Kauno apylinkės teismo nutarimas

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo G. R. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimų pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

VMI prie FM pareiškime nurodyta, kad G. R. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas – (duomenys neskelbtini)) vadovas ir akcininkas nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d.

VMI prie FM yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. rugsėjo 28 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka yra 24 065,40 Eur.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

Mokestinė nepriemoka susidarė pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas ir VMI prie FM suformuotas pakaitines deklaracijas: Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) už 2022 m. birželio, liepos mėn., 2022 m. vasario mėn.; Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) už 2021 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2022 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. Seniausios prievolės atsiradimo data nuo 2021 m. lapkričio 26 d. Buvo atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, tačiau jos išieškoti nepavyko.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56- 332/2018).

G. R., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI prie FM sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, G. R. turėjo susipažinti su valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansine būkle ir jau žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bendrovė buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui bendrovei ir VMI prie FM interesų pažeidimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

VMI prie FM pareiškime nurodoma, kad tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, patvirtina šios žemiau nurodytos aplinkybės:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko;

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi;

3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) duomenimis paskutinis darbuotojas atleistas 2022 m. rugpjūčio 31 d.

4. Antstolių informacinės sistemos 2023 m. rugsėjo 28 d. duomenimis vykdoma 12 išieškojimo bylų, bendra išieškoma suma - 49795,62 Eur.

G. R. žinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimus įsipareigojimus, paskutinis darbuotojas atleistas 2022 m. rugpjūčio 31 d. Taipogi, vadovaujant G. R., nuo 2022 m. vasario 21 d. buvo priimami nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką, o nuo 2022 m. kovo 9 d. buvo priimti 7 sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadinasi, G. R. galėjo suvokti, kokia yra reali bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog bendrovė yra nemoki, laikytina 2022 m. vasario 21 d., t. y. VMI prie FM 2022 m. vasario 21 d. priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką. Atitinkamai ne vėliau kaip 2022 m. vasario 21 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

G. R. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą teisme jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Už kreditorių teisių pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, atsakomybėn gali būti traukiamas arba įmonės vadovas, arba atsakingas asmuo. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, kad dėl jo padarytos veikos įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo nusižengimu padaroma žala kreditorių interesams, kurie, kaip nustatyta ANK 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat yra ginami teisės priemonėmis.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 punktas nustato, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnis nustato, kad juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI prie FM skolininkė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. yra G. R.. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) bylą pagal VMI prie FM pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 26 d. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. rugsėjo 28 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 24 065,40 Eur. Mokestinė nepriemoka susideda iš 487,16 Eur (GPM), 343 Eur (pelno mokestis), 21 982,94 Eur (PVM) ir taip pat priskaičiuoti delspinigiai (b. l. 1). Mokestinė nepriemoka susidarė pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas ir VMI prie FM suformuotas pakaitines deklaracijas: GPM už 2022 m. birželio, liepos mėn., 2022 m. vasario mėn.; PVM už 2021 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2022 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. Seniausios prievolės atsiradimo data nuo 2021 m. lapkričio 26 d. Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti iš bendrovės nepavyko.

VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto turto nėra (b. l. 12). VĮ ,,Regitra“ duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruota viena transporto priemonė, kuri yra išregistruota ir jos dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas (b. l. 13). UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nepajėgi atsiskaityti su VIMI prie FM nuo 2021 m. lapkričio 26 d., todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. VMI prie FM manymu, G. R. turėjo būti žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą, kadangi paskutinis darbuotojas buvo atleistas 2022 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2022 m. vasario 21 d. buvo priimami nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką, o nuo 2022 m. kovo 9 d. buvo priimti 7 sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau pareigos kreiptis į teismą nevykdė. Pareiškime pažymima, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 26 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo fakto nėra pagrindo. Bankroto byla iškelta pagal VMI prie FM pareiškimą ir, VMI prie FM nuomone, tai tik įrodo faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė.

Taigi, remiantis tuo, kas išvardinta, G. R. vadovavimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, neturėjo jokių perspektyvų patenkinti kreditorių reikalavimų, turėto turto vertė nebuvo pakankama kreditorių reikalavimams, įsipareigojimams ir skoloms padengti, todėl vienintelė išeitis apsaugoti nemokios įmonės kreditorių interesus buvo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau G. R., būdamas įmonės vadovas ir suprasdamas finansinės padėties sunkumą, minėtų veiksmų nesiėmė, taip pažeidė kreditorių teises.

Už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą VMI prie FM siūlo skirti straipsnio sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur baudą. Teismo vertinimu, siūlomos skirti baudos dydis neprieštarauja teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams, todėl individualizuota tinkamai ir nemažintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutarė:

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.