Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188756386, ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių priteisimo, pareikštą atsakovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. sausio 4 d. teisme buvo priimtas ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo, kuriuo prašo iš atsakovės L. P. priteisti 16,68 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, 1,28 Eur delspinigių.

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė L. P. teisės aktų nustatyta tvarka 2013-01-01 - 2015-12-31 laikotarpiu naudojosi 0,0500 ha žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypu, esančiu Kauno r. sav., Ringaudų sen., Noreikiškių k., tačiau už naudojimąsi valstybiniu žemės sklypu aukščiau nurodytu laikotarpiu atsakovė nesumokėjo 16,68 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 1,28 Eur delspinigių, iš viso 17,96 Eur, iš jų: iki 2013-11-15 nesumokėta 2,73 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2013 m., todėl priskaičiuota 0,22 Eur delspinigių, iki 2014-11-17 nesumokėta 6,99 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2014 m., todėl priskaičiuota 0,55 Eur delspinigių, iki 2015-11-16 nesumokėta 6,96 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2015 m., todėl priskaičiuota 0,51 Eur delspinigių. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, jog valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis - teikti visuomeninę naudą. Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas pateikia žemės naudotojo sąvoką: žemės naudotojas - žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Be to, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, yra nurodęs, kad faktinis valstybinės žemės naudojimas nepanaikina naudotojo pareigos mokėti mokestį už faktinį naudojimąsi valstybės nuosavybe. Be pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už valstybinės žemės naudojimą, Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad minėtas mokestis už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tvarka, kuria valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti mokamas, reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“. Šio nutarimo 3 punkte nustatyta, kad konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemė“ 1.4 papunktyje nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Aplinkybė, jog Šiame Vyriausybės nutarime nurodyta, kad mokestis imamas už nuomą, o ne naudojimą, neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, nes faktinis valstybinės žemės naudojimas, kai atsakovas neturi teisės šios žemės naudoti neatlygintinai, pagrįstai prilyginamas faktinei nuomai, už kurią turi būti mokamas atitinkamo dydžio mokestis. Toks žemės naudojimo aiškinimas atitinka ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2002-01-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. 12-7/2002, kuriame nurodyta, kad asmenys, su kuriais nėra sudarytos žemės nuomos sutartys, naudojasi atitinkamai jiems suteiktu valstybinės žemės sklypu, nuomotojas tokiam naudojimui neprieštarauja; šie veiksmai vertintini kaip teisių ir pareigų, atsirandančių iš nuomos teisinių santykių, įgyvendinimas, kitaip tariant, tarp tokių naudotojų ir valstybės susiklosto faktiniai žemės nuomos santykiai, todėl nuomininkas privalo vykdyti visas pareigas, jam tenkančias pagal nuomos sutartį - ne tik naudotis žemės sklypu, bet ir mokėti žemės nuomos mokestį, nors nuomos sutartis dar nėra įforminta. Kadangi faktinių žemės nuomos santykių dalyviai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir nuomininkai bei nuomotojai pagal nuomos sutartį, užmokestis už nuomojamą žemės sklypą turi būti nustatomas tokia pačia tvarka kaip ir žemės nuomininkams, sudariusiems nuomos sutartis. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Tokiu atveju būtų paneigta valstybės, kaip žemės savininkės, teisė disponuoti žeme taip, kad ji būtų naudojama racionaliai ir tenkintų viešuosius interesus.

Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, atsakovei net ir nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, išlieka pareiga mokėti žemės nuomos mokestį (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.545 straipsnio l dalis). Jei prievolė (žemės nuomos mokestis) neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta, atsakovas privalo sumokėti ieškovui įstatymų, sutarties ar teismo nustatytas netesybas (baudą arba delspinigius) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Atsakovė naudojosi valstybine žeme, panaudos sutartis nėra sudaryta, tačiau žemės nuomos mokesčio už aukščiau nurodytą laikotarpį nemokėjo ir iki šiol nesumoka. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad aukščiau įvardyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.551 ir 6.552 straipsniais. CK 6.552 straipsnis nustato, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, jei prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui įstatymu, sutarties ar teismo nustatytas netesybas (baudą ar delspinigius). Taigi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ patvirtintos žemės nuomos mokesčio ribos, o savivaldybėms pavesta savo teritorijose nustatyti konkrečius žemės mokesčius, mokėjimo terminus ir pan. Iš esmės analogiškas nuostatas atkartoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“. Todėl, Kauno rajono savivaldybė, įgyvendindama šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, konkrečius valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus 2013-2015 metams nustatė Kauno rajono savivaldybės tarybos 2013-04-25 sprendimu Nr. TS-139 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2013 m. tarifų nustatymo Kauno rajone“, 2014-06-19 sprendimu Nr. TS-252 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2014 m. tarifų nustatymo Kauno rajone“, 2015-05-15 sprendimu Nr. TS-130 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2015 m. tarifų nustatymo Kauno rajone“, o valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarką, terminus, delspinigių apskaičiavimą ir kita, nustatė Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010-08-26 sprendimu Nr. TS-253 patvirtintose Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėse, kuriomis remiantis atsakovui už laiku nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiuotini 0,04 procentų delspinigiai. Pažymėjo, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir finansų skyrius siuntė atsakovei 2016-03- 15 priminimą Nr. PR000319, 2016-07-14 priminimą Nr. PR001267 dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių sumokėjimo, tačiau atsakovė į minėtą priminimą nereagavo ir mokesčių bei delspinigių nesumokėjo.

Atsakovei L. P. adresuoti ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2017-01-20 viešo paskelbimo būdu, todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovė buvo tinkamai informuota apie jai inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą 14 dienų atsiliepimo pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovė turėjo pakankamai laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (Lietuvos Respublikos CPK 77 str. 1 d.). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovės atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl esant ieškovo prašymui priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas įsitikinęs, jog pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui – kad atsakovė yra skolinga ieškovui už valstybinės žemės nuomos mokestį, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnis).

CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Skolininko kaltė preziumuojama, todėl atsakovės pareiga įrodinėti, kad prievolė nebuvo vykdoma ne dėl jos kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovė laikytina pažeidusia prievolę, kadangi nevykdė savo įsipareigojimų ieškovui nustatytais terminais vykdyti mokėjimus, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovės priteistinas 16,68 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 1,28 Eur delspinigių (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.71 straipsnis, 6.872 straipsnio 2 dalis).

Tenkinant ieškinį iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 15 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas yra pagal įstatymą atleistas (Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Priteistino žyminio mokesčio skaičiuotė yra tokia: turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų), tačiau pateikiant dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos (20 Eur x 75 proc. = 15 Eur).

Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl remiantis tuo, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipnsiu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 16,68 Eur (šešiolika eurų šešiasdešimt aštuonis centus) valstybinės žemės nuomos mokesčio, 1,28 Eur (vieną eurą dvidešimt aštuonis centus) delspinigių, ieškovui Kauno rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188756386, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), surenkamoji sąskaita banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas, banko kodas 40100.

Priteisti iš atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisės po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.

Ieškovas gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Šakių rajono apylinkės teismą per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.