Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-2954-142/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-12-08
Bylos Nr.: Ik-2954-142/2011
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01214-2010-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Liuda Arlauskienė, Bronius Januška, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas: UAB „Agromeat“
Atsakovas: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Vilniaus miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai
Advokatai: Evaldas Lukauskas

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
37.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-2954-142/2011Proceso Nr. 3-61-3-01214-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 37.1; 38; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Broniaus Januškos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Agromeat“ atstovui advokato padėjėjui Evaldui Lukauskui, atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovėms Aidai Marčiulaitytei ir Nijolei Paulauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Agromeat“ skundą atsakovei Vilniaus miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Agromeat“ (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą (t. I, b. l. 1-4), kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovė, ir VMVT, ir Tarnyba) 2010-04-08 sprendimą Nr. M6-89 ir leisti UAB „Agromeat“ ištaisyti įvykusį teisės aktų pažeidimą bei atnaujinti didmeninę prekybą mėsa ir mėsos produktais. Patikslintame skunde pareiškėja prašo tik panaikinti sprendimą (t. I, b. l. 33-35).

Nurodo, kad 2010-04-08 UAB „Žuvies šaldytuvai“ patalpų patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pažeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai. Tarnyba 2010-04-08 sprendimu Nr. M6-89 nuo 2010-04-08 uždraudė mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą. Su atsakovės sprendimu nesutinka, nes jis prieštarauja proporcingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. UAB „Gregaris“ 2008-08-01 importavo sušaldytą kiaulienos sprandinę iš Danijos tiekėjo „ESS FOOD A/S“. Remiantis pirkimo dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), gautas produkcijos kiekis buvo 20 734 kg, nors iš tiesų - pagal perdavimo-priėmimo aktą – 20 678 kg. Pagal bendradarbiavimo sutartį su UAB „Agromeat“, UAB „Gregaris“ produkciją (iš viso 20 678 kg) 2008-08-01 perdavė UAB „Agromeat“. Dėl vietos stokos UAB „Agromeat“ 1 477 kg produkcijos 2008-08-01 perkėlė į savo administruojamą sandėlį, o likusį kiekį (19 201 kg) perdavė saugoti į UAB „Žuvies šaldytuvai“ sandėlį, esantį tame pačiame pastate vienu aukštu aukščiau. UAB „Agromeat“ pradėjo tiekti produkciją vartotojams, tačiau vėliau gavo nusiskundimų iš pirkėjų, kad sprandinė yra nekokybiška. Siekdami įsitikinti produkcijos tinkamumu, UAB „Agromeat“ atstovai 2009-02-02 užsakė nepriklausomą įvežtos produkcijos ekspertizę dėl įvežtos produkcijos kokybės. Detalios apžiūros metu sandėlio vedėjas pastebėjo, kad ant kai kurių įvežtos produkcijos dėžių anglų kalba yra užrašai „šonkauliai“. Apie įvykį buvo pranešta UAB „Gregaris“ direktoriui. Siekiant įvertinti UAB „Agromeat“ pranešimą, UAB „Gregaris“ direktoriaus 2009-02-03 įsakymu sudaryta komisija, kuri 2009-02-04 atliko visos 2008-08-01 UAB „Gregaris“ importuotos produkcijos patikrinimą, tiek UAB „Agromeat“, tiek UAB „Žavies šaldytuvai“ sandėliuose. Patikrinimo metu konstatuota, kad 20 678 kg pristatyta produkcija yra ne vien kiaulienos sprandinė, o dalis (2 980 kg) yra šonkauliai. Komisija taip pat nustatė, kad dėžės (konteineriai) faktiškai niekuo nesiskiria, tačiau ant juose esančių dėžučių skiriasi etiketės - ant dėžučių su sprandine yra užrašas „Frz Pork Clipped Collar“, o ant dėžučių su šonkauliais - „Frz Pork Sheet Ribs“. Po šio patikrinimo UAB „Agromeat“ sandėlio vedėjas paprašė UAB „Žuvies šaldytuvai“ sandėlio vedėjos, kad ši dalimis išduodama produkciją UAB „Agromeat“ lydraščiuose pažymėtų, kurią iš produkcijos rūšių ji išduoda: kiaulienos sprandinę ar šonkaulius. Tačiau sandėlio vedėja atsisakė tai daryti, argumentuodama, jog ji priėmė sprandinę, todėl ir išduos sprandinę, ir visuose produkcijos išdavimo dokumentuose žymėjo, jog išduoda kiaulienos sprandinę. Siekiant apsaugoti tiek visuomenės, tiek pačios UAB „Agromeat“ interesus, 2009-02-05 buvo užsakyta nepriklausomų ekspertų UAB „Impeksservis“ ekspertizė produkcijos kokybei ištirti. Ekspertizės akte buvo nustatyta, kad 2008-08-01 iš Danijos įvežta kiaulienos sprandinė yra nekokybiška. Vilniaus miesto valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje 2009-06-01 buvo užsakytas prekių kokybės tyrimas. Iš pradžių buvo konstatuota, jog produkcija yra kokybiška. Nacionalinio maisto ir rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamentas 2009-06-19 išdavė tyrimų protokolus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuose išdėstyti vertinimai dėl kokybės. Tarnybos 2009-06-22 sprendimu Nr. M6-204 bei raštu Nr. (1-17)-D1-368 bendrovei UAB „Gregaris“ uždraustas sušaldytos kiaulienos sprandinės pateikimas į rinką ir buvo prašoma pateikti informaciją apie tolimesnį sušaldytos kiaulienos sprandinės panaudojimą. UAB „Agromeat“, vadovaudamasi vidaus savikontrolės sistema, nustatė laikymo vietą uždraustai produkcijai saugoti ir informavo sprandinės tiekėją dėl nekokybiškos sprandinės, reikalaudama, kad iki 2009-09-01 ši atsiimtų produkciją arba pasiūlytų, kaip galima išspręsti susidariusią situaciją. UAB „Gregaris“ 2009-09-17 informavo Tarnybą, kad sprandinės tiekėjui, Danijos įmonei „ESS FOOD A/S“, buvo pranešta apie produkto uždraudimą Lietuvos rinkoje ir pareikalauta atsiimti sprandinę iki 2009-09-01. Tačiau produkcijos tiekėjas vengė komunikuoti ir atsakyti už įvykusią klaidą, neigdamas, jog pardavė tiek nekokybišką kiaulienos sprandinę, tiek šonkaulius. Iki nurodytos datos Danijos tiekėjui neatsiėmus produkcijos, 2009 m. rugsėjo 3-4 dienomis pagal UAB ,Gregaris“ nutarimą visa (apie 17 tonų) nekokybiška kiaulienos sprandinė, tiek iš UAB „Agromeat“, tiek iš UAB „Žuvų šaldytuvai“ sandėlių buvo perduota utilizuoti Z. D. šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonei „Paringuvio ūkis“. Už šio pavedimo vykdymą buvo atsakingas UAB „Agromeat“ sandėlio vedėjas, kuris užpildė šalutinių gyvūninių produktų važtaraštį ir visą produkciją perdavė minėtai įmonei utilizuoti. Pažymėjo, kad šonkauliai nebuvo perduoti utilizuoti, kadangi jie buvo kokybiški. Vilniaus m. VMVT 2010-04-08 vykusio patikrinimo metu UAB „Žuvies šaldytuvai“ patalpose rado 1 506.82 kg produkcijos, kuri, Vilniaus m. VMVT teigimu, yra dalis nekokybiškos kiaulienos sprandinės, likusi neutilizuota dar 2009 m. rugsėjo mėnesį. Teigia, kad patikrinimas vyko paskubomis, nesiaiškinant, kas iš tiesų yra dėžutėse. UAB „Agromeat“ sandėlio vedėjo įsitikinimu, visa ši rasta produkcija yra ne kiaulienos sprandinė (nors ant dėžučių taip nurodyta), o šonkauliai, kurių kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus. Yra buvę atvejų, kai tiekėjas etiketėse klaidingai nurodydavo dėžutėse esančią produkciją, todėl ir šįkart negali atmesti tokios tikimybės. Visa nekokybiška ir kelianti pavojų visuomenės sveikatai bei įmonės gerovei kiauliena buvo utilizuota dar 2009 m. rugsėjo pradžioje, o UAB „Žuvų šaldytuvai“ patalpose iš Danijos 2008-08-01 atvežtos produkcijos yra saugomi tik šonkauliai. Dėl galimo UAB „Agromeat“ sandėlininko aplaidumo neatsakingai tikrinant priimamą iš UAB „Žuvies šaldytuvai“ sandėlių produkciją ir UAB „Žuvies šaldytuvai“ sandėlininkės atsisakymo perdavimo dokumentuose pildyti tikruosius produkcijos pavadinimus, neatmeta ir galimybės, kad galėjo įvykti ir klaida produkcijos perdavimo utilizavimui metu, kai vietoj kiaulienos sprandinės buvo utilizuota dalis kokybiškų šonkaulių. Nepaisant galimai įvykusios klaidos fakto, vis dar yra tikri, kad UAB „Žuvų šaldytuvai“ patalpose niekaip negalėjo likti tokie kiekiai neutilizuotos kiaulienos, tačiau šiuo metu neturi teisės įsitikinti tuo patys, kadangi neįleidžiami į UAB „Žuvų šaldytuvai“ patalpas.

Taip pat nurodo, kad Vilniaus m. VMVT sprendimas, visiškai uždraudžiantis UAB „Agromeat“ vykdyti mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą, yra nepagrįstas, prieštarauja bendriesiems proporcingumo, teisėtumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl naikintinas. Atsakovė, prieš priimdama ginčijamą sprendimą, nepatikrino ir nesiėmė būtinų veiksmų dėžutėse esančios kiaulienos sprandinės fakto nustatymui, kaip to reikalauja atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo principai. UAB „Agromeat“ sąžiningai atliko visus veiksmus, būtinus visuomenės sveikatos saugumui užtikrinti ir vartotojų pasitikėjimui išsaugoti: kilus įtarimams, atliko būtinus valstybinių institucijų tyrimus, papildomai kreipėsi į nepriklausomus ekspertus. Vos paaiškėjus neigiamiems tyrimų rezultatams, nutraukė prekybą nekokybiškais gaminiais ir ėmėsi būtinų priemonių, kad nekokybiškos produkcijos būtų atsikratyta - Danijos tiekėjams neįvykdžius reikalavimų, tą pačią dieną ėmėsi būtinų veiksmų produkcijai utilizuoti. Bendrovė, negalėdama vykdyti prekybos, patiria didelio masto nuostolių. Vien šiuo metu įmonės sandėliuose laikoma beveik 200 tonų mėsos produkcijos, kuri, nors atitinka visus teisės aktų reikalavimus, dėl draudimo negali būti parduota. Vertinant tai, kad galimai nekokybiška galėtų būti maždaug 1,5 tonos produkcijos, nėra protinga ir sąžininga drausti pardavinėti visą UAB „Agromeat“ disponuojamą produkciją. Vertinant tai, kad rasta galimai nekokybiška produkcija nebuvo išleista į rinką ir galimai tik per klaidą saugoma UAB „Žuvų šaldytuvai“ patalpose, atsakovės draudimą bendrovei vykdyti prekybą vertina kaip visiškai neatitinkantį proporcingumo principo konstatuotam teisės aktų pažeidimui (t. I, b. l. 33-35).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje 2011-10-10 pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad teismas turi vertinti tik aktą ir sprendimą, tačiau negali vertinti papildomai pateiktų apie pareiškėją duomenų, kuriais nebuvo vadovaujamasi skundžiamame sprendime. Nesutiko su pažeidimų įvertinimu. Paaiškino, kad buvo rasti tik tam tikri produktai, tačiau nenustatytas prekybos jais faktas. Be to, nebuvo imti mėginiai, todėl neaišku, kas realiai buvo rasta, nes dažnai būna, kad pavadinimai ant dėžių neatitinka jų turinio. Galimai utilizuoti išvežta ne ta produkcija, todėl sandėlyje liko produkcija, kurios ten būti negalėjo. Iš skundžiamo sprendimo negalima nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu jis buvo priimtas. Žala vartotojams nebuvo nustatyta. Tai, kad žurnale nebuvo įrašų, gali būti paaiškinama tuo, kad utilizavimu užsiėmė UAB „Gregoris“. Dėl Tarnybos veiksmų bendrovė dabar nedirba, patyrė nuostolių. Tuos pačius argumentus atstovas nurodė ir 2011-11-28 teismo posėdyje.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus m. VMVT (tuo metu buvęs pavadinimas) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 48-55). Nurodo, kad Vilniaus m. VMVT yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, kuri įgyvendina valstybės politiką teikiamo rinkai maisto saugos ir kokybės, gyvūnų sveikatingumo ir gerovės srityse bei saugo ir gina pažeistas vartotojų teises maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo srityje. Pagrindinis Vilniaus m. VMVT tikslas yra įgyvendinti socialiai atsakingą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos politiką maisto saugos ir veterinarijos srityse, stiprinti visuomenės sveikatą ir vartotojų apsaugą, susijusią su maisto sauga ir kokybe, formuoti sveikatingumo ir gerovės lygį šalyje. Vienas iš pagrindinių Vilniaus m. VMVT uždavinių yra užtikrinti vykdomą maisto saugos ir kokybės kontrolę visais maisto tvarkymo etapais (nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo, geriamojo vandens šaltinių saugos tikrinimo iki maisto tiekimo vartotojams), apsaugoti vartotojų interesus, kad tiekiamas šalies rinkai ir eksportuojamas maistas atitiktų teisės aktais nustatytus saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įsteigta maisto kontrolės institucija - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios nuostatuose tarnybai, siekiant apsaugoti vartotojų interesus, apginti pažeistas vartotojų teises maisto ir su juo susijusių paslaugų teikimo srityje, yra įtvirtintos funkcijos ir teisės, kuriomis vadovaujantis vykdoma veikla ir priimami sprendimai. Vilniaus m. VMVT Veterinarijos skyriaus veterinarijos gydytojai - inspektoriai, dalyvaujant Maisto ir veterinarijos vidaus audito tarnybos atstovams, 2010-04-8-9 išnagrinėjo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai 2010-04-07 pateiktą anoniminį skundą dėl UAB „Agromeat“ ((duomenys neskelbtini), Vilnius) ir UAB „Gregaris“ ((duomenys neskelbtini), Vilnius) veiklos UAB „Žuvies šaldytuvai“ ((duomenys neskelbtini), Vilnius, veterinarinio patvirtinimo Nr. LT 01-21 EB) šaltuosiuose sandėliuose ir atliko šių įmonių patikrinimą. Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad Tarnyba, prieš priimdama ginčijamą sprendimą, nepatikrino ir nesiėmė būtinų veiksmų dėžutėse esančios kiaulienos sprandinės fakto nustatymui, kaip to reikalauja atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo principai. Tarnybos atstovams atvykus į patikrinimo vietą, vadovaujantis bendraisiais maisto kontrolės principais, buvo atliekami patikrinimo veiksmai, numatyti Maisto įstatymo 11 straipsnyje. Atliekant patikrinimą, buvo nustatytos esminės aplinkybės ir pažeidimai, kuriems egzistuojant Vilniaus m. VMVT viršininko sprendimu Nr. M6-89 ūkio subjekto veikla tose patalpose buvo uždrausta. UAB „Gregaris“ 2008-08-01 įsivežė 20 734 kg sušaldytos kiaulienos sprandinės iš „ESS-FOOD“, kuri pagaminta Tulip Ltd. Siuntą lydėjo 2008-07-28 tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis Nr. AG (duomenys neskelbtini), 2008-07-28 prekybos dokumentas Nr. 582158 ir 2008-07-28 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Siuntos iškrovimo metu buvo nustatytas 56 kg trūkumas, užpajamuota, kad gauta 20 678 kg. Tokiu būdu UAB „Gregaris“ pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007-03-05 įsakymo Nr. B1-266 „Dėl valstybinės veterinarinės kontrolės“ 1.1.2 punkto nuostatas. Vilniaus m. VMVT išankstinė informacija apie mėsos įvežimą iš Europos Sąjungos šalių į Lietuvos Respubliką nebuvo pateikta. Taip pat buvo nustatyta, kad šis faktas nebuvo užregistruotas įmonės Prekių ir žaliavų priėmimo žurnale. Pagal UAB „Gregaris“ pateiktą 2008-08-01 sąskaitą faktūrą GRE Nr. (duomenys neskelbtini), ši siunta (20 678 kg sušaldytos kiaulienos sprandinės) buvo parduota UAB „Agromeat“, kuri 2008-08-01 19 201 kg sušaldytos kiaulienos sprandinės perdavė UAB „Žuvies šaldytuvai“ šaltajam sandėliavimui, o likęs kiekis, UAB „Gregaris“ direktoriaus teigimu, buvo patalpintas UAB „Agromeat“ šaltajame sandėlyje, išnuomotame taip pat iš UAB „Žuvies šaldytuvai“, tačiau dokumentai apie šios siuntos dalies judėjimą 2010-04-27 Vilniaus m. VMVT atstovams atliekamo patikrinimo metu nebuvo pateikti. Atliekamo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad neatitinka UAB „Žuvies šaldytuvai“ tikrinimo metu pateiktų prekių apskaitos kortelių šaldytai kiaulienos sprandinei duomenys su UAB „Gregaris“ 2010-04-12 pateiktais duomenimis. Pagal UAB „Gregaris“ pateiktą UAB „Agromeat“ debetinį dokumentą (prekių grąžinimas Nr. 216), 2008-08-05 19 201 kg sušaldytos kiaulienos sprandinės grąžinta UAB „Gregaris“. UAB „Gregaris“ direktoriaus teigimu, tokios procedūros, kai UAB „Gregaris“ parduodavo mėsą UAB „Agromeat“, o po to mėsa vėl būdavo grąžinama UAB „Gregaris“, vyko nuolat. UAB „Gregaris“ 2009-02-02 sudaryta komisija nustatė, kad 20 734 kg šaldytos kiaulienos sprandinės siunta buvo nekokybiška, o 2009-02-04 komisija nustatė, kad iš 20 734 kg šaldytos kiaulienos sprandinės faktiškai gauta 17 754 kg sušaldytos kiaulienos sprandinės ir 2 980 kg sušaldytų kiaulienos šonkaulių. UAB „Gregaris“ 2009-02-05 užsakymu UAB „Impeksservis“ atliko ekspertizę ir nustatė, kad ekspertizei pateikta 17 754 kg sušaldytos kiaulienos sprandinės neatitinka Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ ir reglamento (EB) Nr. 853/2004 reikalavimų. Nepaisant tokių ekspertizės išvadų, UAB „Agromeat“ 2009-04-02 pardavė 145,58 kg šios sprandinės UAB „Alevista“. Pažeisdama reglamento (EB) Nr. 178/2002 19 straipsnio nuostatų reikalavimus, UAB „Agromeat“, įtarusi, kad sušaldyta kiaulienos sprandinė neatitinka maisto saugos reikalavimų, laiku neinformavo Vilniaus m. VMVT ir toliau ja prekiavo. Pažymėjo, kad 2009-02-02 UAB „Gregaris“ sudaryta komisija, nustačiusi, kad 20 734 kg šaldytos kiaulienos sprandinės siunta yra nekokybiška, į Vilniaus m. VMVT kreipėsi tik 2009-05-19, prašydama atlikti minėtos mėsos ekspertizę. Vilniaus m. VMVT 2009-05-20 buvo paimti mėginiai jusliniams ir mikrobiologiniams tyrimams atlikti. Vadovaudamasi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamento 2009-05-26 juslinių tyrimų protokolu Nr. 3933 J ir 2009-05-26 mikrobiologinių tyrimų protokolu Nr. 3933 M, Vilniaus m. VMVT nustatė, kad ištirta kiaulienos sprandinė yra tinkama žmonių maistui, ir pateikė šią išvadą UAB „Gregaris“ 2009-05-28 raštu Nr. (1.17)-D 1-307 „Dėl kiaulienos sprandinės tyrimų“. UAB „Gregaris“ 2009-06-12 pakartotinai kreipėsi į Vilniaus m. VMVT, prašydama atlikti tos pačios mėsos tyrimus, ir 2009-06-15 Vilniaus m. VMVT, paėmusi mėginius jusliniams tyrimams atlikti, vadovaudamasi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamento 2009-06-18 juslinių tyrimų protokolais (duomenys neskelbtini) J1-3 ir 4915 J1-2, nustatė, kad ištirta kiaulienos sprandinė neatitinka reglamento (EB) Nr. 178/2002 reikalavimų, ir 2009-06-22 sprendimu dėl produkto(-ų) teikimo į rinką uždraudimo Nr. M6-204 uždraudė tiekti į rinką 17 754 kg sušaldytos kiaulienos sprandinės. UAB „Gregaris“ 2009-09-17 raštu informavo Vilniaus m. VMVT, kad minima sušaldyta kiaulienos sprandinė 2009-09-02 5 000 kg ir 2009-09-03 12 754 kg (iš viso 17754 kg) buvo išvežti į Z. D. įmonę „Paringuvio ūkis“, kaip šalutiniai gyvūniniai produktai kailinių žvėrelių pašarams gaminti. Pažymėjo, kad 2010-04-08 UAB „Žuvies šaldytuvai“ atliekamo patikrinimo metu buvo rasta 1506,82 kg angliškos sušaldytos kiaulienos sprandinės (gamintojas Tulip LTD vet. patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią UAB „Gregaris“ oficialiu raštu deklaravo kaip išvežtą į šalutinių gyvūninių produktų naudojimo įmonę Z. D. įmonę „Paringuvio ūkis“. Pareiškėjas teigia, kad visa nekokybiška ir kelianti pavojų visuomenės sveikatai bei įmonės gerovei kiauliena buvo utilizuota dar 2009 m. rugsėjo pradžioje, o UAB „Žuvų šaldytuvai“ patalpose iš Danijos 2008-08-01 atvežtos produkcijos yra saugomi tik šonkauliai. Tačiau 2010-04-08 Vilniaus m. VMVT pareigūnams atlikus patikrinimą UAB „Žuvies šaldytuvai“ trečio aukšto sandėlyje buvo rasta 1506,82 kg sušaldytos kiaulienos sprandinės, kuri pagal UAB „Žuvies šaldytuvai“ pateiktus prekių judėjimo duomenis turėtų priklausyti UAB „Agromeat“ (ar UAB „Gregaris“) ir kuri pagal minėtus faktus turėjo būti išvežta į Z. D. įmonę „Paringuvio ūkis“. Tačiau atliekant patikrinimą, nei UAB „Agromeat“, nei UAB „Gregaris“ administracijos vadovai Vilniaus m. VMVT atstovams nepateikė ir negalėjo pateikti jokių paaiškinimų dėl šios mėsos, kurios neturėjo būti šiuose sandėliuose, buvimo fakto. Taip pat nustatyta, kad dar 2009-06-22 sprendimu dėl 17 754 kg sušaldytos kiaulienos sprandinės produkcijos tiekimo į rinką uždraudimo šalutiniai gyvūniniai produktai nebuvo įtraukti į UAB „Agromeat“ vedamą šalutinių gyvūninių produktų apskaitą. Nustatyta, kad sušaldytos kiaulienos sprandinės perėmimas iš UAB „Gregaris“ įmonės savikontrolės žurnale „Prekių žaliavų priėmimo žurnalas“ neregistruotas. Šalutinių gyvūninių produktų apskaitos žurnalas vedamas, tačiau ataskaita Vilniaus m. VMVT neteikiama. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų 9.1. punkte nurodoma, kad Vilniaus m. VMVT, atlikdama patikrinimą, turi teisę gauti visus iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją ir dokumentus, kurių reikia maisto, pašarų ir pašarų priedų saugą kokybę, gyvūnų sveikatą gerovę ir kitus veterinarijos klausimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams tirti, o 9.2 punkte nurodoma, kad Vilniaus m. VMVT, atlikdama patikrinimą, turi teisę gauti iš produktų gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų informaciją ir dokumentus, kurių reikia maisto, pašarų ir pašarų priedų saugą ir kokybę reglamentuojančių įstatymų pažeidimams tirti. Tačiau Vilniaus m. VMVT pareigūnams paprašius įrodymų, pareiškėjas nepateikė jokių prekybos dokumentų, įrodančių, kur buvo realizuota sušaldyta kiaulienos sprandinė. Nebuvo pateikti jokie atsakymai ir paaiškinimai, kodėl 1506,82 kg šaldytos kiaulienos sprandinės, kuri dar 2009 metais rugsėjo 3-4 dienomis pagal UAB „Gregaris“ nutarimą visa (apie 17 tonų) pripažinta nekokybiška kiaulienos sprandinė, tiek iš UAB „Agromeat“, tiek iš UAB „Žuvies šaldytuvai“ sandėlių nebuvo perduota utilizuoti ir liko neišvežta bei laikoma sandėliuose. Be to, nebuvo paaiškinta, kodėl UAB „Gregaris“, o ne UAB „Agromeat“ tvarkė sušaldytos kiaulienos sprandinę ir darė tyrimų užsakymus. Taip pat nepateikti tolimesnės prekybos perdavimų - priėmimų iš arba į UAB „Gregaris“ dokumentai. Išankstinė informacija apie įvežamą iš Europos Sąjungos šalių į Lietuvos Respubliką mėsą Vilniaus m. VMVT taip pat nebuvo pateikta. Atliekant 2010-04-08 UAB „Žuvies šaldytuvai“ sandėlyje esančios pareiškėjo produkcijos patikrinimą, vaizdo fiksavimo priemone padarytos tikrinamos maisto produkcijos nuotraukos. Nepateikti prekybos dokumentai, kur buvo realizuota sušaldyta kiaulienos sprandinė. UAB „Agromeat“ administracija 2010-04-08, siekdama trukdyti Vilniaus m. VMVT, taip pat kartu dalyvavusiai Maisto ir veterinarijos vidaus audito tarnybai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tinkamai atlikti patikrinimą, ne tik, kad nepateikė visos būtinos informacijos ir dokumentų dėl rastos užšaldytos mėsos, bet taip pat, siekdama nebendradarbiauti, neleido Vilniaus m. VMVT, Maisto ir veterinarijos vidaus audito bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai įeiti ir atlikti patikrinimo šalia pareiškėjos UAB „Agromeat“ ofiso nuomojamame šaldytuve esančios produkcijos, nepaaiškindama ir nepateikdama nei vienos priežasties bei paaiškinimo, kuo remiantis taip elgiasi. Šio šaldytuvo patikra Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka buvo atlikta tik 2009-04-09, kurios metu šaldytuvas buvo tuščias, o produkcija per naktį išvežta. Atliekant patikrinimą 2010-04-08, buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 4 punktu, kuriuose nurodoma, kad tarnyba, atlikdama šio įstatymo bei lydimųjų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, turi teisę tikrinti maistą, jo ženklinimą, gaminius, kurie liečiasi su maistu, maisto tvarkymui, patalpų bei įrengimų valymui ir taisymui naudojamas priemones, medžiagas bei įrengimus; tikrinti su šio įstatymo ir kitų teisės aktų laikymusi susijusius dokumentus bei maisto tvarkymo vietos savikontrolės sistemos medžiagą ir t. t. Pažymėjo, kad pareiškėja, dalyvaudama maisto produktų tiekimo sferoje ir tiekdama maisto produktus į rinką vartotojams, ne pirmą kartą neužtikrina, kad įvežant ir siekiant prekiauti maisto produkcija būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB), pažeidimai šios įmonės veikloje yra tęstiniai. Šios bendrovės atžvilgiu ne vieną kartą yra priimti sprendimai dėl nekokybiškos mėsos produkcijos patekimo į rinką ribojimo. Tai patvirtina Vilniaus m. VMVT viršininko 2009-06-22 priimtas sprendimas Nr. M6-204, kuriuo produkcija, turinti šviežiai mėsai nebūdingų juslinių rodiklių, buvo uždrausta tiekti į rinką, Vilniaus m. VMVT viršininko 2010-01-13 priimtas sprendimas Nr. M6-11, kurio buvo siekiama apsaugoti vartotojus nuo nekokybiško vištienos, kiaulienos šonkaulių ir kitų mėsos produktų patekimo į rinką, nes patikrinus saugomą produkciją, ji visiškai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjos neatsakingumas dėl maisto produktų kokybės, laikymo sąlygų, transportavimo akivaizdžiai matomas 2010-05-25 Kauno m. VMVT kartu su Kauno miesto teritorijos muitinės pažeidimų prevencijos skyriumi patikrinus UAB „Gregaris“ priklausančią transporto priemonę, kai buvo nustatyta, kad vežama UAB „Agromeat“ priklausanti sušaldyta mėsos produkcija yra nepaženklinta, pažeistos produktų transportavimo sąlygos - neveikia transporto priemonės šaldymo įranga, mėsa vežama aplinkos temperatūroje, šaldytos mėsos bloko viduje temperatūra -9,3 C°. Visa tai įrodo, kad ši bendrovė nuolatos nesilaiko maisto produkcijai keliamų ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, ir Europos sąjungos teisėje nustatytų reglamentų ir normatyvų. Priimant ginčijamą sprendimą, taip pat vadovautasi Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 6 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taiko teikimo į rinką ribojimo ir (ar) kitas įstatymų nustatytas priemones. Įvertinus visų patikrinimo metu nustatytų faktų ir aplinkybių visetą, buvo padaryta išvada, kad maisto tvarkymas neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 178/2002, nustatančio maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto sauga susijusias procedūras, II skyriaus IV skirsnio 18 straipsnio. Vilniaus m. VMVT sprendimą, kuriuo buvo sustabdyta pareiškėjo patikrinimo atlikimo vietoje ūkio subjekto veikla, lėmė maisto saugos žmonių sveikatai reikalavimai. Pažymėjo, kad 2010-04-08 patikrinimo metu dalyvavo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie LR VRM atstovai, kuriems po atlikto patikrinimo 2010-04-21 yra pateiktas skundas dėl tyrimo Nr. (1.17)-Dl-268 bei 116 lapų medžiaga. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apskrities skyriaus 2010-04-23 gautas pranešimas Nr. 25-1/38-1283 apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja UAB „Agromeat“, bandydama pateisinti savo neteisėtus veiksmus, skunde nurodo prieštaringai vertintiną faktą, kad, vadovaudamasi vidaus savikontrolės sistema, nustatė laikymo vietą uždraustai produkcijai saugoti ir informavo sprandinės tiekėją dėl nekokybiškos sprandinės. Jeigu pareiškėja būtų iš tikrųjų vadovavusis vidaus kontrolės sistema, būtų nustačiusi laikymo vietą uždraustai produkcijai saugoti. Tačiau nurodydama neva atliktų veiksmų egzistavimą, pareiškėja bando suklaidinti teismą ir parodyti, kad pareiškėja sąžiningai atliko visus veiksmus, būtinus visuomenės sveikatos saugumui užtikrinti ir vartotojų pasitikėjimui išsaugoti. Patikslinto skundo 1.15 p. nurodytas teiginys patvirtina tą faktą, jog pareiškėja, siekdama įrodyti valstybės tarnybos sprendimo priėmimo neteisėtumą, pati sau akivaizdžiai prieštarauja, nes 1.15 p. yra nurodyta, kad galėjo įvykti klaida produkcijos perdavimo utilizavimui metu, kai vietoj kiaulienos sprandinės buvo utilizuota dalis kokybiškų šonkaulių. Be to visiškai nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad, remiantis UAB „Agromeat“ sandėlio vedėjo įsitikinimu, visa rasta 1506,82 kg produkcija ne kiaulienos sprandinė (nors ant dėžių taip nurodyta), o šonkauliai, kurių kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus. Yra buvę atvejų, kai tiekėjas etiketėse klaidingai nurodydavo dėžutėse esančią produkciją, todėl ir šį kartą negali atmesti tokios tikimybės. Pareiškėjai teigiant, kad galima naudoti klaidingas etiketes, akivaizdžiai yra parodomas nerūpestingumas, neatsakingumas ir įstatymų nesilaikymas, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 5 punktu, maistas ir su maistu besiliečiančios medžiagos turi atitikti teisės aktų nustatytus ženklinimo reikalavimus, t. y. maisto etiketės turi atitikti tai, kas yra dėžės viduje, ant kurios ji yra užklijuota. Pažymėjo, kad didmeniniu maisto produktų tiekimu užsiimanti įmonė, tokia kaip UAB „Agromeat“, yra juridinis asmuo, kuriam, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, yra nustatomi didesni atidumo, rūpestingumo kriterijai ir standartai. Todėl teiginys „nepaisant galimai įvykusios klaidos fakto“ parodo, kad pareiškėja, būdama didmeninės prekybos mėsos produktų tiekimo rinkos dalyve, neužtikrino jai įstatymais nustatomos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nustatyta, kad buvo atlikti nesąžiningi veiksmai visų maisto rinkoje esančių vartotojų atžvilgiu. Taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis 2009-04-08 atlikto patikrinimo metu nustatytais rezultatais ir dėl to pritaikytomis administracinėmis poveikio priemonės, sprendimas nebuvo priimtas paskubomis, o įvertinus visus patikrinimo metu ir surinktos medžiagos pagrindu nustatytus pažeidimus, vadovaujantis maisto ir veterinarijos veiklą reglamentuojančiais įstatymais bei reglamentais, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, mąstą, pažeidimo tęstinumą. Atsižvelgiant į nustatytus faktus, pritaikytos poveikio priemonės, kurios yra veiksmingos, atitinkančios pažeidimo pavojingumą ir turinčios realų poveikį pažeidėjui. Sprendimas neprieštarauja bendriesiems proporcingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Atsakovės atstovės teismo posėdžiuose su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Nesutiko su pareiškėjos teiginiais dėl nuostolių. Paaiškino, kad Tarnybai yra žinoma, kad pareiškėjos steigėjai ir akcininkai yra įkūrę kitą įmonę, kuri užsiima ta pačia veikla, tik kitoje vietoje, nors savininkas yra tas pats. Prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo objektas yra Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2010-04-08 sprendimo Nr. M6-89 (t. I, b. l. 6) teisėtumas ir pagrįstumas. Šiame sprendime nurodyta, kad Tarnybos viršininkas, išnagrinėjęs UAB „Agromeat“ įmonei (toliau duomenys apie įmonę) surašytą 2010-04-08 Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 0123631-1269, nustatė, kad yra pažeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr, 178/2002, nustatančio maisto įstatymų bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (pavadinimas taip kaip sprendime), 17 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Sprendime vadovaujamasi Tarnybos nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2000-06-28 nutarimu Nr. 744, nurodoma, kad nuspręsta uždrausti UAB „Agromeat“ mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą nuo 2010-04-08. Sprendime nurodyta, kad jį privaloma vykdyti nuo jo gavimo momento.

Sprendžiant šį ginčą svarbu yra nustatyti, kokių procedūrų metu nustatytas pažeidimas, kokios jo faktinės aplinkybės ir kokie teisės aktai suteikia Tarnybai teisę taikyti poveikio priemonę, kuri buvo taikyta pareiškėjai. Tuo pačiu svarbu, kokie teisės aktai nustato pilnutinę sprendimo formą, t. y., kur turi būti išdėstytos faktinės aplinkybės, teisės aktai, kuriais grindžiamas sprendimas. Poveikio priemonių taikymas turi būti nustatytas įstatymu, o subjektas, kuriam tokios priemonės taikomos, turi turėti galimybę žinoti, už kokias faktines aplinkybes jos taikomos bei kokiais teisės aktais grindžiami jam keliami reikalavimai, kurių pažeidimą konstatuoja Tarnyba.

Sprendime nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – Reglamentas Nr. 178/2002), kaip pagrindas taikyti poveikio priemonę. Jokie kiti teisės aktai, kurių reikalavimus pažeidė pareiškėja, nenurodomi.

Teisinis reglamentavimas.

Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, kad šių reikalavimų būtų laikomasi.

Daroma išvada, kad ši teisės norma skirta užtikrinti maisto produkto saugumą (higienos normų laikymąsi, taisyklių, reikalaujančių tam tikrus produktus pašalinti iš rinkos, laikymąsi ir kt.).

Reglamento Nr. 178/2002 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną ir kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą.

Ši norma skirta užtikrinti kiekvieno maisto produkto atsekamumą, t. y. formaliai maisto produkto judėjimas visada turi būti įforminamas taip, kad būtų įmanoma nustatyti, kur ir kaip tas produktas panaudotas.

Tai reiškia, kad nurodytų reikalavimų pažeidimas turi būti konstatuotas, kartu turi būti nurodoma, kokie nustatyti faktai patvirtina šių Reglamente Nr. 178/2002 esančių normų pažeidimų padarymą.

Sprendime vadovaujamasi Tarnybos nuostatais, jų konkretus punktas nenurodomas. Sprendimo priėmimo metu galiojusių nuostatų 9 punkte buvo nurodyta Tarnybos kompetencija, 9.2.2. punkte nustatyta, kad Tarnyba kontroliuoja vidaus rinkai skirto maisto atitiktį saugos, kokybės, ženklinimo, nustatytos privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo tvarkos laikymąsi; 9.2.7. punkte nustatyta, kad kontroliuoja maistui netinkamų produktų naudojimą, nesaugių negyvūninių ir gyvūninių produktų perdirbimą ar sunaikinimą. Nuostatų 9.3.6. punkte nustatyta, kad Tarnyba vykdo skubių veiksmų procedūras, nustačius ar gavus informaciją apie nesaugų maistą. Funkcijos, kurios šiuo atveju galėjo būti panaudotos, nustatytos 9.8. ir 9.10. punktuose. Tiesiogiai nuostatuose nebuvo numatyta tokia kompetencija, kaip prekybos uždraudimas, tačiau 12.10. punkte nurodyta, kad tarnyba atlieka ir kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas. Analogiškai nustatyta ir aprašant Tarnybos direktoriaus kompetenciją (20.10. punktas).

Maisto įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija. Maisto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad Tarnyba atlieka maisto saugos ir kokybės tikrinimą, 6 punkte nustatyta, kad atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai, kiti teisės aktai. Maisto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba nustato specialius maisto saugos, kokybės, maisto tvarkymo ir pateikimo į rinką higienos bei kontrolės, rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos diegimo maisto tvarkymo vietose privalomuosius reikalavimus. Tarnybos kompetencija ir atliekamos funkcijos apibrėžiamos Maisto įstatymo 11 straipsnyje. Maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Tarnyba, nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, taiko teikimo į rinką ribojimo ir (ar) kitas įstatymų nustatytas priemones.

Taigi Tarnybai įstatymu suteikta teisė riboti nesaugių maisto produktų pateikimą į rinką, tačiau ginčo sprendime Tarnyba nenurodo, kuriuo Lietuvos Respublikos įstatymu vadovaujasi, taikydama poveikio priemonę. Yra ir kiti įstatymai, reglamentuojantys analogiškus klausimus (Produktų saugos, Veterinarijos ir kt.). Šiems klausimams spręsti Tarnyba yra nustačiusi taisykles: Tarnybos direktoriaus 2005-03-23 įsakymu Nr. B1-190 patvirtinti Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo ir apskaitos reikalavimai, 2007-03-05 įsakymu Nr. B1-266 „Dėl valstybinės veterinarinės kontrolės“ nustatyti reikalavimai ūkio subjektams, ketinantiems atvežti iš Europos Sąjungos šalių mėsą, mėsos produktus (tai užsiregistravimas, išankstinės informacijos pateikimas, dokumentų pildymas ir saugojimas ir kt.), 2006-06-01 įsakymu Nr. B1-367 patvirtintos valstybinės kontrolės tipinės formos, tarp jų ir sprendimo „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo, uždraudimo (kas nereikalinga išbraukti)“ forma, sprendimo „Dėl produkto (ų) teikimo į rinką sustabdymo, uždraudimo (kas nereikalinga išbraukti)“ forma. Šiose formose numatyta, kad sprendimai priimami išnagrinėjus patikrinimo aktą. Pagal šio akto duomenis konstatuojama, kokie teisės aktai buvo pažeisti. Toliau dėstoma nusprendžiamoji dalis. Taigi pagal nustatytą formą, visos faktinės aplinkybės gali būti išdėstytos Patikrinimo akte, todėl Patikrinimo aktas vertintinas kaip sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje dėstomos nustatytos faktinės aplinkybės. Teisės aktai turi būti nurodomi pačiame sprendime. Pagal šį reglamentavimą galima spręsti, kad priimant sprendimą dar gali būti įvertinami ir Patikrinimo akto priedai. Tačiau visi kiti dokumentai, kuriais nustatomos tam tikros faktinės aplinkybės, bet kurie nepažymėti nei Patikrinimo akte, nei yra to akto priedais, negali būti vertinami kaip priimto sprendimo sudedamoji dalis (jeigu jie tiesiogiai nenurodyti ir sprendime). Priešingu atveju įmonė, kuriai taikomos poveikio priemonės, neturėtų galimybės sužinoti, dėl kokių faktinių aplinkybių yra kaltinama pažeidimo padarymu.

Dėl UAB „Agromeat“ patikrinimo.

Nustatyta, kad Vilniaus m. VMVT tarnautojai, 2010-04-08 atlikę neplaninį patikrinimą pagal gautą informaciją (tokį patikrinimą atlikti Tarnyba gali pagal Maisto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas), surašė Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 0123631-1269 (toliau – ir Patikrinimo aktas, ir Aktas), kuriame nurodė: UAB „Žuvies šaldytuvai“ rastos 2 europaletės 1506,82 kg svorio sušaldytos kiaulienos sprandinės (gamintojas Tulip LDT (duomenys neskelbtini)), kurią UAB „Gregaris“ deklaravo 2009-09-01 išvežęs ŠGP perdirbimo įmonei – L. D. įmonei „Paringuvio ūkis“; Vilniaus m. VMVT viršininko 2009-06-22 sprendimu Nr. M6-204 šią sprandinę uždrausta tiekti į rinką kaip nesaugų produktą; prekių priėmimo žurnale 2008-08-01, kada buvo gauta sprandinė, jokių registravimo įrašų nėra; į sandėlį patekti nebuvo galima, nes išėjo sandėlininkas, neįleidžiama; įvertinus patikrinimo rezultatus, nurodyta, kad maisto tvarkymas neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 str. (I tomas, b. l. 174-176, III tomas, b. l. 103-105, 106).

Atsakovo atstovės teisme paaiškino, kad Patikrinimo akto tęsinys buvo rašomas 2010-04-09, kadangi Tarnyba 2010-04-08 nebuvo įleista į UAB „Agromeat“ sandėlį. Šis tęsinys jokiu būdu negali būti laikomas priimto sprendimo dalimi, nes ginčo sprendimas yra 2010-04-08 datos, o tęsinys yra surašytas jau priėmus sprendimą. Į bylą pateiktas Patikrinimo akto tęsinys (t. III, b. l. 106), kuris įvardintas kaip Akto Nr. 0123631 papildomos informacijos priedas Nr. 1, šio tęsinio nepasirašė tie patys asmenys, kurie pasirašė Patikrinimo aktą ir ginčo sprendimą. Dėl to šio tęsinio duomenų teismas nevertina.

Patikrinimo akte nurodyti trys jo priedai: prekės priėmimo žurnalas, kopija, 4 lapai, apskaitos lapas – 1 kopija ir apskaitos kortelė – 1 kopija.

Šie priedai pateikti (t. III, b. l. 107-110, 111 ir 112). Pateiktas ne UAB „Agromeat“ prekių ir žaliavų priėmimo žurnalas, o UAB „Gregaris“ žurnalas. Prie šio žurnalo pridėta UAB „Gregaris“ išrašyta PVM sąskaita faktūra serija GRE Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-08-01, patvirtinanti, kad UAB „Gregaris“ parduoda UAB „Agromeat“ sušaldytą kiaulienos sprandinę, kilmės šalis Anglija, gamintojo Nr. (duomenys neskelbtini), 20 678 kg. Nurodyta PVM sąskaita faktūra įrodo, kad 2008-08-01 UAB „Agromeat“ įsigijo gyvūninės kilmės maisto produktų, kurie turėjo būti fiksuojami bendrovėje, siekiant laikytis produkto atsekamumo principo.

Patikrinimo akto 2-as priedas yra taip vadinamas apskaitos lapas (t. III, b. l. 111), kuris patvirtina, kad UAB „Agromeat“ 2008-08-01 perdavė UAB „Žuvies šaldytuvai“ sušaldytą kiaulienos sprandinę – 19 201 kg. Tai reiškia, kad pareiškėja būtent 2008-08-01 įsigijo nurodytą produkciją, reiškia turėjo jos įsigijimą fiksuoti. Tarnyba dėl šio dokumento jokių išvadų Patikrinimo akte ar sprendime, surašytuose UAB „Agromeat“, nedaro. Daroma išvada, kad pareiškėja nekaltinama tuo, kad pagal šį perdavimo dokumentą praktiškai neįmanoma identifikuoti, kokia konkrečiai produkcija perduodama.

Apskaitos kortelė, t. y. Akto 3 priedas, (t. III, b. l. 112) patvirtina, kad yra kažkoks likutis – 1506,82, dokumente nėra jokių produktą identifikuojančių duomenų, nenurodyta, kieno tai yra dokumentas, kas jį išrašė ir pasirašė. Atsakovės atstovės teigia, kad tai UAB „Žuvies šaldytuvai“ 2010-04-08 patikrinimo metu pateikta apskaitos kortelė, paaiškina, kad patikrinimo metu UAB „Žuvies šaldytuvai“ negalėjo taip skubiai apskaityti produkcijos ir pateikti išsamų dokumentą. Vėliau UAB „Žuvies šaldytuvai“ atsakovės prašymu apskaičiavo sušaldytos kiaulienos sprandinės – 19 201 kg – judėjimą iš sandėlio ir pateikė Vilniaus m. valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai 2010-04-12 pažymą (duomenys neskelbtini) (t. III, b. l. 54), kurioje paaiškino UAB „Agromeat“ 2008-08-01 perduotos sandėliavimui 19 201 kg kiaulienos sprandinės judėjimą nuo 2008-08-01 iki 2010-03-22, nurodė, kad likutis yra 1506,82 Lt. Ši pažyma patvirtina, kad prie Patikrinimo akto esanti apskaitos kortelė būtent ir nurodo šitą Tarnybos rastą likutį. Tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga, nes pareiškėja nėra sprendimu (įvertinant ir Patikrinimo aktą) kaltinama nei už šio likučio laikymą, nei už kitos dalies realizavimą, nei už šio likučio neperdavimą perdirbti (apie tai bus pasisakyta toliau).

Vilniaus m. VMVT viršininkas, išnagrinėjęs UAB „Agromeat“ 2010-04-08 Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 0123631-1269 ir konstatavęs, kad pažeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, vadovaudamasis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 2000-06-28 nutarimu Nr. 744, 2010-04-08 sprendimu Nr. M6-89 „Dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo“ (toliau – ir sprendimas) nusprendė uždrausti didmeninės prekybos įmonei UAB „Agromeat“, MTSPP 2004-03-14/ Nr. 277, vykdyti mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą (I tomas, b. l. 6, 117). Šis sprendimas ginčijamas byloje.

Dėl viešojo administravimo institucijos sprendimo formos.

Ginčijamo sprendimo „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo, uždraudimo (kas nereikalinga išbraukti)“, kitų Tarnybos priimamų sprendimų formos patvirtintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006-06-01 įsakymu Nr. B1-367 „Dėl tipinių formų patvirtinimo“ (2008-06-30 įsakymo Nr. B1-347 redakcija). Nors šiuo įsakymu be sprendimų formose nurodytų užpildyti grafų nėra pateikiami reikalavimai tokių sprendimų turiniui, tačiau jau formos reikalavimuose nurodyta, kad sprendimas turi būti grindžiamas patikrinimo akto medžiaga.

Tiek šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-19 nutartyje, tiek kituose LVAT sprendimuose (pvz. 2009-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009) yra išaiškinta, kad, vertinant viešo administravimo subjekto priimtą individualų administracinį aktą, būtina atsižvelgti į tai, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nėra reikalavimų tokio akto formai, nėra nurodyta keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas akto pagrindimas (jo turinys), pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nėra reikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Priešingai, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. To paties įstatymo 11 ir 12 straipsnio nuostatos taip pat leidžia viešojo administravimo subjektui, vykdant jo viešojo administravimo veiklą, kurią reglamentuoja įstatymas (minėta, kad šiuo atveju įstatymas leidžia taikyti pateikimo į rinką ribojimo veiksmus), kiti teisės aktai, nustatyti tos viešojo administravimo veiklos tvarką.

Pagal paminėtų teisės aktų reikalavimus sudėtinė priimamo sprendimo „Dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo“ dalis yra Patikrinimo aktas, kuriame turi būti paaiškinimas, kokiais veiksmais ūkio subjektas pažeidė sprendime nurodytus teisės aktus, t. y. išdėstomi faktai, juos pagrindžiantys įrodymai.

Dėl faktinių aplinkybių.

Pareiškėja neginčija atsakovo dėstomų aplinkybių apie ginčo produkto judėjimą iš UAB „Gregaris“ į UAB „Agromeat“, neginčija, kad gavo iš UAB „Gregaris“ 2008-08-01 būtent tą produktą, kurį UAB „Gregaris“ įvežė iš ESS-FOOD, kuris pagamintas Tulip Ltd (Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė), veterinarinio patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kiekis buvo 20 734, iškrovimo metu nustatytas 56 kg trūkumas, todėl buvo gauta 20 678 kg kiaulienos sprandinės, kad tos pačios sprandinės 19 201 kg 2008-08-01 perduota saugoti UAB „Žuvies šaldytuvai“ (t. III, b. l. 111). Nagrinėjant ginčo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą reikšminga yra tik ta aplinkybė, kad nurodytą produktų partiją pareiškėja gavo iš UAB „Gregaris“ 2008-08-01. Tokia išvada daroma todėl, kad pareiškėjai Patikrinimo akte iš esmės aiškiai suformuluotas tik vienas kaltinimas – prekių priėmimo žurnale 2008-08-01, kada buvo gauta sprandinė, jokių registravimo įrašų nėra. Kiti kaltinimai galėtų būti taikomi tik UAB „Gregaris“ (jie ir buvo taikyti).

Dėl ginčo maisto produkto atsekamumo pagal dokumentus, nenurodytus nei sprendime, nei Patikrinimo akte.

UAB „Agromeat“ neginčija fakto, jog ir po 2008-08-05, kai formaliai grąžino produkciją UAB „Gregaris“, bendrovė ir toliau disponavo ta produkcija. Tai patvirtina pareiškėjos patikslinto skundo punktuose 1.5., 1.6., 1.7., 1.8, 1.10., 1.15. nurodytos faktinės aplinkybės. Be to, šį faktą patvirtina UAB „Žuvies šaldytuvai“ 2010-04-12 pažyma (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 178) ir apskaitos dokumentai, patvirtinantys šios pažymos duomenis (t. I, b. l. 179-190, II t., b. l. 1-4). Pareiškėja neneigia, kad disponavo iš UAB „Gregaris“ įsigyta kiaulienos sprandine, kurios pateikimas į rinką buvo uždraustas 2009-06-22 Tarnybos sprendimu Nr. M6-204, tik aiškina, kad galimai įvyko klaida, kad tarp tos kiaulienos sprandinės, kuri vėliau buvo pripažinta netinkama naudoti, pakuočių buvo dėžės su kiaulienos šonkauliais, kad tikėtina, jog per klaidą išvežti sunaikinimui šonkauliai, todėl sandėlyje buvo rasta kiaulienos sprandinė (ant pakuočių buvo tokie būtent užrašai), aiškina, kad dėl prekės ženklinimo dažnų klaidų Tarnyba turėjo realiai patikrinti, kas yra dėžėse. Visas šis aiškinimas ginčui neturi jokios teisinės reikšmės, nes pareiškėja kaltinama tik tuo, kad nepažymėjo šios maisto produkcijos gavimo 2008-08-01 fakto, tuo pažeisdama maisto produktams taikomo atsekamumo principą. Tokiu atveju nesvarbu, ar pareiškėja nefiksavo šonkaulių, ar kiaulienos sprandinės judėjimo tarp pareiškėjos ir UAB „Gregaris“, tarp pareiškėjos ir UAB „Žuvies šaldytuvai“, taip pat tarp pareiškėjos ir UAB „Alevista“ (t. III, b. l. 21) ir pan.

Tačiau pareiškėja skundžiamu sprendimu nėra kaltinama pažeidusi produkto atsekamumo principą kitais veiksmais, kuriuos rodo dokumentai, nesantys nei sprendimo, nei Patikrinimo akto priedais. Bylos dokumentai, kuriais remiasi atsakovė, rodo ginčo produktų judėjimą iš UAB „Žuvies šaldytuvai“ sandėlio į pareiškėjos sandėlį (t. I, b. l. 179-190, t. II, b. l. 1-4). Daugelyje šių dokumentų nėra jokio produktus identifikuojančio kodo, arba yra nurodomas kažkoks partijos kodas S-4. Iš kiaulienos sprandinės įvežimo dokumentų (įvežė UAB „Gregaris“) matyti, kad produkcija, dėl kurios turėjo būti priimtas skundžiamas sprendimas, turi aiškius identifikavimo duomenis – gamintojas Tulip Ltd, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, veterinarinio patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini). Kai UAB „Gregaris pardavė UAB „Agromeat“ pagal 2008-08-01 sąskaitą faktūrą GRE Nr. (duomenys neskelbtini) 20 678 kg sušaldytos kiaulienos sprandinės, sąskaitoje dar buvo nurodomas veterinarinio patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. III, b. l. 7). Tačiau vėliau, netgi UAB „Agromeat“ grąžinant UAB „Gregaris“ sušaldytą kiaulienos sprandinę 2008-08-05 (t. III, b. l. 8), jau nenurodomi jokie prekės identifikavimui būtini duomenys, tik nurodoma 2008-08-01 sąskaita faktūra. Po to, kai produktas buvo UAB „Agromeat“ patalpintas į UAB „Žuvies šaldytuvai“ sandėlį, imamas iš šio sandėlio, maisto produktas iš esmės nebuvo dokumentuose identifikuojamas. Visas šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai yra byloje, tačiau atsakovė šiais faktiniais duomenimis remtis negali, nes nurodytų dalykų neįvardino kaip pažeidimo nei sprendime, nei Patikrinimo akte.

Dėl Reglamento Nr. 178/2002 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo pažeidimo.

Atsakovė, taikydama poveikio priemonę, rėmėsi Reglamento Nr. 178/2002 18 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną ir kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą. Pareiškėja neneigia, kad šio produkto judėjimas niekaip nebuvo žymimas pareiškėjos apskaitos dokumentuose nei iki to momento, kai jį UAB „Gregaris“ buvo uždrausta tiekti į rinką 2009-06-22 sprendimu Nr. M6-204, nei po to, kai produktas turėjo būti žymimas šalutinių gyvūninių produktų apskaitos žurnale (t. III, b. l. 46-47). Taigi, sprendime ir Patikrinimo akte nurodyto pažeidimo pareiškėja neginčija, t. y. neginčija fakto, kad 2008-08-01 nepažymėjo gautos produktų partijos prekių priėmimo žurnale.

Todėl daroma išvada, kad nurodytu Patikrinimo akte pareiškėjos neveikimu pažeistas sprendime nurodytas Reglamento Nr. 178/2002 18 straipsnio 1 dalies reikalavimas dėl maisto produkto atsekamumo. 2010-04-08 Patikrinimo akte Nr. 0123631-1269 nurodyta, kad prekių priėmimo žurnale 2008-08-01, kada buvo gauta sprandinė, jokių registravimo įrašų nėra. Tai reiškia, kad pareiškėja kaltinama (taikant Reglamento 18 str. 1 d.) tik tuo, kad maisto produktas 2008-08-01 nebuvo tinkamai užfiksuotas prekių priėmimo žurnale. Pareiškėja šio fakto neginčijo, neteikė įrodymų, kad toks fakto konstatavimas yra klaidingas, todėl Reglamento 18 straipsnio 1 dalies pažeidimas konstatuotas nurodyta faktine aplinkybe (neveikimu). Aptartas pirmiau produkto judėjimas tarp ūkio subjektų, nors dėl to pareiškėja ir nebuvo kaltinama, patvirtina, kad iš esmės pareiškėja nesiekė užtikrinti produkto judėjimo atsekamumo ir kitais atvejais.

Dėl Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalies reikalavimo pažeidimo.

Nustatyta, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog 2009-06-22 sprendimu dėl produkto teikimo į rinką uždraudimo Nr. M6-204 UAB „Gregaris“ uždrausta tiekti į rinką 17 754 kg sušaldytos kiaulienos sprandinės (pakeistas kiekis pagal UAB „Gregaris“ sudarytą komisiją iš UAB „Gregaris“ direktoriaus V. N., UAB „Agromeat“ sandėlio vedėjo D. J. ir UAB „Žuvies šaldytuvai“ darbuotojų, kurie nustatė, kad kiaulienos sprandinės faktiškai buvo gauta 17 754 kg, o 2980 kg yra sušaldyti kiaulienos šonkauliai). Išvada dėl to, kad pareiškėjai buvo žinoma apie draudimą tiekti į rinką šią produkciją, daroma atsižvelgiant į tai, kad UAB „Gregaris“ ir UAB „Agromeat“ yra susijusios bendrovės. Pareiškėja ir neneigia, kad žinojo apie draudimą tiekti į rinką kiaulienos sprandinę. Teismo posėdyje 2010-08-18 (t. I, b. l. 134-139) pareiškėjos atstovas L. Lapinas paaiškino, kad UAB „Gregaris“ ir UAB „Agromeat“ akcininkai yra tie patys, kad tai UAB „Gregaris“ direktorius V. N.. Apklaustas liudytoju V. N. pripažino, kad yra vienintelis abiejų bendrovių akcininkas. Be kita ko, šis liudytojas patvirtino, kad rasta 1,5 tonos produkcija priklausė UAB „Agromeat“, tik jis teigė, kad ten buvo šonkauliai. Taigi nustatyta, kad vieninteliu abiejų bendrovių akcininku buvo V. N., kuris iki 2009-04-23 buvo UAB „Agromeat“ direktoriumi, vėliau jis buvo ir UAB „Gregaris“ direktoriumi. Tai patvirtina ir byloje esantys dokumentai: akcininko sprendimas Nr. 8 (t. I, b. l. 45), Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas 2010-04-08, kur UAB „Gregaris“ direktoriumi nurodomas V. N. (t. I, b. l. 61-63). Tačiau šios aplinkybės ginčo sprendime nebuvo analizuojamos, vertinamos, grindžiamos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Lieka klausimai, ar pareiškėja yra kaltinama laikiusi sandėlyje draudžiamą realizuoti produkciją, ar turėjo pareigą atiduoti tą produkciją perdirbti ir šios pareigos nevykdė, ar šios aplinkybės ginčo sprendime yra nustatytos ir įrodinėjamos.

Nei Patikrinimo akte, nei ginčijamame sprendime, nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) UAB „Agromeat“ pažeidė Reglamento 17 straipsnio 1 dalį. Iš 2010-04-08 Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akto Nr. 0123631-1269 turinio matyti, kad patikrinimo metu UAB „Žuvies šaldytuvai“ rastos 2 europaletės 1506,82 kg svorio sušaldytos kiaulienos sprandinės (gamintojas Tulip (duomenys neskelbtini)), kurią UAB „Gregaris“ deklaravo 2009-09-01 išvežęs šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonei – L. D. įmonei „Paringuvio ūkis“, nurodyta, kad Tarnybos 2009-06-22 sprendimu Nr. M6-204 šią sprandinę uždrausta tiekti į rinką kaip nesaugų produktą. Šis 2009-06-22 sprendimas buvo priimtas UAB „Gregaris“ atžvilgiu ir tik dėl 17 754,0 kg kiaulienos sprandinės (t. I, b. l. 24). Be to, visos nurodytos aplinkybės yra sietinos tik su UAB „Gregaris“ veikla (neveikimu), jos ginčo sprendime ir Patikrinimo akte niekaip logiškai nesiejamos su pareiškėjos pareigomis, nustatytomis teisės aktuose. Iš Patikrinimo akte esančių formuluočių darytina išvada, kad, Tarnybos nuomone, perduoti produkciją ją perdirbančiai įmonei buvo ne UAB „Agromeat“ pareiga, bet UAB „Gregaris“ pareiga, kurios pastaroji iki galo neįvykdė, nes dalis produkcijos rasta UAB „Agromeat“ nuomojamame sandėlyje. Šią nuomonę patvirtina ir tas faktas, kad Patikrinimo akte, surašytame UAB „Agromeat“, nebuvo netgi nurodyta, kad ši įmonė pažeidė Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalies nuostatas. Bet kuriuo atveju, nei sprendime, nei Patikrinimo akte, nėra dėstomi nustatyti faktai (patvirtinantys produkcijos judėjimą tarp ūkio subjektų), teisės aktai, kurie patvirtintų, kad perduoti perdirbti UAB „Gregaris“ uždraustą realizuoti produkciją pareiga tenka ir UAB „Agromeat“. Taip pat nėra dėstomi kaltinimai UAB „Agromeat“ laikius uždraustą realizuoti produkciją ar ją realizavus. Visai be jokios motyvacijos 2010-04-08 sprendime Nr. M6-89 nurodoma, kad pareiškėja pažeidė ir Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnį.

Teismas nesutinka su atsakovės 2011-10-28 raštu Nr. B6-(1.9)-2222 pateiktuose papildomuose paaiškinimuose (t. II, b. l. 187-193) teismui išsakyta nuomone (9 punkto pastaba), kad siekis atriboti UAB „Gregaris“ ir UAB „Agromeat“ kaip du savarankiškus ir savo veikla nesusijusius vienetus yra ydingas ir nepagrįstas, kadangi šiuo atveju forma neatitinka turinio, nurodoma, kad įmonės veikė išvien pagal bendradarbiavimo sutartį, kad ši produkto partija priklausė tiek UAB „Agromeat“, tiek UAB „Gregaris“ ir pan.

Visų pirma, taip ir turėjo būti formuluojamas kaltinimas, išdėstant ginčo sprendime (ir/ar Patikrinimo akte) visus faktus, įrodančius, kad šios bendrovės viena kitai perdavinėjo produkciją tik formaliai, o ne realiai, kad tokiu būdu jos siekė išvengti reikalavimo netiekti tos produkcijos į rinką ir pan. Tarnyba turėjo pakankamai informacijos apie aptariamos produktų partijos judėjimą (ją pateikė teismui), tačiau ši informacija niekaip neaptarta ir neįvertinta ginčo sprendime. Todėl pareiškėja neturi galimybės gintis nuo taip suformuluoto kaltinimo.

Antra, atsakovės pozicija dėl vieningos atsakomybės abiems bendrovėms taikymo nėra teisinga, pagrįsta ir teisėta. Bendrovių atsakomybė turi būti konkrečiai nustatyta ir aiškiai atribota, nes kiekviena jų yra atskiras ūkio subjektas, atskiras maisto tvarkymo subjektas. Netgi tai, kad abiejų bendrovių akcininkas yra tas pats, kad vadovai yra susiję, neleidžia kolektyviai taikyti poveikio priemones abiem bendrovėms, nenustačius, kuri iš jų pažeidė pareigą laikytis konkrečių produktų saugos reikalavimų. Pagrindinis dokumentas, kuriuo remiamasi nustatant UAB „Agromeat“ atsakomybę už Reglamento 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą, Tarnybos nuomone, yra UAB „Gregaris“ surašytas 2009-06-22 sprendimas Nr. M6-204. Tarnyba nei ginčo sprendime, nei Patikrinimo akte nerinko duomenų, nenustatinėjo faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad UAB „Agromeat“ privalėjo žymėti šalutinių gyvūninių produktų žurnale netinkamos maistui produkcijos išsiuntimą ją perdirbančiai įmonei, kad UAB „Agromeat“ turėjo pareigą šią produkciją sunaikinti. Patikrinimo akte ir sprendime UAB „Agromeat“ atsakomybė apribojama konkrečia data – 2008-08-01 ji neįrašė produktų į atitinkamą žurnalą. Tuo metu produktas dar nebuvo pripažintas netinkamu. Kokiu būdu toliau reikia sieti UAB „Agromeat“ su produktu, Tarnyba nei Patikrinimo akte, nei sprendime nenurodo (formaliai UAB „Agromeat“ produkto dalį grąžino UAB „Gregaris“ 2008-08-05). Nei Patikrinimo akte, nei sprendime nėra suformuluoto kaltinimo UAB „Agromeat“, kad ši bendrovė prekiavo draudžiama produkcija (nors atsakovė apie tai pasisakė teisme), taip pat nesuformuluotas kaltinimas, kad UAB „Agromeat“ neteisėtai laikė tokią produkciją (nenurodyti teisės aktai, kuriuose yra toks draudimas), netgi neįrodinėjama (Patikrinimo akte, jo prieduose ir sprendime), kad rastas UAB „Žuvies šaldytuvai“ kiaulienos sprandinės kiekis (1506,82 kg) priklausė pareiškėjai UAB „Agromeat“. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad Tarnyba 2010-04-08 surašė Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 0123635-1270 (t. III, b. l. 97) UAB „Gregaris“. Šiame akte pažeidimas nustatomas radus tą patį kiekį – 1506,82 kg UAB „Žuvies šaldytuvai“ sandėlyje užšaldytos kiaulienos sprandinės. Dėl šio fakto priimtas Tarnybos 2010-04-08 sprendimas Nr. M6-87, kuriuo UAB „Gregaris“ taikyta poveikio priemonė – uždrausta mėsos ir mėsos produktų didmeninė prekyba (t. III, b. l. 132). Už tą patį faktą dvi bendrovės negali būti baudžiamos. Tarnyba privalėjo konkrečiai motyvuoti, kuri bendrovė atsakinga (kokius teisės aktus ji pažeidė, kokie faktai tai patvirtina) už uždraustos tiekti produkcijos saugojimą, ar kuri iš jų atsakinga už ne visišką tos produkcijos išvežimą perdirbti. Apie realizavimą nėra duomenų nei UAB „Gregaris“, nei UAB „Agromeat“ Tarnybos surašytuose Patikrinimo aktuose, jų prieduose ir sprendimuose.

Ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti įrodinėjamas faktais, aplinkybėmis ir teisės aktų reikalavimų pažeidimais, kuriuos atsakovė pateikė teismui į bylą, kuriuos išdėstė savo atsiliepime ir paaiškinimuose (dėl to ne kartą pasisakė LVAT). Apie sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą būtina spręsti tik įvertinus sprendimo (šiuo atveju sprendimo ir Patikrinimo akto) turinį. Šiuo atveju atsakovės teikti paaiškinimai, papildomai pateikti dokumentai (kurie nebuvo įvertinti ginčo sprendime) galėtų būti vertinami tik tuo atveju, jeigu jie būtų išdėstyti ginčo sprendimą sudarančiuose dokumentuose ar jų prieduose. Todėl teismas vertina tik šiuos dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad ginčo sprendime (kartu su kitais šį sprendimą sudarančiais dokumentais) nėra pateikta nei faktinių aplinkybių, nei teisės aktų nuostatų, kurie leistų kaltinti pareiškėją Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Ši sprendimo dalis yra nepagrįsta ir todėl neteisėta.

Dėl taikytos poveikio priemonės.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio redakcija, galiojusi priimant ginčo sprendimą, nustatė, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Minėta, kad šis straipsnis kelia reikalavimus tokio akto turiniui, o jo forma gali būti nustatyta viešojo administravimo įstaigos sprendimu. Nei ginčo sprendime, nei jo dalimi esančiame Patikrinimo akte, nėra motyvacijos dėl pasirenkamos ir taikomos poveikio priemonės. Atsakovė tik teismui aiškino apie tai, kad produktai buvo realizuojami, kad bendrovė ne kartą buvo bausta, tačiau šios aplinkybės turėjo būti išdėstytos ginčo sprendime.

Maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taiko teikimo į rinką ribojimo ir (ar) kitas įstatymų nustatytas priemones. Poveikio priemonės gali būti taikomos ir Produktų saugos bei kitų įstatymų nustatyta tvarka, t. y. maisto tvarkymo subjektams gali būti taikomos Produktų saugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytos rinkos ribojimo priemonės, skiriamos Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos (Maisto įstatymo 7 str. 1 ir 2 d., 11 str. 6 d., Produktų saugos įstatymo 2 str. 2 d.), kitos įstatymuose (pvz. Veterinarijos įstatyme) ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose numatytos poveikio priemonės.

Visų pirma, taikydama poveikio priemonę Tarnyba privalėjo nurodyti teisės aktą, kuris tai leidžia daryti ir kurio pagrindu taikoma sprendime nurodyta poveikio priemonė. Nenurodžius tokio teisės akto, poveikio priemonės taikymas iš viso negali būti laikomas teisėtu.

Antra, kaip matyti iš nurodytų Maisto įstatymo, Produktų saugos įstatymo normų, poveikio priemonių yra ne viena, be to ir pats teikimo į rinką ribojimas gali būti įvairaus lygio.

Ginčo sprendime nėra jokios motyvacijos, kodėl Tarnyba taikė didmeninės mėsos ir mėsos produktų visišką uždraudimą. Kadangi nurodytų poveikio priemonių taikymas patenka į Tarnybos kompetenciją, Tarnyba privalo tinkamai motyvuoti taikytą poveikio priemonę.

Išvados.

Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies. Naikinama ginčo sprendimo dalis, kurioje pareiškėja kaltinama pažeidusi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalį, ir sprendimo dalis dėl poveikio priemonės taikymo. Skundžiamos akto dalys naikinamos dėl to, kad yra neteisėtos, nes priimant sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl nustatytų pažeidimų Tarnyba nepagrįstai apkaltino pareiškėją Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalies pažeidimu (sprendime nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, teisės aktų, pagrindžiančių, kad pareiškėja pažeidė Reglamento normą). Ši sprendimo dalis naikinama, tačiau negrąžinama nagrinėti iš naujo, nes ginčo sprendime iš viso nėra motyvacijos šiuo klausimu (nei faktų, nei teisės aktų, nei išvadų), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „Agromeat“ pažeidė nurodytą teisės normą. Nustatyta, kad produkciją realizuoti buvo uždrausta UAB „Gregaris“, o ne pareiškėjai.

Taip pat teismas neturi galimybės patikrinti, ar teisingai ir pagrįstai taikyta poveikio priemonė, nes nenurodytas nei jos taikymo teisinis pagrindas (įstatymas, kuris leidžia taikyti būtent tą poveikio priemonę), nei motyvai, kodėl parinkta būtent tokia poveikio priemonė. Atsakovė privalo motyvuoti ir iš naujo paskirti UAB „Agromeat“ poveikio priemonę už nurodyto Reglamento Nr. 178/2002 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Agromeat“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko 2010-04-08 sprendimo Nr. M6-89 „Dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo“ dalį, kurioje konstatuotas pareiškėjos UAB „Agromeat“ padarytas 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 17 straipsnio 1 dalies pažeidimas, ir sprendimo dalį dėl poveikio priemonės taikymo.

Perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nagrinėti iš naujo poveikio priemonės taikymą UAB „Agromeat“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėBronius JanuškaHalina Zaikauskaitė