iš naujo (Komisijos bylos V tomas).
Pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos Sprendimo dalimi, kuria Inspekcija ginčo pajamas pripažino ne kaip gautas abiejų sutuoktinių, todėl pateikė skundą Komisijai (Komisijos bylos 1 tomas, b. l. 1-3).
Komisija skundžiamu Sprendimu atmetė pareiškėjo skundą ir patvirtino Inspekcijos Sprendimą (Komisijos bylos I tomas, b. l. 77-84).
Pareiškėjas dėl Komisijos ir Inspekcijos sprendimų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-3780-484-2020 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, privalėjo išsiaiškinti, koks yra parduoto nekilnojamojo turto, nuo kurio pardavimo pajamų pareiškėjui buvo apskaičiuoti papildomi mokesčiai, statusas nuosavybės teisės aspektu, nustatyti, ar pareiškėjas turėjo teisę sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sandorius savo vardu, ar tokius sandorius galėjo sudaryti tik abu sutuoktiniai, ar pareiškėjas sudarydamas tokius sandorius veikė ir trečiojo suinteresuoto asmens J. J. vardu pagal jos išduotą įgaliojimą. Tuo pačiu nurodė, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės aktų nuostatas, kiek tai susiję su pajamų, kurias gauna asmuo būdamas santuokoje apmokestinimu, yra konstatuota, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi prezumpcijos, jog pajamas gavo abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-438/2016; 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1223-602/2017). Siekiant paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, mokesčių administravimo procedūroje mokesčių administratorius ar mokesčių mokėtojas turi pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus. Išaiškinus visas aplinkybes, susijusias su turto pardavimu, būtina įvertinti ar yra pagrindas pripažinti, jog pajamas GPMĮ prasme gavo tik pareiškėjas (vienas sutuoktinis).
Kaip matyti iš Patikrinimo akto, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. birželio 26 d. buvo įregistravęs kelias individualias veiklas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o 2016 m. liepos 7 d. įregistravo uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Statybos uostas“. Patikrinimo akto duomenimis, pareiškėjas 2013 m. birželio 1 d. buvo įregistruotas PVM mokėtoju, iš PVM mokėtojų išregistruotas 2016 m. birželio 28 d. PVM mokėtoju pareiškėjas vėl įregistruotas 2016 m. liepos 8 d., išregistruotas – 2017 m. liepos 2 d.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine J. J. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 2012 m. balandžio 25 d. įsigijo 0,1012 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pastatė ir 2012 m. gruodžio 14 d. įregistravo 147,25 kv. m bendro ploto vienbutį gyvenamąjį (Komisijos bylos III tomas, b. l. 33-42, 59-63). Šį namą kartu su žemės sklypu pareiškėjas, tuo pačiu pagal 2012 m. kovo 1 d. išduotą įgaliojimą atstovaudamas sutuoktinę J. J., 2013 m. sausio 23 d. pardavė R. O. už 350 000 Lt (Komisijos bylos III tomas, b. l. 43-58).
Pareiškėjas 2013 m. balandžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,1037 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pagal minėtos sutarties 2.4 punktą pardavėjui ir pirkėjui pasirašius daikto perdavimo aktą ir jį patvirtinus notarui, daiktas šioje sutartyje nustatyta tvarka pereis pareiškėjui ir jo sutuoktinei J. J. (Komisijos bylos III tomas b. l. 64-73). Pareiškėjas šiam sklype pastatė ir 2013 m. rugsėjo 18 d. įregistravo dvibutį gyvenamąjį namą: 176,67 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini) ir 176,55 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini). Butą ir 489/1037 dalį 0,1037 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). (Komsijos bylos III tomas 90-94), kurį kartu su sutuoktine J. J. 2013 m. lapkričio 28 d. pardavė J. B. už 320 000 Lt (Komisijos bylos III tomas b. l. 161-179), o butą ir 548/1037 dalį 0,1037 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 13 d., kaip bendrąją jungtinę pareiškėjo ir jo sutuoktinės J. J. nuosavybę pardavė V. D. už 322 000 Lt (Komisijos bylos III tomas b. l. 95-107). Pareiškėjas kartu su kartu su sutuoktine J. J. kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę 2012 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytame žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 18 d. įregistravo 140,00 kv. m bendro ploto vienbutį gyvenamąjį namą, kurį kartu su žemės sklypu 2013 m. sausio 18 d. turto pasidalijimo sutartimi perleido sutuoktinei (Komisijos bylos 5 tomas b. l. 23-30. 39-58).
Pareiškėjas kartu su sutuoktine J. J. kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę 2014 m. vasario 4 d. įsigytame kitos paskirties 0,1500 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (Komisijos bylos IV tomas b. l. 131-141) pastatė ir įregistravo dvibutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurį sudarė du butai – 156 kv. m bendro ploto (duomenys neskelbtini) ir 158 kv. m bendro ploto (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kartu su sutuoktine J. J. kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę 9/20 dalį 0,15000 ha žemės sklypo ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 26 d. pardavė V. G. ir S. G. už 275 000 Lt, o 11/20 dalį 0,1500 ha žemės sklypo ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 24 d. pardavė A. R. už 316 000 Lt (Komsijos bylos IV tomas b. l. 142-195). Be to, pareiškėjas 2014 m. vasario 4 d. įsigytame kitos paskirties 0,1502 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 12 d. pastatė ir 2015 m. vasario 19 d. įregistravo dvibutį gyvenamąjį namą, kurį sudarė du vienodo 174,11 kv. m bendro ploto butai (Komisijos bylos IV tomas b. l. 123-130). Pareiškėjas kartu su sutuoktine J. J. 424/751 dalį 0,1502 ha žemės sklypo ir vieną butą 2015 m. kovo 27 d. kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę už 101 360 Eur pardavė R. D.(Komisijos bylos IV tomas b. l. 84-103), o 327/751 dalį 0,1502 ha žemės sklypo ir antrą butą 2015 m. gegužės 22 d. už 102 866 Eur pardavė R. Č. ir G. Č (Komisijos bylos IV tomas b. l. 104-122).
Be to, pareiškėjas kartu su sutuoktine J. J. 2015 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš R. B. įsigijo kitos paskirties 1/5 dalį 0,1505 ha žemės sklypo ir kitą 0,1541 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Komisijos bylos III tomas b. l. 109-119). Pareiškėjas kartu su sutuoktine J. J. 2016 m. kovo 8 d. kitos paskirties 1/10 dalį 0,1505 ha žemės sklypo ir kitos paskirties 761 /1541 dalį 0,1541 ha žemės sklypo pardavė J. M. už 19 000 Eur (Komisijos bylos III tomas b. l. 125-137).
Pareiškėjas ir J. M. 2016 m. kovo 30 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kurioje nurodyta, kad abi šalys jiems priklausančiuose žemės sklypuose savo piniginėmis lėšomis pastatys butus. Pareiškėjas adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 26 d. įregistravo dvibutį gyvenamąjį namą. Butą (duomenys neskelbtini), ir kitos paskirties 1/10 dalį 0,1505 ha žemės sklypo bei kitos paskirties 780/1541 dalį 0,1541 ha žemės sklypo pareiškėjas kartu su sutuoktine J. J. 2016 m. birželio 8 d. už 112 000 Eur pardavė O. P. M. (Komisijos bylos III tomas b. l. 138-160).
Taigi, nors iš aprašytų sandorių matyti, kad pareiškėjas nekilnojamąjį turtą įgijo ne savo asmenine, bet sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėjas, nedalyvaujant sutuoktinei vykdydamas nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, siekė gauti ekonominės naudos ir 2013-2016 m. patyrė 362 865 Eur gyvenamųjų namų statybos išlaidų. Jokių įrodymų, kad veiklą vykdė vienas pareiškėjas byloje nėra. Mokesčių administratorius šią išvadą padarė vadovaudamasi trečiojo suinteresuoto asmens J. J. pateikta informacija, kad ji nedalyvavo pareiškėjo individualioje veikloje, tačiau teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. nurodė, kad ji mokesčių administratoriui atsakė taip, kaip jos buvo klausiama, tačiau patvirtino, kad visas nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu buvo perkamas ir parduodamas kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė, jai žinant ir jos valia.
Civilinio kodekso 3.88 straipsnyje įtvirtinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuria pripažįstama 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (1 dalis). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (2 dalis). Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (3 dalis).
Pagal MAĮ 67 straipsnio nuostatas mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (1 dalis). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (2 dalis).
Nagrinėjamuoju atveju mokesčių administratorius nesilaikė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir jokiais įrodymais nepagrindė, kad šiuo atveju nekilnojamojo turto pardavimo veiklą vykdė tik pareiškėjas, taigi Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija nebuvo paneigta. Skundžiamame Inspekcijos Sprendime konstatuota aplinkybė, kad 2013-2016 m. 362 865 Eur gyvenamųjų namų statybos išlaidų patyrė pareiškėjas, neatitinka tikrovės, todėl mokesčių administratoriaus Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Tuo pačiu negali būti pripažintu pagrįstu ir teisėtu Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtintas skundžiamas Inspekcijos Sprendimas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, skundžiami Inspekcijos Sprendimas ir Komisijos Sprendimas naikintini kaip nepagrįsti objektyviais duomenimis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Pažymėtina tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio nuostatas administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Pagal MAĮ 66 straipsnio 2 dalies nuostatas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. Pagal MAĮ 114 straipsnį mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką.
Taigi, aptartose teisės normose aiškiai apibrėžta tiek administracinio teismo, tiek mokesčių administratoriaus kompetencija - teismas vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai, todėl negali perduoti Inspekcijai spręsti iš naujo klausimo dėl pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės J. J. pajamų pripažinimo pareiškėjo pageidaujamu būdu. Apskaičiuodamas pareiškėjui papildomai mokėtinas mokesčių ir su jais susijusias sumas, mokesčių administratorius privalo be kita ko vadovautis teismo pateiktu išaiškinimu šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. S-85 (7-57/2020) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 68-12.
Likusios skundo dalies netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.