Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, nustatant nuo 2014 m. spalio 29 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias įvairių kredito įstaigų sąskaitose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad vertėsi neteisėta ūkine, komercine veikla neturėdamas reikalingos licencijos; siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai įgijo, laikė bei panaudojo svetimas E. P. (E. P.), H. A. (H. A.) ir M. T. (M. T.) vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones; legalizavo nusikalstamu būdu gautas lėšas.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2011 m. balandžio 12 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribota A. R. nuosavybės teisė į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jo vardu įvairiose kredito įstaigose atidarytose sąskaitose esančias lėšas. 2011 m. balandžio 18 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos A. R. nuosavybės teisės į lėšas, esančias dar keliose jo vardu atidarytose banko sąskaitose, nenurodytose ankstesniame prokuroro nutarime. Prokuroro nutarimais ir vėliau teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas. Terminui pasibaigus, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas iš naujo paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į nurodytą A. R. turtą ir tęsė jo terminą.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas terminas buvo pasibaigęs iki bylos perdavimo teisminiam nagrinėjimui, todėl nėra teisinio pagrindo tęsti nutrūkusių apribojimų.

AB banko „Snoras“, kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir AB Ūkio banko sąskaitose esančioms lėšoms taip pat pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nors šios kredito įstaigos nefunkcionuoja, o už jų sąskaitose laikytus indėlius gautos draudimo išmokos. Draudimo išmokoms jokie apribojimai nebuvo nustatyti, kaltinamajam jos išmokėtos, todėl nėra teisinio pagrindo toliau tęsti apribojimų nurodytų kredito įstaigų sąskaitoms.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas pritaikytas ir kaltinamojo nekilnojamajam turtui, kuris įgytas, pasirašius su AB SEB banku kredito sutartį. Tokie apribojimai negali būti laikomi proporcingais BPK 11 straipsnio prasme. Byloje nėra jokių duomenų, jog šis turtas įgytas iš neteisėtų ar nedeklaruotų pajamų (64 t., 84–86 b. l.).

Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl apribojimų masto ir nepagrįstai apribojo nekilnojamojo turto valdymo teisę, dėl to kaltinamasis patiria žalą be teismo sprendimo.

Teismas nepagrįstai apribojo kaltinamojo teisę į gaunamas pajamas AB SEB banke, be to, dėl šio ribojimo nepasisakė, nors visos pajamos į šiame banke esančias lėšas turėtų būti skiriamos kaltinamojo šeimai ir nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Dėl taikomo apribojimo nukenčia šeimos interesai, be to, kaltinamasis negali vykdyti įsipareigojimų AB SEB bankui ir valstybinei mokesčių inspekcijai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu.

Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Skundo argumentai dėl šioje baudžiamojoje byloje paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo atmetami.

Kaip matyti iš byloje esančių prokuroro nutarimų, A. R. ši procesinė prievartos priemonė buvo paskirta, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai, susiję su prokuroro nutarimais paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo pasibaigimu ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi iš naujo paskirtu laikinu nuosavybės teisės apribojimu tam pačiam nekilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms, nepaneigia šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo, nes apribojimo skyrimo pagrindas neišnyko, o baudžiamoji byla dar neišnagrinėta ir nepriimtas procesinis sprendimas.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas tuo, kad jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, neįregistravęs individualios rašto darbų rašymo ir pardavimo veiklos, tyčia nepranešęs apie ją mokesčių administratoriui, sąmoningai nuslėpdamas vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, kitokiu neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu rašydamas rašto darbus už atlygį iš šios veiklos gavo 773 587,10 litų pajamų (BK 202 straipsnio 1 dalis). Taip pat A. R. kaltinamas tuo, kad siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas neteisėtai – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo, panaudojo svetimas E. P., H. A. ir M. T. vardu AB „Swedbank“ banko, AB SEB banko, AB Danske Bank Lietuvos filialo išduotas elektronines mokėjimo priemones (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Taip pat A. R. kaltinamas nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu (BK 216 straipsnio 1 dalis) bei dokumentų suklastojimu ir jų panaudojimu (BK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi dar neišnagrinėjus bylos negali būti atmesta galimybė, jog A. R. vardu skirtingose kredito įstaigų sąskaitose esantys pinigai gauti ir jam priklausantis nekilnojamasis turtas iš tiesų įgytas iš nusikalstamos veikos. Vilniaus apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, siekiant užtikrinti iš nusikalstamos veikos galimai gautų pinigų ar kito turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam A. R. negali būti panaikintas.

Nors kaltinamasis skunde nurodė, kad nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nekilnojamajam turtui, kuris įgytas, A. R. pasirašius kredito sutartį su AB SEB banku, yra nepagrįstas ir neproporcingas, tokie skundo teiginiai taip pat nepaneigia šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo.

Šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, taip pat ir nekilnojamojo turto įgijimo aplinkybės nevertinami, tai bus padaryta priimant galutinį sprendimą. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pakanka manymo, kad šis turtas galėjo būti įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.

Kaltinamasis skunde akcentavo nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įgijimo aplinkybes atkreipdamas dėmesį, jog apribojimas taikomas AB SEB bankui užstatytam turtui. Pagal bylos duomenis iš tiesų minimas žemės sklypas įgytas, A. R. ir AB SEB bankui 2005 m. lapkričio 2 d. pasirašius kredito sutartį 42 099,76 eurų sumai. Nepaisant to, kad hipotekos kreditoriui įkeistam turtui įsigyti panaudotos hipotekos kreditoriaus AB SEB banko lėšos, t. y. žemės sklypas su sodo pastatu nupirkti kredito įstaigos lėšomis, A. R. pagal kredito sutartį nuo jos sudarymo 2005 m. lapkričio 2 d. reguliariai kas mėnesį mokėjo įmokas (duomenų apie kreditinių įsipareigojimų nevykdymą teisme negauta) lėšomis, kurios galėjo būti gautos iš nusikalstamos veikos. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, jog sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo konfiskuotinas turtas siejamas su turtinės naudos padarius nusikalstamą veiką gavimu, neatskiriant to turto, kuris gautas padarius nusikalstamą veiką, ir kito teisėtai įgyto turto (to dažniausiai padaryti apskritai neįmanoma). Nagrinėjamu atveju minėto nekilnojamojo turto įsigijimo laikotarpis sutampa su laikotarpiu, per kurį galimai padarytas tęstinis nusikaltimas, kuriuo kaltinamas A. R..

Dėl nekilnojamajam turtui taikomų apribojimų masto ir patiriamos žalos, praradus teisę šį turtą valdyti, pasakytina, kad nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam priklausantiems žemės sklypams su sodo pastatais, šiam turtui nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant šiuo turtu naudotis, nereiškia, jog pažeistos BPK 11 straipsnio 1 dalies, 151 straipsnio 1 dalies, BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Nuosavybės teisės samprata pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnyje: nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kodekse išsamiai neatskleistas valdymo, naudojimo ir disponavimo turinys, tačiau jo turinys matyti iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad turto valdymas – teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį bei ūkinį poveikį. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam nustatytas draudimas valdyti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą reiškia, jog A. R. neturi teisės atlikti veiksmų, kurie kokiu nors būdu sumažintų to nekilnojamojo turto vertę. Turto naudojimas siejamas su naudingųjų turto savybių taikymu naudotojo poreikiams tenkinti, o disponavimas turtu – su asmens teise tą turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Dėl to teismas, nustatęs kaltinamajam draudimą valdyti ir disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tačiau palikęs teisę tuo turtu naudotis, jokios žalos jam nedaro.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo AB SEB banke A. R. vardu esančioms sąskaitoms, kuriose pagal kaltinamąjį piniginės lėšos gautos teisėtai ir skirtos šeimos poreikiams bei nepilnamečių vaikų interesams tenkinti, pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas dar 2014 m. vasario 13 d. nutartimi išsprendė klausimą dėl A. R. pajamų, reikalingų šeimai išlaikyti. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo šeimai turi būti palikta galimybė disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniams šeimos ir mažamečio vaiko poreikiams patenkinti, todėl panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms, esančioms A. R. vardu AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. leido A. R. kas mėnesį disponuoti 1 200 Lt dydžio piniginėmis lėšomis. Kaltinamojo prašymas leisti naudotis dar ir AB SEB banko sąskaitomis nepagrįstas objektyviu būtinumu. Dėl galimybės vykdyti kreditorinius įsipareigojimus bankui A. R. atsakyta ankstesnėje teismo nutartyje.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo AB banko „Snoras“ esančioms sąskaitoms, kuriose, kaltinamojo teigimu, buvo legaliai gautos A. R. pajamos ir už kurias žlugus bankui jam buvo išmokėta draudimo išmoka, pasakytina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie AB banko „Snoras“ indėlių draudimo išmokų mokėjimą A. R.. Aplinkybė, jog su skundu pareiškėjas pateikė neva šį faktą patvirtinantį banko mokėjimo nurodymą, kuris niekieno nepasirašytas ir reikiamai nepatvirtintas, neleidžia spręsti apie tokios finansinės operacijos tikrumą.

Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo A. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.