- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-273-153/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- UAB „Girga“
- Ieškovas
- V. P.
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 106.8.8.,106.8.3.,29.4.32.1.,50.8. (S)
2008 m. vasario 20 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Girga“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7990-584/2007 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui UAB „Girga“ dėl pažeistų teisių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. P. ieškiniu prašė teismo pripažinti atsakovo UAB „Girga“ atsisakymą duoti sutikimą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių asmeninės nuosavybės teise V. P., detaliojo plano rengimui nepagrįstu ir pripažinti teisę ieškovei organizuoti detalaus plano rengimą be atsakovo sutikimo ir priteisti iš atsakovo turėtas teismo išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad abu žemės sklypai jai priklauso nuosavybės teise, vienam iš jų, 0,1000 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatytas servitutas, kuriuo naudojasi atsakovas privažiavimui prie savo statinio-siurblinės 1H1p, kurį naudoja ne pagal paskirtį, o smuklei, gyvenamosioms patalpoms. Ieškovė pageidauja pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį, todėl būtina parengti detalųjį planą. Detaliajam planui reikalingas servitutinio žemės sklypo naudotojo bei siurblinės savininko sutikimas. Ieškovė asmeniškai kreipėsi ne kartą į atsakovą, tačiau tas atsisako duoti sutikimą, todėl ginčo išspręsti gera valia nėra galimybės.
Atsakovas UAB „Girga“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi ieškovės V. P. ieškinį pasirašė ir teismui padavė V. L., asmuo, negalintis būti V. P. atstovu, nes neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Ieškovė nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, nepateikė atsakovui nei prašymų, nei ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plano, be to, pati ieškovė su prašymais ir reikalavimais išdėstytais ieškinyje į atsakovą niekada nesikreipė, o tenkinti pašalinio asmens - V. L., nepateikusios jokių V. P. įgaliojimų, reikalavimus atsakovas neturėjo jokio pagrindo. Atsakovas nurodė, kad 10 arų žemės sklypas yra pilnai užstatytas, todėl nėra reikalo keisti šio žemės sklypo paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino atsakovo UAB „Girga“ atsisakymą duoti sutikimą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo-(duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių asmeninės nuosavybės teise ieškovei V. P. detaliojo plano rengimui nepagrįstu ir pripažino teisę ieškovei organizuoti detalaus plano rengimą be atsakovo sutikimo; priteisė iš atsakovo UAB „Girga“ ieškovei V. P. 100 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt advokato atstovavimo išlaidų, valstybei 13,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovei V. P. nuosavybės teise žemės sklypas - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklauso 2006-12-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 18), o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)2007-03-13 sutarties pagrindu (b.l. 20), kurioje nustatytos daiktinės teisės – teisė statinio – siurblinės (1H1p) savininkui neatlygintinai eiti, važiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, juos prižiūrėti bei remontuoti (b.l. 20). Statinys – siurblinė (1H1p) nuosavybės teise priklausanti atsakovui UAB“Girga“ (b.l. 26).
Teismas nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 34 d., 25 str. 3 d., LR aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 9 p. rengiant teritorijų detaliuosius planus turi būti įvertintos esamos probleminės situacijos, todėl šalims geruoju nesusitarus, atsakovui neduodant sutikimo žemės sklypų priklausančių nuosavybės teise ieškovei detaliojo plano rengimui tikrinama, ar tokio plano rengimo organizavimas kuo nors nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Atsakovas nors ir nesutinka su ieškiniu, tačiau nurodo, kad žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimui iš esmės neprieštarauja (b.l.69,antra pusė), todėl šio žemės sklypo plano rengimas jo teisių nepažeidžia. Atsakovas nepagrindė ir nepateikė argumentų, kuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plano rengimo organizavimas pažeidžia jo teises. Argumentus, kad ieškovė iki teismo nesikreipė į atsakovą su prašymu duoti sutikimą paminėtų sklypų plano rengimui yra paneigia ieškovės, tiek paties atsakovo paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad tarp šalių vyko bendravimas ir susirašinėjimas dėl sutikimo detaliajam planui ruošti iš atsakovo gavimo gera valia (b.l.10-17), todėl ieškovė yra pasinaudojusi ikiteismine tvarka ginčui išspręsti. Argumentai dėl visiško sklypo užstatymo ir dėl to būsiant negalimu keisti žemės sklypo paskirtį, atmetami kaip neturintys jokios reikšmės šio ginčo nagrinėjimui, kadangi šioje byloje nespręstinas klausimas dėl žemės sklypo paskirties keitimo ir tam reikalingų sąlygų atitikimo. Žemės paskirties keitimo vykdymas priklauso savivaldybės kompetencijai. Nenustačius, kad ieškovė, prašydama apginti teisę į sklypų detalaus plano rengimą, pažeistų atsakovo teises, atsakovo atsisakymas duoti sutikimą dėl žemės sklypų, priklausančių asmeninės nuosavybės teise ieškovei, detaliojo plano rengimui yra nepagrįstas, todėl detalaus plano rengimas ieškovei pripažintinas be atsakovo sutikimo (CK 4.37 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB“Girga“ su teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) ieškinį už ieškovę pasirašė jos motina V. L.. Duomenų apie V. L. aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą taip pat duomenų, jog ji būtų advokatė ar advokato padėjėja prie ieškinio nepateikta, nepateikta. ieškinį nenagrinėtą. Pagal CPK 135 str. 1 d., 111 str. 2 d. 6 p., ieškinys turi būti pasirašytas jį paduodančio asmens. Vadovaujantis CPK 51 str. asmuo gali vesti savo bylą teisme pats arba per atstovą, tačiau pagal CPK 56 str. 1 d., atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, arba asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams. CPK 56 str. 2 d. nurodyta, kad kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais, atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Lietuvos Aukščiausias teismas, aiškindamas CPK 56 str. 2 d., nurodė, jog ši teisės norma leidžia būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą ir kitiems asmenims, tarp jų ir neteisinių sričių, susijusių su šalių ginčo dalyku, specialistams (pvz., auditoriams, buhalteriams, mokesčių konsultantams, patentiniams patikėtiniams, kt.), tačiau su sąlyga (conditio sine qua nori), kad šie asmenys atstovaujamojo teises ir interesus teisme gina kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais. Taigi nurodyti asmenys fiziniams asmenims atstovauti teisme savarankiškai, t.y. ne kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais, negali. (2003-06-30 konsultacija A3-86, paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 19); Tokie asmenys atstovaujamojo teises ir interesus teisme gina kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais, t.y. savarankiškai jie negali atlikti jokių procesinių veiksmų. (2003-09-17 konsultacija A3-89, paskelbta biuletenyje „Teismų praktika" Nr.20); Įgaliotojo duodamu įgaliojimu įgaliotiniui gali būti suteiktos ir kitos teisės, pavyzdžiui, kartu su advokatu, advokato padėjėju atstovauti teisme arba atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (CPK 56 str. 2 d.), sudaryti teisinės pagalbos sutartį neviršijant tam tikros honoraro sumos ir pan. (2004-04-15 konsultacija A3-104, paskelbta biuletenyje „Teismų praktika" Nr.21). Teismas negalėjo ieškinio tenkinti, bet, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 8 p. privalėjo atsisakyti ieškinį priimti arba, vadovaudamasis CPK 296 str. 1 d. 3 p., palikti ieškinį nenagrinėtą;
2) ieškovė nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Pati ieškovė po to, kai nuosavybės teise įsigijo žemės sklypus į atsakovą su prašymu leisti rengti abiejų šių sklypų detaliuosius planus nesikreipė. Žemės sklypą un.Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įsigijo tik 2007 m. kovo 13 d. Į 2007 m. sausio 22 d. V. L. prašymą duoti sutikimą rengti žemės sklypo un.Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą atsakovas 2007 m. sausio 30 d. atsakyme nurodė, jog V. L. nepateikė nei dokumentų, įrodančių jos teises į minėtą žemės sklypą, nei dokumentų, liudijančių, jog V. L. atstovauja V. P., todėl ieškovei pateikus minėtus dokumentus atsakovas spręs iškilusius klausimus įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovo susirašinėjimo su pašaliniu asmeniu, neturėjusiu jokių teisių į nurodytą žemės sklypą, negalima traktuoti kaip bendravimą su ieškove dėl sutikimo detaliajam planui ruošti. Tuo metu žemės sklypas nei ieškovei, nei V. L. nuosavybės teise nepriklausė. Teismo išvada, jog ieškovė yra pasinaudojusi ikiteismine tvarka ginčui su atsakove geruoju išspręsti, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių aplinkybių;
3) atsakovas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, jog žemės sklypas un.Nr. (duomenys neskelbtini) yra pilnai užstatytas atsakovui nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Iš ieškinio matyti, kad detalusis planavimas ieškovei reikalingas tam, kad būtų pakeista abiejų žemės sklypų paskirtis tikslu juose statyti gyvenamuosius namus. Bet kokie statybos ar net planavimo, projektavimo darbai šiame sklype pažeistų atsakovo interesus, nes, nenugriovus jam nuosavybės teise priklausančių statinių, jokia statyba pilnai užstatytame sklype yra negalima. Todėl teismo išvada, kad detaliųjų planų rengimas nepažeis atsakovo teisių yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė V. P. prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas dėl šių motyvų:
1) ieškovė yra ginčo žemės sklypų savininkė, todėl turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti, disponuoti žemės sklypu. Teritorijų planavimo įstatymas ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės suteikia teisę organizuoti detaliojo plano dokumentų rengimą. Norint pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį yra būtinas detalusis planas. Atsakovas nepagrįstai neduoda sutikimo rengti detaliojo plano įsigytiems žemės sklypams. 2007-01-16 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad pats atsakovas ginčo sklype esantį pastatą naudoja ne pagal paskirtį;
2) V. L. už ieškovę pasirašė ieškinio pareiškimą, tačiau atstove teisme nebuvo. Ieškovę teisme atstovavo advokatė K. Č.. Vesti bylą ir paduoti procesinį dokumentą nėra tapatūs veiksmai, todėl ieškovės motina V. L., turėdama tinkamai patvirtintą ieškovės įgaliojimą imperatyvių teisės normų nepažeidė, neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, pilnai vykdė ieškovės valią;
Šalies argumentai
3) apeliantas nepagrįstai teigia, kad nebuvo pasinaudota ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Į atsakovo UAB“Girga“ atstovą M. G. dėl sutikimo rengti detalųjį planą ne kartą asmeniškai buvo kreiptasi 2006 m. gruodžio mėnesį. Jam buvo pateikti visi dokumentai, įrodantys, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1,1292 ha žemės sklypas. M. G. sutikimo nedavė ir nenurodė atsisakymo motyvų. Šias aplinkybes patvirtino V. L., žemės sklypo plano nuorašas, iš dalies atsakovo atstovas. 2007-01-08 į atsakovą raštu buvo kreiptasi dėl sutikimo. 2007-01-22 išduoto įgaliojimo pagrindu į atsakovą dėl sutikimo kreipėsi V. L., prašyta per 7 kalendorines dienas pateikti sutikimą arba nurodyti nesutikimo priežastis. 2007-03-23 buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas dėl sutikimo rengti detalųjį planą, tačiau atsakymas negautas. Siekiant išspręsti ginčą, atsakovui buvo siūloma pirkti arba nuomotis žemės sklypą. Atsakovas neketino spręsti ginčo gera valia.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama pareiškiant ieškinį teisme pagal CPK 135,111 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Pagal CPK 135 str. 1 d., 111 str. 2 d. 6 p., ieškinys turi būti pasirašytas jį paduodančio asmens. CPK 111str. 4d. nurodyta, kad jeigu procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyti duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškinio pareiškimas surašytas ieškovės V. P. vardu, tačiau ieškinio pareiškimą pasirašė V. L. (b.l.2-4). Ieškinio pareiškime nenurodyti duomenys apie įgaliotą asmenį, taip pat nenurodyta V. L. procesinė padėtis (CPK 111 str.2d.2p.), nėra įrodymų, kad ieškovę ar ieškovės įgaliotą asmenį atstovauja advokatas (CPK 54,56 str.1d.1p.,2p.). Ieškinio pareiškime nurodyta, kad byla bus vedama per Kauno advokatų kontoros advokatę K. Č. (b.l.2). Sutartis su advokatu dėl V. P. atstovavimo teisme buvo sudaryta tik 2007m. rugsėjo 6d. (b.l.49), o ieškinio pareiškimas paduotas teismui 2007m. balandžio 17d. (reg. Nr. 5614). Remiantis 2007m. vasario 14d. atstovavimo sutartimi advokatei K. Č. buvo pavesta V. P. parengti teismui procesinius dokumentus dėl civilinės bylos iškėlimo, patvirtinti dokumentų nuorašus (b.l.7). Tokiu būdu apeliantas pagrįstai nurodė apeliaciniame skunde, jog įgaliotas asmuo V. L. (b.l.22) savarankiškai negalėjo atlikti jokių procesinių veiksmų, tame tarpe pasirašyti ieškinio pareiškimą, kadangi remiantis įstatymu atstovaujamosios teises ir interesus teisme V. L. galėjo ginti kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais. Kolegija sutinka su apelianto skundo motyvais ir konstatuoja, kad ieškinio pareiškimas buvo paduotas teismui su trūkumais, kadangi pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK137 str.2d.8p.), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą.
Pagal CK 1.138 straipsnį teismas gina civilines teises, pripažindamas tas teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys), priteisdamas įvykdyti pareigą natūra, nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais - netesybas (baudą, delspinigius), pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, kitais įstatymų numatytais būdais.
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovo UAB „Girga“ atsisakymą duoti sutikimą žemės sklypų, esančių Kauno miesto sav. Kauno mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančių asmeninės nuosavybės teise V. P., detaliojo plano rengimui nepagrįstu ir pripažinti teisę ieškovei organizuoti detalaus plano rengimą be atsakovo sutikimo ir priteisti iš atsakovo turėtas teismo išlaidas. Ieškovės nuomone pateikti byloje įrodymai patvirtina jos teisių pažeidimą ir faktą, kad ieškovė pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, šias aplinkybes ieškovė taip pat, nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą. Tačiau su tuo sutikti negalima, esančiuose byloje 2007m. sausio 8d., 2007m. sausio 22d. detalaus plano rengimo sutikimo raštuose yra nurodytas žemės sklypas, kurio kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.10-12), šį žemės sklypą ( un.Nr. (duomenys neskelbtini) ) ieškovė nuosavybės teisė įsigijo tik 2007 m. kovo 13 d. Be to, 2007m. sausio 22d. prašymas dėl detaliojo plano rengimui sutikimo pasirašymo surašytas V. L. vardu (b.l.12), o ne ieškovės vardu. Pakartotiname pranešime dėl sutikimo pasirašymo, kuris surašytas 2007m. kovo 23d. nurodyta, kad įgaliotas asmuo ir ieškovė pateikė 2006m. gruodžio 15d. atsakovui reikiamus dokumentus sutikimui gauti: pažymėjimą apie žemės sklypo įregistravimą ir žemės sklypo ribų planą, įrodančius, kad žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , kadastranis adresas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas un. numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovei V. P.. Tačiau iš pateikto kartu su prašymu pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių į jį teisių įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad šis dokumentas apie žemės sklypo nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimą ieškovės vardu buvo išduotas tik 2006m. gruodžio 19d. (b.l.18-19), neesant kitų įrodymų sprendžiama, kad ieškovė negalėjo pateikti minėto dokumento atsakovui 2006m. gruodžio 15d., todėl šis ieškovės motyvas laikomas neįrodytu. Esančioje byloje žemės sklypo plano kopijoje (b.l.27) nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 539-2 savininkas yra J. R. V.. Ieškovės motyvai, kad atsakovo įmonės vadovas žinojo, jog turto savininkė yra ieškovė ir tai ieškovės manymu patvirtina prierašas ,,L. V.,, (b.l.29) ant žemės sklypo plano, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė tinkamai įvykdė reikalavimą dėl pasinaudojimo ikiteismine tvarka ginčui su atsakove UAB,,Girga,, geruoju išspręsti. Kolegija konstatuoja, jog pateikti atsakovui prašymai dėl sutikimo detaliojo plano rengimui buvo neaiškūs ir nepagrįsti rašytiniais įrodymais, pateikti dokumentuose duomenys neinformatyvūs, prieštaraujantys pateiktiems kartu su prašymais rašytiniams įrodymams. Todėl atsakovas turėjo pagrindą atsisakyti duoti sutikimą žemės sklypų detaliojo plano rengimui, kadangi nei V. L. nei ieškovė nepateikė atsakovui dokumentų, įrodančių teises į minėtą žemės sklypą ir dokumentų liudijančių, jog V. L. atstovauja V. P. (b.l.15).
Kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė yra pasinaudojusi ikiteismine tvarka ginčui su atsakove UAB,,Girga,, geruoju išspręsti, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas apeliacinį skundą patenkinti iš dalies (CPK 329 str.1d.5p.), teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą (CPK 326 str.1d.5p.) pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK296 str.1d.1p.), atmesti ieškovės prašymą dėl advokato atstovavimo išlaidų (800,00 Lt.) priteisimo (CPK 93str.4d.). Dalyje ieškovės sumokėto 100,00 Lt. žyminio mokesčio (b.l.5) grąžinimo, ieškovei išaiškinama teisę paduoti CPK 87 str.4d. nustatyta tvarka pirmosios instancijos teismui pareiškimą, dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą atsakovei UAB,,Girga,, iš ieškovės priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų (50 %) turėtų (b.l.79) apeliacinės instancijos teisme dėl žyminio mokesčio apmokėjimo (CPK 93 str.3d.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 326 straipsnio 2 dalimi, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinio pareiškimą palikti nenagrinėtą. Ieškovei išaiškinama teisę paduoti pirmosios instancijos teismui pareiškimą, dėl žyminio mokesčio grąžinimo.
Priteisti iš ieškovės V. P. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) 57,35 Lt. žyminio mokesčio atsakovui UAB,,Girga (į.k. (duomenys neskelbtini) ).