Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2013-09-06 · Civilinė byla Nr. 2-1485-733/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-06
Bylos Nr.
2-1485-733/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1485-733/2013Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01038-2013-10Procesinio sprendimo kategorija 35.5.; 36.1.; (S) 44.5.1.; 116.4.
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 6 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šilutės šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 264,90 Lt skolos už šilumos energiją, 9,01 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovei V. M., yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomas kitu būdu. Kitų butų savininkai naudojasi centralizuota šildymo sistema. Atsakovė atsisakė pasirašyti šilumos - pirkimo pardavimo sutartį dėl šilumos energijos tiekimo, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms daugiabučiame name šildyti. Atsakovei nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. yra priskaičiuota 174,50 Lt už bendrojo naudojimo patalpų daugiabučiame name šildymą ir 90,40 Lt už namo šildymo sistemų priežiūrą. Atsakovė nevykdo prievolės mokėti už nurodytas paslaugas.

Nurodo, kad daugiabučio namo butų savininkai turi atlyginti išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti. Už bendro naudojimo patalpų šildymą tiekėjui turi apmokėti butų savininkai, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai. Ši dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsniu, turi būti tarp jų paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, šilumos energija visuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose dalies butų (patalpų) šildymo prietaisai yra atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sistemos, atsiskaitymo laikotarpiu suvartota šilumos energija išdalijama pagal Šilumos skirstymo metodą Nr. 4 (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. 03-19) kartu su šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas 2005 m. liepos 21 d. Nr. 03-41). Vadovaujantis minėtu metodu Nr. 5, per atsiskaitymo mėnesį šiluma, suvartota gyvenamojo namo šildymui, yra padalinama į dvi dalis: šilumą, kuri sunaudojama bendrojo naudojimo patalpose, ir šilumą, sunaudojamą pastato naudingojo ploto, kuriam tiekiama centralizuota šilumos energija, šildymui. Padalinimas atliekamas gyvenamajam namui nustačius šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientą, kuris priklauso nuo laiptinių skaičiaus name.

Atsiliepimas

Atsakovė mokėti už šilumos energiją nesutinka, nes, jos teigimu daugiabučiame name nešildomos bendrojo naudojimo patalpos. Tačiau toks teiginys ieškovės teigimu neatitinka tikrovės, nes šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos. Šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti. Atsakovė, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtė ir atsakinga už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą.

Į teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas bei atsakovė V. M.. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims tinkamai pranešta, procesiniai dokumentai tinkamai įteikti. Iš atsakovės negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti. Iš ieškovės gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovei nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės (Lietuvos Respublikoas civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovei V. M., yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomas kitu būdu (b.l. 5). Kitų butų savininkai naudojasi centralizuota šildymo sistema. Atsakovė atsisakė pasirašyti šilumos - pirkimo pardavimo sutartį dėl šilumos energijos tiekimo, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms daugiabučiame name šildyti. Atsakovei nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. yra priskaičiuota 174,50 Lt už bendrojo naudojimo patalpų daugiabučiame name šildymą ir 90,40 Lt už namo šildymo sistemų priežiūrą (b.l. 6). Atsakovė nevykdo prievolės mokėti už nurodytas paslaugas.

Daugiabučio namo butų savininkai turi atlyginti išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti. Už bendro naudojimo patalpų šildymą tiekėjui turi apmokėti butų savininkai, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai. Ši dalis, vadovaujantis CK 4.76 straipsniu, turi būti tarp jų paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, šilumos energija visuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose dalies butų (patalpų) šildymo prietaisai yra atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sistemos, atsiskaitymo laikotarpiu suvartota šilumos energija išdalijama pagal Šilumos skirstymo metodą Nr. 4 (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. 03-19) kartu su šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas 2005 m. liepos 21 d. Nr. 03-41). Vadovaujantis minėtu metodu Nr. 5, per atsiskaitymo mėnesį šiluma, suvartota gyvenamojo namo šildymui, yra padalinama į dvi dalis: šilumą, kuri sunaudojama bendrojo naudojimo patalpose, ir šilumą, sunaudojamą pastato naudingojo ploto, kuriam tiekiama centralizuota šilumos energija, šildymui. Padalinimas atliekamas gyvenamajam namui nustačius šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientą, kuris priklauso nuo laiptinių skaičiaus name.

Atsakovė mokėti už šilumos energiją nesutinka, nes, kaip ieškovė nurodo, jos teigimu daugiabučiame name nešildomos bendrojo naudojimo patalpos. Tačiau toks teiginys ieškovės teigimu neatitinka tikrovės, nes šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos. Šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Atsakovė, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtė ir atsakinga už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovė V. M. nemokėjo už paslaugas, todėl laikytina, jog atsakovė pažeidė prievolę ir turi atlyginti ieškovės turėtus nuostolius – 264,90 Lt (CK 6.63 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti delspinigius – 9,01 Lt (CK 6.258 str. 1 d.) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.).

Iš atsakovės priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos: 72 Lt žyminio mokesčio ieškovei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 264,90 Lt skolos,- 9,01 Lt delspinigių,

- 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 273,91 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 72 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Šilutės šilumos tinklai“, įmonės kodas 177217875.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Robertas Povilaitis