- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-940-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14011-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- Z. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7715-877/2021 pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovei Z. S., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų R. S., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Ž. patikslintu ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančia 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp Z. S. ir J. Ž., patvirtintą Kauno valstybinėje notarinėje kontoroje, dėl 48/100 dalių gyvenamojo namo (1A1/ž) (be ūkio pastatų), su dalimi kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo. Nurodė, kad ginčijama sutartis yra tariamas sandoris, realiai nesukėlęs teisinių padarinių.
2. Ieškovė 2021 m. kovo 8 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1800-962/2021.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus galutinai išnagrinėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. Nr. e2-1800-962/2021 ir joje įsiteisės procesinis sprendimas. Ta pačia nutartimi teismas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė J. Ž. 2017 m. liepos 4 d. pareikštu ieškiniu siekia nuginčyti su Z. S. sudarytą 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartį kaip sudarytą tik dėl akių. Kitoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1800-962/2021 ieškovas D. S. siekia tą pačią 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartį nuginčyti kitu pagrindu, t. y. kad dovanojimo sutartis, sudaryta tarp J. Ž. ir Z. S., yra apsimestinis sandoris, bei siekia, kad būtų pritaikyti apsimestinio sandorio padariniai. Tenkinus ieškovo D. S. ieškinį, nagrinėjamoje civilinėje byloje 2017 m. liepos 4 d. pareikšto J. Ž. ieškinio reikalavimai neteks realaus pagrindo, nes, pritaikius apsimestinio sandorio padarinius, ieškovė J. Ž. nebebus 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutarties šalimi (ja taps D. S.) ir neteks reikalavimo teisės.
5. Teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi civilinę bylą buvo sustabdęs, tačiau 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino, nors sustabdymo pagrindas nebuvo išnykęs, ir 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi šią civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi panaikino 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir civilinę bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog byla buvo atnaujinta nepagristai, kad bylos sustabdymo pagrindas nėra išnykęs.
6. Teismas sprendė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų procesinis sprendimas, priimtinas civilinėje byloje Nr. e2-1800-962/2021, juo nustatytos faktinės aplinkybės bei konstatuoti juridiniai faktai turės svarbią įrodomąją reikšmę ir įtaką ginčo baigčiai nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-7715-877/2021, todėl nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Skundžiamoje nutartyje neatskleista nei civilinės bylos Nr. 2-7715-877/2021 esmė, nei civilinės bylos Nr. e2-1800-962/2021 esmė. Teismas nepasisakė, kokia yra ginčo esmė civilinėje byloje Nr. e2-1800-962/2021, kuo grindžiami joje iškelti, kokią įtaką civilinės bylos Nr. e2-1800-962/2021 išsprendimas turės civilinei bylai Nr. 2-7715-877/2021. Teismas, neišklausęs byloje dalyvaujančių asmenų, nemotyvuotai pritarė prašymui sustabdyti bylos nagrinėjimą.
1.3. Teismui 2021 m. kovo 10 d. įtraukus Inspekciją į bylą trečiuoju asmeniu ir ta pačia nutartimi sustabdžius bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1800-962/, buvo pažeistos procesinės teisės normos, nes teismas užkirto kelią tolimesnei bylos eigai, pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytas Inspekcijos teises teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, teikti prašymą sujungti bylas Nr. 2-7715-877/2021 ir Nr. e2-1800-962/2021 ir panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių nepateisinamai ilgą laiką yra nevykdomas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas, t. y. piktybiškai nešalinami savavališkos statybos padariniai.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. Ž. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 221 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
2.1. Apeliantė reiškia nesavalaikius reikalavimus bei piktnaudžiauja teise. Kaip išieškotoja ji dalyvauja Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012, priimto dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, vykdyme. Reikalavimų dėl nagrinėjamoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo apeliantė nereiškė net keturis metus.
2.2. Nepagrįsti, pavėluoti argumentai, jog turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bylų sujungimo. Apeliantė siekia pakeisti keletą metų trunkančių dviejų bylų procesų organizavimą jų sustabdymo ar jungimo klausimu (byla yra sustabdyta jau keletą metų). Civilinė byla Nr. e2-1800-962/2021 nagrinėjama kelerius metus, joje dalyvaujantys asmenys yra pristatę savo pozicijas, pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Sujungus bylas tam tikras bylos nagrinėjimo stadijas reikėtų kartoti iš naujo, nes vienoje byloje atsirastų kitokios apimties reikalavimai, tai būtų veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą.
2.3. Pirmą kartą sustabdęs bylą teismas pripažino, jog yra sustabdymo, o ne bylų sujungimo pagrindas. Bylos sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės dar nėra išnykusios. Apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, kurios būtų pasikeitę ir galėtų sudaryti pagrindą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta priimant pirminį sprendimą dėl bylos sustabdymo.
2.4. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje ir CK 1.87 straipsnio 1 dalyje yra numatyti du vienas kitam prieštaraujantys sandorių negaliojimo pagrindai. Tuo atveju, jei bylos būtų nagrinėjamos kartu, ieškovei būtų pernelyg sudėtinga reikšti argumentus abiem ieškinio pagrindams pagrįsti, tektų vartoti sudėtingas sąlygines logines konstrukcijas, kiekvieną kartą komentuoti, dėl kurio pagrindo pasisako. Tai nepaspartintų abiejų bylų nagrinėjimo, priešingai – jį apsunkintų ir sulėtintų. Ta pati problema iškiltų ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Z. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
3.1. Aplinkybės, sudariusios pagrindą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą pirmą kartą, iki šiol nėra išnykusios, todėl teismas neturėjo kito pasirinkimo, kaip šios bylos nagrinėjimą pakartotinai stabdyti tuo pačiu pagrindu. Bylų sujungimas nepagreitintų proceso, pakenktų jo kokybei. Nagrinėjant dvi bylas vienu metu painiotųsi reikalavimai, būtų sunku atrinkti, dėl ko pasisakoma, procesas būtų kur kas sudėtingesnis.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo R. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 221 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
4.1. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 2S-453-260/2021 yra privalomi bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui. Kadangi byla Nr. e2-1800-962/2021 dar neišnagrinėta, bylos sustabdymo priežastimi esančios aplinkybės neišnykusios, bylos nagrinėjimas privalėjo būti sustabdytas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 Z. S. ir J. S.-Ž. nustatytas terminas įteisinti savavališkai pastatytą statinį, esantį (duomenys neskelbtini), o per nustatytą terminą neįteisinus, nugriauti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Sprendimas yra įsiteisėjęs, antstolio kontoroje užvestos vykdomosios bylos.
15. Ieškovė J. Ž. 2017 m. liepos 4 d. teismui pateikė ieškinį, kuriame, vadovaujantis CK 1.86 straipsnyje nurodytu pagrindu (tariamas sandoris), prašo pripažinti negaliojančia 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp Z. S. ir J. Ž., patvirtintą Kauno valstybinėje notarinėje kontoroje, dėl 48/100 dalių gyvenamojo namo (1A1/ž) (be ūkio pastatų), su dalimi kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo ieškovei.
16. Kauno apylinkės teismas, priėmęs ieškinį, 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1118-151/2012 vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi patenkino šalių prašymą ir sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-10123-962/2019 (dabartinis Nr. e2-1800-962/2021) pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovėms J. Ž. ir Z. S. dėl tos pačios 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu.
18. Teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutarė savo iniciatyva atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, nes laikė, kad būtina atlikti procesinius veiksmus – gauti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie ginčo objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei kitus rašytinius įrodymus,
Žemesnės instancijos teismas
19. Gavęs duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, teismas 2020 m. gruodžio 8 d. priėmė nutartį nutraukti šią civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, kadangi nustatė, jog ginčo turtas yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, todėl teismo sprendimas bylos šalims nesukels jokių teisinių pasekmių.
20. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės J. Ž. ir trečiojo asmens R. S. atskiruosius skundus dėl pastarojo procesinio sprendimo, 2021 m. vasario 18 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir civilinę bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui (civ. byla Nr. 2S-453-260/2021). Be kita ko, remdamasis bylos duomenimis ir jos dalyvių argumentais apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad savavališkos statybos pašalinimo procedūros nėra baigtos, faktiškai pastatai dar stovi, atliktas tik jų išregistravimas, toliau bus vykdoma įteisinimo procedūra arba, jei nepavyks įteisinti, griovimas, taigi savininko klausimas yra aktualus, nes jam teks visų šių padarinių pašalinimo pareigos, įskaitant ir finansines, todėl byla turi būti nagrinėjama toliau.
21. Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Inspekcija 2021 m. kovo 2 d. pateikė prašymą įtraukti ją dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi Inspekcijos prašymą patenkino ir bylos nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1800-962/2021.
22. Sutiktina su apeliante, kad, teismui savo iniciatyva nesprendžiant nurodytų bylų sujungimo klausimo, sustabdant bylos nagrinėjimą nurodytu pagrindu buvo netinkamai pritaikytos CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatos, nepagrįstai netaikytos CPK 136 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos ir nesiimta priemonių, kad būtų užkirstas kelias abiejų bylų procesui vilkinti (CPK 7 straipsnio 1 dalis).
23. Vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punktu, teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai jos negalima išnagrinėti, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisinis pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal šį punktą yra tik tada, jei tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktą ir kt.). Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020).
24. Prejudiciniu faktu, nustatytinu civilinėje byloje Nr. e2-1800-962/2021, teismas faktiškai įvardijo aplinkybę, kad ieškovė J. S.-Ž. nagrinėjamoje byloje netektų reikalavimo teisės, jei byloje Nr. e2-1800-962/2021 būtų nustatyta, jog ginčo turtą ieškovės motina Z. S. perleido (padovanojo) ne ieškovei, o jos broliui D. S..
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei atsiliepimuose į atskirąjį skundą teigia ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo, tikroji ginčo sandorio šalių ir abiejų bylų šalių valia dėl tikrojo turto įgijėjo (dovanos gavėjo) gali būti nustatyta tik skirtingose bylose pareikštus reikalavimus sujungus į vieną bylą.
26. Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.
27. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė J. Ž. ginčija 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovė Z. S. (ieškovės motina) padovanojo dalį namų valdos savo dukrai – ieškovei. Ieškovė teigia, jog sandoris buvo formalus – ji, būdama jauno amžiaus, nesuprato savo tėvų sprendimo pasekmių, todėl šis sandoris yra sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, turto savininke liko dovanotoja. Atsiliepime į ieškinį atsakovė Z. S. nurodo, jog su ieškiniu iš dalies nesutinka, nes norėjo, kad dukra turėtų savo nekilnojamąjį turtą.
28. Civilinėje byloje Nr. e2-1800-962/2021 ieškovas D. S. tą pačią dovanojimo sutartį prašo pripažinti negaliojančia dėl to, kad ji yra apsimestinis sandoris, nes, jo teigimu, tikrasis dovanos gavėjas yra ne J. Ž., o D. S.. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Z. S. prašė D. S. ieškinį atmesti, kadangi faktinė situacija yra paini, dalies aplinkybių nepamenanti, o atsakovė J. Ž. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti ir nurodė, kad, kadangi sandorio šalys yra artimi giminaičiai, todėl sudarant sandorį sutarė, jog formaliai turtas bus padovanotas J. Ž., o realiai jis teks D. S..
29. Nurodytos faktinės abiejų bylų šalių pozicijos akivaizdžiai patvirtina, jog nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje yra susiję taip, kad bylų skyrium išnagrinėti negalima – tai lemia ne tik tapačios abiejų bylų šalys ir tas pats ginčijamas sandoris, bet ir tai, kad bylų dalyviai yra vienos šeimos nariai. Vadovaujantis CPK 265 straipsniu teismas, priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje, turės nustatyti, ar, kaip teigia ieškovė, ginčo sandoriu dovanotoja (jos motina) neketino sukurti teisinių pasekmių ir liko ieškovei padovanoto turto savininke, o byloje Nr. e2-1800-962/2021 – ar tuo pačiu sandoriu turtas buvo padovanotas ne J. Ž., o jos broliui D. S.. Tai reiškia, kad joks nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingas faktas civilinėje byloje Nr. e2-1800-962/2021 negali būti nustatytas – abiem atvejais teismas turės nuspręsti, ar turtas buvo padovanotas ir kam padovanotas, todėl logiška manyti, kad toks ginčas greičiau ir teisingai bus išnagrinėtas tik abi bylas sujungus į vieną.
30. Apeliacinės instancijos teismas atmeta hipotetinius ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens R. S. argumentus dėl nagrinėjamos bylos proceso ir šalių teisių įgyvendinimo apsunkinimo, jei bylos būtų sujungtos. Ieškinių pagrindas yra faktinės aplinkybės (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, abiejų bylų esmė yra paprasta. Prieš teikiant byloje paaiškinimus šalis garbingai ir sąžiningai pasižada sakyti byloje tiesą (CPK 186 straipsnio 6 dalis), todėl atsiliepimuose į atskirąjį skundą nepagrįstai remiamasi tuo, jog būtų pernelyg sudėtinga reikšti argumentus abiem ieškinio pagrindams pagrįsti, kad tektų vartoti sudėtingas sąlygines logines konstrukcijas ir kiekvieną kartą komentuoti, dėl kurio pagrindo pasisakoma. Priešingai, nei atsiliepimuose į atskirąjį skundą teigia ieškovė, atsakovai ir trečiasis asmuo, tikroji ginčo sandorio šalių ir abiejų bylų šalių valia dėl dovanos gavėjo gali būti nustatyta tik skirtingose bylose pareikštus reikalavimus sujungus į vieną bylą.
31. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą nepagrįstai teigiama ir apie tai, kad bylų sujungimas sulėtintų abiejų bylų nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip neatitinkančius faktinių procesinių aplinkybių, įgalinančių daryti priešingą išvadą. Minėta, kad įsiteisėjusiu teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu Z. S. ir J. S.-Ž. nustatytas terminas įteisinti savavališkai pastatytą statinį, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra ir ginčo objektu abiejose aptariamose bylose, o per nustatytą terminą neįteisinus, nugriauti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Siejant iš to kylančias pareigas nagrinėjamos bylos ieškovei su neoperatyviu nagrinėjamos bylos ir bylos Nr. e2-1800-962/2021 procesu (civilinė byla Nr. e2-1800-962/2021 yra nagrinėjama nuo 2019 metų, nagrinėjama byla iškelta 2017 m. liepos 4 d., tačiau jos procesinis rezultatas yra tik bylos sustabdymas) galima daryti prielaidą, jog priešingai, nei teigiama atsiliepimuose į atskirąjį skundą, būtent operatyvus abiejų bylų išnagrinėjimas nėra šalių siekiamybė (CPK 3 straipsnio 8 dalis), o jas sujungus bylos būtų išnagrinėtos greičiau.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog teismai privalo laikytis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimų ir vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę, kad bylą, kurioje sprendžiamas jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Šios teisės įgyvendinimas gali būti pripažintas neatitinkančiu Konvencijos nuostatų, jeigu civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė ir nebuvo intensyvus. Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas). Remiantis šiomis nuostatomis ir pirmiau išdėstytais faktais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamas bylos sustabdymas ne tik neatitinka CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytų sąlygų, bet ir sudaro prielaidas nagrinėjamos bylos vilkinimui, o tai neatitinka Konvencijos 6 straipsnio imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020).
33. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą nepagrįstai teigiama ir apie tai, kad apeliantės siekiamas procesinis sprendimas prieštarautų Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-453-260/2021, padarytai išvadai dėl privalomo bylos sustabdymo. Nurodytos apeliacijos objektas buvo ne bylos sustabdymo pagrįstumo patikrinimas, o pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos nutraukimo, todėl šioje byloje aptartas ginčo klausimo išsprendimas iš esmės neprieštarauja Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties nuostatoms (pastarojoje nutartyje teismas nurodė, jog, „panaikinus apskųstąją Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perdavus bylą toliau (iš esmės iš naujo) nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šis teismas, kuris nagrinėja bylą iš esmės, turi teisę savo iniciatyva ar pagal byloje dalyvaujančių asmenų prašymus nuspręsti dėl bylos sustabdymo“.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias privalomąjį bylos sustabdymą, todėl apskųstoji nutarties dalis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir ieškovės prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės J. Ž. 2021 m. kovo 5 d. prašymą (DOK-29763) dėl bylos sustabdymo iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1800-962/2021 priimtas sprendimas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.