Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta 2020 m. spalio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalis (trys mėnesiai laisvės atėmimo) ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 5 d., 15.10 val., iki 2021 m. sausio 6 d., 16.01 val., (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

K. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, ir dalį jos išplatino, o būtent: 2020 m. laikotarpiu nuo rugsėjo mėn. iki lapkričio mėn., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, prie parduotuvės „N.“, esančios (duomenys neskelbtini), įgijo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 43,1222 g, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 1,7 procentų iki 27,4 procentų, dalį įgytų narkotinių medžiagų – 3,2031 g, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 9,3 procentų, 2021 m. sausio 5 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilyje ,,Opel Vectra Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 80 Eur pardavė V. G., o likusią dalį narkotinės medžiagos – kanapių, kurios masė yra 2,4071 g, laikė bute, (duomenys neskelbtini), narkotinių medžiagų – kanapių, kurios masė yra 37,512 g, laikė namuose, (duomenys neskelbtini), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 1,7 procentų iki 27,4 procentų, kol 2021 m. sausio 5 d., apie 17.25 val., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Kalvarijos PK) pareigūnai jas surado ir paėmė kratos metu.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

5. Teisėjų kolegija, analizuodama bausmės individualizavimo nuteistajam K. S. klausimą, pažymi, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. S. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėta, jog K. S. teisiamas ne pirmą kartą, anksčiau yra du kartus atlikęs laisvės atėmimo bausmę, vieną kartą jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat vieną kartą jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Vertindamas nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad K. S. ne tik įgijo ir laikė narkotines medžiagas, bet ir realiai išplatino (pardavė trečiajam asmeniui). Su asmenimis, norinčiais įsigyti narkotinių medžiagų, buvo bendraujama, vartojant tikrąjį pokalbių turinį maskuojančius išsireiškimus bei terminus. K. S., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, buvo žinomas kaip asmuo, prekiaujantis narkotikais.

7. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs išimtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Tik tuomet, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu kaltininko asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

8. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija be jokių alternatyvų numato išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Nagrinėjamu atveju K. S. buvo paskirtas minimalus inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydis – dveji metai laisvės atėmimo. Kadangi nuteistasis kaltę pripažino, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl pagrįstai pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Nustatyta, kad naujas nusikaltimas buvo padarytas neatlikus ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64, 65 straipsnių nuostatomis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta dalis 2020 m. spalio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – vieneri metai septyni mėnesiai laisvės atėmimo. Dar labiau mažinti šios bausmės dydį objektyvaus pagrindo nėra, nes apylinkės teismas pasirinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą (dalinį, o ne visišką bausmių sudėjimą), be to, pridėta minimali neatliktos bausmės dalis (trys mėnesiai).

9. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai, kodėl K. S. turėtų būti parinkta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, yra tai, kad jis yra dirbantis asmuo, be to, gyvena kartu su buvusia sutuoktine, su kuria turi du mažamečius vaikus. Prašoma atsižvelgti ir į tai, kad padarytas nusikaltimas, nors ir yra sunkus, tačiau nebuvo planuotas, jo vykdymui nebuvo ruoštasi, tartasi, taip pat nebuvo bandoma jį nuslėpti. Narkotines medžiagas jis įgijo savo reikmėms, tik vėliau kilo mintis jas realizuoti. Vertinant šias aplinkybes, pažymėtina, kad jos nėra kuo nors išskirtinės, rodančios mažesnį tiek padarytos veikos, tiek paties nuteistojo pavojingumą visuomenei.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad šis teistumas K. S. yra šeštasis (4 t., b. l. 5–12). Pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką dar būdamas nepilnametis, jis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Vis dėlto, šios poveikio priemonės nebuvo veiksmingos, nes K. S. ir toliau nusikalto – pažeidinėjo viešąją tvarką, smurtavo kitų asmenų atžvilgiu, galiausiai pradėjo platinti narkotines medžiagas. Nuteistajam buvo taikytas laisvės apribojimas, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nustatyti įpareigojimai buvo sistemingai pažeidinėjami. Pirmą kartą realią laisvės atėmimo bausmę jis atliko 2016 m., kai, jam pažeidus nustatytas sąlygas, buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Antrą kartą į įkalinimo įstaigą nuteistasis buvo pasiųstas 2017 m. Paleistas iš pataisos įstaigos, K. S. pora metų sugebėjo laikytis įstatymų imperatyvų ir nenusikalsti, vis dėlto, nuo 2020 m. pradžios jis įvykdė dvi smurtines nusikalstamas veikas, taip pat ir su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusią veiką, dėl kurios padarymo yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nuteistojo daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja ir intensyvėja, kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir patvirtina, jog teismo pasitikėjimo (švelnesnės nei realus terminuotas laisvės atėmimas) jis nėra vertas.

11. K. S. yra baustas ir administracine tvarka. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (yra vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus; perdavęs transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, ir kt.), taip pat nesilaiko šalyje paskelbto karantino taisyklių, keldamas pavojų Covid-19 ligos plitimui. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas ne kartą administracine tvarka yra baustas ir po skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, kas rodo, jog net ir paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatgraso jo nuo priešingų teisei veiksmų vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo posėdis, kuriame K. S. nedalyvavo dėl darbinio užimtumo, vyko 2022 m. sausio 12 d., šio posėdžio metu nuteistojo gynėjas aiškino, jog apeliantas pripažįsta kaltę ir gailisi, dirba bei veda tvarkingą šeiminį gyvenimą, rūpindamasis mažamečiais vaikais. Vis dėlto, Administracinių nusižengimų registro informacija liudija, kad 2022 m. sausio 24 d. K. S. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, kadangi ši specialioji teisė iš jo yra atimta. Ankstesni įrašai rodo, jog nuteistasis dažnai vairuodavo neturėdamas tam teisės, taip pat ir būdamas neblaivus. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesys yra itin neatsakingas, į nustatytus draudimus jis žiūri paviršutiniškai ir savo elgesio pozityvia linkme visiškai nekoreguoja.

12. Taigi, vien aplinkybės, jog nuteistasis turi mažamečių vaikų ir dirba, aptartų duomenų kontekste neleidžia svarstyti švelnesnės bausmės jam skyrimo galimybės. Be to, Sodros duomenimis K. S. darbinė veikla nėra pastovi bei ilgalaikė. 2019 m. jis pusantro mėnesio dirbo UAB „N.“, 2020 m. dirbo UAB „A.“ vos kelias savaites, 2021 m. vasario 24 d. įsidarbino UAB „S. P.“, kur dirbo iki 2021 m. balandžio 30 d. Toje pačioje įmonėje pakartotinai įsidarbino 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir dirba iki šiol. Minėti duomenys liudija, kad per trejų metų laikotarpį K. S. darbo santykiais buvo saistomas tik kiek daugiau nei pusmetį laiko, paskutinės nusikalstamos veikos padarymo metu jis oficialiai niekur nedirbo, taigi, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis galimai buvo jo pajamų bei pragyvenimo šaltinis. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog narkotines medžiagas įgijo savo reikmėms, tik vėliau kilo mintis jas realizuoti, tačiau bylos medžiaga liudija priešingai, t. y. „žolę“ K. S. pardavinėjo reguliariai ir netgi siūlė prie šios veiklos prisijungti kitam asmeniui (M. A. parodymai). Vertinti, jog padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, pagrindo nėra. K. S. suvokė, jog vykdo neteisėtą, pavojingą veiką ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

13. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Nagrinėjamoje byloje sąlygų, kurioms esant būtų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta (K. S., nors ir bendradarbiavo su tyrimą atliekančiais pareigūnais, tačiau pats į policijos įstaigą neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, be to, yra nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė). Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nepateikta. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo ir bendrinimo taisyklių nepažeidė, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.