Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. P., Vilniaus apskrities VMI atstovei L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172¹ str. 1 d., 173 str. 1 d. , 173¹ str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. iš UAB „Sostinė veža“ išsinuomotais lengvaisiais automobiliais V. T., vykdė individualią taksi veiklą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija) 2015-11-11 išduotą nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. duomenys neskelbtini) vežė keleivius už atlygį laikotarpiu nuo 2015-11-11 iki 2015-12-20, tačiau nustatyta tvarka neturėjo įsigijęs leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi; jungtinės veiklos sutartis su UAB „Sostinė veža“ nesudaryta. Iš vykdytos taksi veiklos A. P. gavo 2 147,34 Eur pajamų ir šiais veiksmais pažeidė Kelių transporto kodekso 18 str. 12 d. susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p., susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. nuostatas bei padarė bei padarė ATPK 173 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

A. P. nepildė Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, tuo pažeidė finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 (2010-05-24 įsakymo Nr. 1K-166 redakcija) patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių 3 p. bei padarė bei padarė ATPK 173¹ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

A. P. metinėje pajamų deklaracijoje ((duomenys neskelbtini) už 2015 m. nedeklaravo 2 147,34 Eur gautų individualios veiklos pajamų, tuo pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 1 d. ir 3 d. nuostatas bei padarė ATPK 172¹ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta kuo yra kaltinamas, pažeidimus pripažįsta iš dalies. Nurodo, kad dėl licencijos buvo apgautas, kaltę pripažįstu iš dalies; dėl deklaracijos ir apskaitos dokumentų taip pat kaltę pripažįsta iš dalies.

Nurodė, kad su kolega pradėjo dirbti UAB „Sostinė veža“, automobilį nuomavosi dviese, mokėjo 1 210 Eur į mėnesį. Praėjus pirmam kalendoriniam mėnesiui paprašė išrašyti sąskaitas už automobilio nuomą, tačiau tų sąskaitų negavo, nes jų niekas neišrašė. Visus duomenis iš taksometrų turi, jų tikrai nesislė. Vien dėl dokumentų trūkumo nepildė žurnalo ir nepateikė deklaracijos. Gruodžio mėnesį paskambino pasitikėjimo telefonu į Mokesčių inspekciją, atvyko pasiaiškinti, tačiau buvo pradėtas tyrimas dėl „Sostinė veža“. Parašė ilgą paaiškinimą. Mokesčių administratorius turėjo visą tos bendrovės dokumentaciją, jam išaiškino, kad reikalautų sąskaitų. Tačiau šiandien nebėra iš ko reikalauti, nes tos įmonės nebėra. Nurodė, kad turėjo pamainos ataskaitas, spausdintas iš taksometro. Jas tereikėjo suklijuoti į žurnalą. Ruošėsi dokumentus suklijuoti ir sutvarkyti žurnalą, kai gaus visus reikiamus dokumentus. Pripažįsta, kad žurnalas nebuvo pildomas, taigi buvo pažeidimas.

Tvirtina nežinojęs, kad licencija turi būti išduota jo vardu, automobiliui licencija buvo, tačiau įmonės vardu. Atidirbęs mėnesį, sužinojo, kad negalima gauti to būtino leidimo vežti keleivius, tada nutraukė sutartį su įmone ir grąžino automobilį.

Pajamų, gautų iš individualios veiklos nedeklaravo, nes neturėjo reikiamų dokumentų dėl automobilio nuomos, todėl negalėjo apskaičiuoti, kiek tiksliai turi deklaruoti. Pažymėjo, kad šiuo metu tikslingiau deklaruoti pajamas atskaičius 30 % išlaidų. Tačiau tais metais, kai automobilį nuomojausi, buvo tikslingiau deklaruoti pajamas ir išlaidas.

Mokesčių inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo atiliktas patikrinimas, jo metu buvo nustatyta, kad asmuo nuo 2011 m. daugiau nei mėnesį vykdė individualią veiklą. Tuo metu jis neturėjo leidimo. Leidimas išduodamas kiekvienam ūkio subjektui, vykdančiam keleivių vežimą. Leidimą išduoda savivaldybė. Savivaldybė nurodė, kad leidimas A. P. nebuvo išduotas. Tad reikalavimas turėti leidimą yra pažeistas. Asmuo, įregistruodamas individualią veiklą, turi žinoti, kad leidimas yra reikalingas. Leidimas tiems automobiliams, kuriais jis naudojosi, buvo išduotas visai kitai įmonei – VŠĮ „Vilnius veža“. Nei „Sostinė veža“, nei pats vežėjas to leidimo neturėjo.

Pažymėjo, kad A. P. iš savo veiklos gavo pajamų, tos pajamos sutapo su UAB „Sostinė veža“ duomenimis, todėl pajamas privalėjo deklaruoti. Atkreipė dėmesį, jog įstatymas numato, kad jeigu asmuo neturi dokumentų dėl išlaidų, jis privalo deklaruoti pajamas, iš kurių atimama 30 % išlaidų. Taip pat asmuo turi atskaičiuoti 5 % P. T. A. P. pajamų iš individualios veikos nedeklaravo, taip pat nepildė registro. Asmenys, užsiimantys individualia veikla, privalo pildyti žurnalą. Jis nebuvo pateiktas. Dėl to taip pat yra padarytas pažeidimas.

ATPK 172¹ str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad fizinių asmenų dokumentų apie pajamas ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 57 iki 144 Eur.

ATPK 173 str. 1 d. numatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo 289 iki 868 Eur su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.

ATPK 173¹ str. 1 d. nustatyta, kad buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 28 iki 57 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 173 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų; taigi vienas iš esminių ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymių yra veiklos, vykdomos neturint leidimo ar licencijos, versliškumas, tai yra sistemingas, pastovus, nuolatinis užsiėmimas šia veikla, siekiant iš jos gauti pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-24 nutarimas byloje Nr. N575-855/2012).

P. K. transporto kodekso 18 str. 12 p. keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas <...>. Analogišką reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 2 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. nustatyta, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. rašytinių (b. l. 4) bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad jis iš esmės pažeidimo fakto neginčija, prisipažino, kad tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2015-11-11 iki 2015-12-20 teikė taksi paslaugas veikloje naudodamas lengvąjį automobilį „V. T.“, neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos savo vardu išduoto leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. Dėl tokios susiklosčiusios situacijos iš dalies kaltina ir UAB „Sostinė veža“, iš kurios nuomavosi automobilį ir kurios buvo patikintas, jog leidimas vežti keleivius buvo išduotas automobiliams.

Tai, jog A. P. teikė taksi paslaugas neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 2–3), Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus pateiktas pranešimas apie išduotus leidimus (b. l. 9–11), UAB „Sostinė veža“ PVM sąskaitos faktūros (b. l. 15–21). Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Todėl A. P. teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, kad jis buvo suklaidintas bendrovės, iš kurios nuomavosi autombilius, nėra teisiškai reikšminga.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad A. P. trauktinas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 str. 1 d., padarymą.

Finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 p. nurodoma, kad gyventojas privalo pildyti atskirus pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus pagal visas vykdomas individualios veiklos rūšis. Gyventojas, veiklos pajamoms apskaityti naudojantis kasos aparatą, veiklos pajamas ir išlaidas privalo nurodyti kasos aparato kasos operacijų žurnale, kurio formą ir pildymo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Taisyklių 41 p. nustatyta, kad individualios veiklos pajamų gavimo (uždirbimo) arba su tokiomis pajamomis susijusių išlaidų dokumentų duomenys į Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą įrašomi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos.

A. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo nepildė, nes buvo nutaręs užpildyti vėliau, kai turės visus dokumentus. Pažymėtina, kad A. P. vykdytos veiklos patikrinimas buvo atliktas ir operatyvaus patikrinimo pažyma surašyta 2016-10-25, t. y. praėjus apie10 mėnesių po 2015-11-11 iki 2015-12-20 vykdytos veiklos. Todėl pripažintina, kad A. P. pažeidė Taisyklių 3 p. nuostatas ir šiais veiksmais padarė ATPK 173¹ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 1 d. nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Byloje esantys įrodymai liudija, kad A. P. mokesčių administratoriui pateikė 2015 m. pajamų deklaraciją (b. l. 22–23), tačiau joje nedeklaravo pajamų, gautų iš individualios veiklos, susijusios su 2015-11-11 iki 2015-12-20 vykdytu keleivių vežimu taksi. Kaip minėta, A. P. motyvai dėl šių pajamų apskaitos žurnalo nevedimo nėra teisiškai reikšmingi. Todėl, remiantis tais pačiais motyvais, negali būti pagrįstas ir pajamų, gautų iš individualios veiklos nenurodymas, teikiamoje mokesčių deklaracijoje.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad A. P., 2015 m. pajamų deklaracijoje nedeklaruodamas iš aptartos individualios veiklos gautų pajamų, mokesčių administratoriui pateikė netikslius duomenis apie savo pajamas, pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 1 d. nuostatas ir šiais veiksmais padarė ATPK 172¹ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Kaip minėta, kad už ATPK 173 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą yra numatyta bauda su gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (K. T. 2012-09-25 nutarimas). K. T. yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (K. T. 2000-12-06, 2001-01-02, 2004-01-26, 2008-01-21 nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (K. T. 2005-11-10 d. nutarimas).

A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pažeidimus iš esmės pripažino, dėl jo padarymo gailis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad dėl A. P. veikos būtų padaryta didelė žala valstybei ar kitaip pasireikštų ypatingas veikos pavojingumas.

Atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, įvertinęs paties pažeidimo padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., gali būti pasiekti A. P. už ATPK 173 str. 1 d. pažeidimo padarymą paskiriant sankcijoje numatytą minimalaus dydžio, t. y. 289 Eur baudą. Teismo vertinimu, A. P. gautų pajamų konfiskavimas būtų neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, per griežta, nes kiltų neprotingai didelė atsakomybė už padarytą pažeidimą. Todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti A. P. ATPK 173 str. 1 d. numatytos nuobaudos – pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, konfiskavimo.

Atsižvelgus į pažeidimų pobūdį bei padarymo aplinkybes, tai, jog tokius pažeidimus A. P. padaro pirmą kartą, teismas daro išvadą, kad jam už ATPK 172¹ str. 1 d. ir ATPK 173¹ str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą skirtinos švelniausios administracinės nuobaudos – įspėjimai.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., B. Ak A. P. paskirtos nuobaudos subendrinamos ir galutinai skiriama galutinė administracinė nuobauda ATPK 173 str. 1 d. sankcijos ribose – 289 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 30¹ str., 33 str. 172¹ str. 1 d., 173 str. 1 d., 173¹ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas

nutarė:

Pripažinti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius:

ATPK 173 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą be gautų pajamų konfiskavimo;ATPK 172¹ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – įspėjimą;ATPK 173¹ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtas administracines nuobaudas subendrinti, paskiriant galutinę administracinė nuobaudą ATPK 173 str. 1 d. sankcijos ribose – 289 Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16062738782.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.