Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovei G. E., atsakovės atstovei L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2016-09-12 teismui elektroninių ryšių priemonėmis padavė prašymą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba, atsakovė) 2016-05-25 sprendimo Nr. 1-491 1 punktu patvirtintų Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų nuostatų (toliau – Nuostatai) 15 punkto nuostatą „arba jo įgaliotas asmuo“, 16 punkto nuostatą „ar jo įgalioto asmens įsakymu“ bei 17 punkto nuostatą „arba jo įgalioto asmens įsakymu“; 2) įpareigoti įgyvendinti Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimo Nr. 1-491 1 punktu patvirtintus Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų nuostatus, nustatant įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarką.

Paaiškino, kad Taryba 2016-05-25 sprendimu Nr. 1-491 „Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų nuostatų tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) 1 punktu patvirtino Nuostatus kurių 13, 15, 16 ir 17 punktai neatitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad biudžetinės įstaigos nuostatuose turi būti nurodyta biudžetinės įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka. Tačiau Nuostatų 13 punkte nėra aiškiai nurodyta, kokia tvarka yra skiriamas ir atleidžiamas įstaigos vadovas. Šiame punkte tik abstrakčiai nurodyta, kad direktorius į pareigas skiriamas ir atleidžiamas iš jų įstatymų numatyta tvarka. Nuostatų 13 punktas neatitinka Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, todėl turi būti papildytas, nustatant aiškią įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarką.

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016-05-25 priėmė sprendimą Nr. 1-491 „Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų nuostatų tvirtinimo“, kurio 1 punktu patvirtinti biudžetinės įstaigos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų nuostatai.

Vyriausybės atstovas 2016-08-17 teikimu Nr. 1T-10 pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimo Nr. 1-491 1 punktu patvirtintų nuostatų 13, 15-17 punktų pakeitimo, suderinant su teisės aktų nuostatomis, ar panaikinimo klausimą.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2016-08-24 dieną, bet klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimo Nr. 1-491 „Dėl biudžetinės įstaigos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų nuostatų tvirtinimo“ panaikinimo į šio posėdžio darbotvarkę nebuvo įtrauktas.

Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimo Nr. 1-491 1 punktu patvirtintų Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų nuostatų 13, 15-17 punktų teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija atsakovo neveikimą, t. y. artimiausiame posėdyje nesvarsčius pareiškėjo 2016-08-17 teikime Nr. 1T-10 suformuluotų siūlymų dėl Nuostatų 13, 15-17 punktų pakeitimo ar panaikinimo klausimo.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtis – suteikti Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiūrėti savivaldybių veiklą, nustatyti savivaldybių administracinės priežiūros sritį, šią priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatyta, kad Vyriausybės atstovas, kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja Vyriausybės atstovo veiksmus, kai savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų. Taigi šioje teisės normoje nustatyta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą, kai savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų ar nevykdo Vyriausybės sprendimų.

Pareiškėjas teigia, kad Nuostatų 13 punkte nėra aiškiai nurodyta, kokia tvarka yra skiriamas ir atleidžiamas įstaigos vadovas, todėl Nuostatų 13 punktas neatitinka Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų.

Biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas. Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 str. 2 d. 7 p. nustatyta, kad Biudžetinės įstaigos nuostatuose turi būti nurodyta biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija, skyrimo ir atleidimo tvarka. Ginčijamų Nuostatų 13 punkte įtvirtinta, kad įstaigos vadovas – direktorius – į pareigas skiriamas ir atleidžiamas iš jų įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės teigimu, Nuostatų 13 p. biudžetinės įstaigos vadovo abstrakti skyrimo ir atleidimo tvarka nustatyta siekiant išvengti ydingos teisės aktų rengimo praktikos formavimo ir perteklinio, betikslio įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo tiesioginio atkartojimo žemesnės galios teisės aktuose.

Įstatymai, tai aukščiausią teisinę galią turintys teisės aktai, priimti Lietuvos Respublikos Seimo arba tautos referendumu, formuluojantys bendrąsias teisės normas, skirtas svarbiausiems žmonių santykiams reguliuoti, turintys aukščiausią juridinę galią. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994-01-19 nutarime pažymėjo, kad įstatymas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleistas pirminis teisinis aktas, išreiškiantis įstatymo leidėjo valią ir turintis aukščiausiąją teisinę galią. Tuo tarpu poįstatyminiai aktai, tai norminiai teisės aktai, priimami įstatymo pagrindu, juos sukonkretinantys ir užtikrinantys jų vykdymą. Pažymėtina, kad poįstatyminiai teisės aktai turėtų nustatyti atitinkamų įstatymų nuostatų įgyvendinimo tvarką, o ne dubliuoti įstatyminį reguliavimą. Įstatymų nuostatų dubliavimas poįstatyminiuose teisės aktuose neatitinka poįstatyminių teisės aktų esmės ir paskirties, yra netikslingas ir užprogramuoja dažną poįstatyminių teisės aktų keitimo būtinybę atsižvelgiant į atskirų įstatymo formuluočių pasikeitimą. Įstatymus įgyvendinantys teisės aktai negali praplėsti ar susiaurinti įstatymuose numatyto teisinio reguliavimo (imperatyvių normų).

Teismo vertinimu, Nuostatų 13 p. nustatyta biudžetinės įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka yra tinkama ir atitinkanti Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 str. 2 d. 7 p. nustatytą reikalavimą įtvirtinti biudžetinės įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarką. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 3 d. nustatyta, jog Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Tol, kol administracijos direktorius ir jo pavaduotojas nėra paskirti, direktoriaus pareigas gali eiti mero ar laikinai mero pareigas einančio tarybos nario siūlymu savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus. Taigi Vietos savivaldos įstatymas numato detalią tvarką, kuria vadovaujantis turėtų būti skiriamas ir atleidžiamas biudžetinės įstaigos vadovas. Todėl reikalavimas įstatyme nustatytą tvarką atkartoti Nuostatuose būtų perteklinis, tapati Nuostatuose įtvirtinta tvarka dubliuotų įstatyminį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas papildyti Nuostatų 13 punktą atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašyme taip pat nurodo, kad Nuostatų 15-17 punktai ta apimtimi, kuria numatyta, kad meras gali įgalioti kitą asmenį vykdyti įgaliojimus, susijusius su biudžetinės įstaigos vadovo darbo santykiais, neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 16 p. bei 8 dalies reikalavimų, todėl yra neteisėti. Atsakovas pažymi, kad merui vykdant su biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais susijusias funkcijas, išskyrus biudžetinių įstaigų vadovų skyrimą į pareigas ir atleidimą iš jų, bus taikomas Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai, o ne Vietos savivaldos įstatymas, todėl meras turi teisę įgalioti kitus asmenis įgyvendinti kitas su biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais susijusias mero funkcijas, išskyrus biudžetinių įstaigų vadovų skyrimą į pareigas ir atleidimą iš jų.

Teismas pažymi, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d., 1 p., meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d., 16 p., nurodyta, kad meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba šio įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys. To paties straipsnio 8 d. nurodyta, kad mero pavaduotojas atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Meras mero pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas ar laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4–8 ir 15–22 punktuose nustatytus įgaliojimus. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 15–22 punktuose nustatytus mero įgaliojimus atlieka savivaldybės taryba, išskyrus funkcijas, kurias šio įstatymo nustatytais atvejais atlieka mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys.

Sistemiškai aiškinant nurodytų teisės aktų nuostatas matyti, kad kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais meras turi teisę įgyvendinti pats arba įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys. Be to, kitas funkcijas susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais meras turi teisę įgyvendinti Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 str. 2 d., įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Todėl teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais meras turi teisę įgyvendinti vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, t. y. Darbo kodekso 24 str. 2 d., suteikiančia teisę merui dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje, išskyrus priimti į pareigas ir atleisti iš jų, perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Todėl konstatuotina, kad Nuostatų 15-17 punktai ta apimtimi, kuria numatyta, kad meras gali įgalioti kitą asmenį vykdyti įgaliojimus, susijusius su biudžetinės įstaigos vadovo darbo santykiais, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-25 sprendimo Nr. 1-491 1 punktu patvirtintų Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų nuostatų 15 punkto nuostata „arba jo įgaliotas asmuo“, 16 punkto nuostata „ar jo įgalioto asmens įsakymu“, bei 17 punkto nuostata „arba jo įgalioto asmens įsakymu“ atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl jas naikinti nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.