- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-471-312/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09024-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- A. P.
- Civilinis ieškovas
- J. C. C. M.
- Nukentėjusysis
- J. C. C. M.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė, Sergejus Pelšas, Anna Grinevič
- Kategorijos
- 1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. P. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į A. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime (nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2017 m. vasario 22 d.) išbūtas laikas. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. C. C. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, iš A. P. priteista 800 eurų nukentėjusiojo J. C. C. M. naudai atstovo advokato padėjėjo M. B. paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. P. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. vasario 23 d., veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis vardu „E.“ ir „V.“, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, 2015 m. lapkričio 11 d. nupirko Lietuvoje registruotą UAB „P. m.“, įsidarbino šios įmonės direktoriumi bei tyrimo metu nenustatytiems asmenims piktnaudžiaujant pasitikėjimu, telefonu ir elektroniniu paštu susitarus dėl tarpininkavimo su UAB „T.“ darbuotoju T. N. palankiomis sąlygomis parduoti internetiniame skelbimų portale „www.mobile.de“ patalpintą UAB „I.“ vardu registruotą ir nuosavybės teise priklausantį automobilį „Porsche Panamera 4S“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. laidos, bei panaudoję skelbime pateiktus duomenis, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku internetiniame skelbimų portale „www.mobile.de“ sukūrė naują skelbimą apie parduodamą automobilį „Porsche Panamera 4S“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. laidos, kuris registruotas ir priklauso UAB „I.“, skelbime nurodydami kaip pardavėją UAB „P. m.“ bei direktorių A. P., o Ispanijos piliečiui J. C. C. M. sutikus pirkti skelbime nurodytą automobilį „Porche Panamera 4S“, identifikavimo Nr. WP0ZZZ97ZBL051417, ir 2016 m. vasario 22 d. pervedus už jį 30 000 Eur į UAB „P. m.“ priklausančią banko AB „Citadele“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. perkamo automobilio pirkėjui J. C. C. M. neperdavė, gautų pinigų automobilio savininkui UAB „I.“ neatidavė, o gautus pinigus per kelis kartus išgrynino, t. y. 2016 m. vasario 22 d. iš AB „Citadele“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus filiale, esančiame adresu K. Kalinausko g. 13, Vilniuje, išgrynino 14 000 Eur, 2016 m. vasario 23 d. - 15 000 Eur ir 2016 m. vasario 23 d. AB „Citadele“ bankomate Latvijoje, Rygoje, išgrynino 790 Eur bei perdavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tokiu būdu, panaudodamas apgaulę, savo ir tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą - Ispanijos piliečiui J. C. C. M. priklausantį - didelės vertės turtą - 30 000 Eur.
2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. vasario 26 d., veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis vardu „E.“ ir „V.“, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, 2015 m. lapkričio 11 d. nupirko Lietuvoje registruotą UAB „P. m.“, įsidarbino šios įmonės direktoriumi bei tyrimo metu nenustatytiems asmenims piktnaudžiaujant pasitikėjimu, telefonu ir elektroniniu paštu susitarus dėl tarpininkavimo su A. L. J. palankiomis sąlygomis parduoti internetiniame skelbimų portale „www.autoplius.lt“ patalpintą A. L. J. vardu registruotą ir jam priklausantį automobilį „Tesla Model S“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. laidos, bei panaudoję skelbime pateiktus duomenis, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku internetiniame skelbimų portale „www.mobile.de“ sukūrė naują skelbimą apie parduodamą automobilį „Tesla Model S“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. laidos, kuris registruotas ir priklauso A. L. J., skelbime nurodydami kaip pardavėją UAB „P. m.“ bei direktorių A. P., o Norvegijos piliečiui K. A. N. sutikus pirkti skelbime nurodytą automobilį „Tesla Model S“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. vasario 26 d. pervedus už jį 42 000 Eur į UAB „P. m.“ priklausančią banko AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. perkamo automobilio pirkėjui K. A. N. neperdavė, gautų pinigų automobilio savininkui A. L. J. neatidavė, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kai 2016 m. vasario 26 d. AB „SEB bankas“, esančiame Gedimino pr. 12, Vilniuje, ketino išgryninti 42 000 Eur, tokiu būdu A. P., panaudodamas apgaulę, savo ir tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimą – K. A. N. priklausantį - didelės vertės turtą - 42 000 Eur.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Iš nuteistojo A. P. 2017 m. kovo 9 d. apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. vasario 22 d. nuosprendį ir jį išteisinti, taip pat numatyti trijų mėnesių terminą, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 22 d., pasiruošti bylos nagrinėjimui.
4. Apeliaciniame skunde A. P. nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas, padarymo. Nurodoma, kad pagal visus dokumentus sandoris buvo oficialus, o tik atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus apeliantas suprato, kad iš jo apgaulės būdu buvo išvilioti dokumentai, buvo piktnaudžiaujama jo pasitikėjimu. Tyrimo metu nuteistajam nebuvo suteikta galimybė gintis, dėl advokatės kaltės jis nebuvo supažindintas su baudžiamosios bylos medžiaga, taip pat yra ir daug kitų faktų, dėl kurių pastarasis skundėsi Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Baudžiamojoje byloje nėra jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, o įrodymus, paneigiančius jo kaltę, A. P. pateiks teismo posėdžio metu.
5. 2017 m. kovo 13 d. nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde iš esmės nurodomi analogiški argumentai. Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo žodinius ir rašytinius įrodymus, dėl to, kad nebuvo supažindintas su baudžiamosios bylos medžiaga, jis negalėjo tinkamai duoti parodymų.
6. Atsikirtimų į apeliacinį skundą nepateikta.
7. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
8. Nuteistojo apeliaciniai skundai atmestini.
9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
10. Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažino A. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant dėl šio asmens kaltės buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, tarnybiniai pranešimai, pareiškimai, vaizdo medžiaga, apžiūros protokolai, savanoriškas dokumentų, daiktų protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. P. apgaulės būdu įgijo ir pasikėsino įgyti svetimą turtą.
11. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija savo kaltę, nurodydamas, kad tik atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus jis suprato, kad buvo piktnaudžiaujama jo pasitikėjimu, jis manė, kad sandoriai yra oficialūs. Tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Liudytojas T. N. parodė, kad sulaukė telefoninio skambučio iš žmogaus, kuris sakė, kad turi klientą, jis pats kaip perpardavinėtojas, kalbėjo rusiškai su latvišku akcentu, buvo sakęs, kad yra latvis, prisistatė A. vardu. Liudytojas A. L. J. parodė, kad jam paskambino vyras, kuris prisistatė A. vardu, kalbėjo rusiškai, su nedideliu latvišku akcentu, iš vardo suprato, kad tai gali būti latvis, minėjo, kad tarpininkautų pardavime. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kelia abejonių tai, kad Lietuvoje pirkdamas įmonę ir įsidarbindamas jos direktoriumi, A. P., nesuprasdamas lietuvių kalbos, pasirašinėjo įmonės dokumentus, patikėjo asmeniui („E.“), kuris nebuvo įmonės darbuotoju, kurio jokių kontaktinių duomenų nežinojo, net nėra įsitikinęs, kad toks jo vardas, tvarkyti finansinius įmonės reikalus, atidavė jam savo dokumentus, o pats tik grynino pinigus. Taip pat abejonių kelia ir tai, kad A. P., kaip pats nurodė, susitaręs gauti 5-7 procentų atlygį nuo sandorio, apie kurio turinį nežinojo, visus išgrynintus pinigus atidavė „E.“, ir, negavęs sutarto atlygio, o tik pinigų maistui ir cigaretėms, vėl važiavo išgryninti pinigų. Tai, jog „E.“, kaip nurodė pats nuteistasis, nuolat keisdavo telefono numerį, pamokė, kad jei banke klaus, kodėl nori išgryninti pinigus, tai jis turėjo parodyti sąskaitas už automobilius ir sakyti, kad pinigus reikia išgryninti už automobilio pardavimą, taip pat niekam nesakyti apie įmonę, o sakyti, kad dirba Rygoje statybose, tik patvirtina, kad vykdomi sandoriai buvo neteisėti ir, esant tokioms aplinkybėms, A. P. negalėjo to nesuprasti. Neatlikdamas jokių darbų įmonėje, o tik grynindamas dideles pinigų sumas už automobilių, kurių įmonėje nebuvo, pardavimą, A. P. neišvengiamai suvokė, kad dalyvauja neteisėtoje veikoje, juo labiau, kad jis ankščiau buvo teistas už sukčiavimą Latvijoje. Be to, baudžiamojoje byloje esančiame vaizdo įraše iš AB „Citadele“ banko užfiksuota, kad A. P. dalį išgrynintų pinigų susideda į piniginę, o kitą dalį deda į striukės kišenę, kas, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, leidžia spręsti apie galimybę A. P. gauti atlygį už atliktus veiksmus. Išdėstytos aplinkybės paneigia nuteistojo argumentus, kad jis manė, jog sandoriai yra oficialūs, ir patvirtina, kad jis suprato, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje, ir norėjo taip elgtis.
12. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, nuteistasis iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, atlikęs bausmę, paleistas 2017 m. balandžio 26 d. (t. 7, b. l. 47). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžio vertimas į latvių kalbą A. P. įteiktas 2017 m. gegužės 13 d. (t. 7, b. l. 51). Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama 2017 m. rugsėjo 5 d. (t. 7, b. l. 90-91). Apie tai nuteistasis buvo tinkamai informuotas 2017 m. gegužės 25 d. pranešimu, kuris buvo išverstas į latvių kalbą (t. 7, b. l. 77-80). Duomenų, kad asmuo šio pranešimo negavo, baudžiamojoje byloje nėra. Nors nuteistasis prašė numatyti trijų mėnesių terminą, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 22 d., pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau į teismo posėdį Vilniaus apygardos teisme, kuris buvo paskirtas daugiau nei po trijų mėnesių, neatvyko, su baudžiamąja byla susipažinti nepageidavo, naujų, jo kaltę paneigiančių duomenų nepateikė, savo apeliacinių skundų nagrinėjimo eiga nesidomėjo. Paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą metu A. P. taip pat atsisakė susipažinti su bylos medžiaga (t. 5, b. l. 65). Šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad su baudžiamosios bylos medžiaga nuteistasis nebuvo supažindintas dėl advokatės kaltės, jis pats atsisakė įgyvendinti šią teisę.
13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 44 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.
14. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo išaiškintos BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatytos įtariamojo teisės, taip pat ir teisė turėti gynėją (t. 4, b. l. 3, 4). Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, A. P. savo gynėjo nepasikvietė. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo užtikrinta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu paskirta advokatė Ingrida Maldeikienė (t. 4, b. l. 6-7). Su šio gynėjo dalyvavimu procese A. P. sutiko (t. 4, b. l. 4). A. P. pateikus prašymą pakeisti šią gynėją kita, Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2016 m. liepos 4 d. raštu nurodė, kad šio prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. P. gynyba buvo užtikrinta tinkamai, taip pat išaiškino, kad dėl galimybės pakeisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatą kitu A. P. turėtų kreiptis motyvuotu prašymu į Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontorą (t. 5, b. l. 45). Argumentai dėl netinkamo gynėjos darbo buvo išnagrinėti ir Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m. liepos 29 d. nutarime, nenustatyta jokių tai pagrindžiančių duomenų (t. 5, b. l. 56-57). Šio nutarimo A. P. neskundė. Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu A. P. buvo paskirta kita gynėja – advokatė Anna Grinevič, su šio gynėjo dalyvavimu procese pastarasis sutiko (t. 6, b. l. 22, 146). Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo interesus ginti buvo paskirtas gynėjas advokatas Sergejus Pelš (t. 7, b. l. 88). Taigi, viso baudžiamojo proceso metu, atliekant procesinius veiksmus, vykstant teismo posėdžiams, dalyvavo A. P. paskirti gynėjai, taip pat ir vertėjai, priimti procesiniai sprendimai buvo verčiami į A. P. suprantamą kalbą ir įteikiami pasirašytinai. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. P. teisė į gynybą pažeista nebuvo, asmuo suprato, kuo yra kaltinamas, davė parodymus, teikė prašymus ir skundus, kas reiškia, kad jis savo teisę į gynybą realizavo ne tik per jam paskirtą gynėją, bet ir savarankiškai.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas A. P. veiksmuose tinkamai nustatė BK 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Išanalizavus baudžiamosios bylos duomenis, nenustatyta įstatymų garantuojamų nuteistojo teisių pažeidimų, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. P. apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.