Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 44 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 9 d. apie 11:15 val. Geležinkelio g. 16, Vilniuje, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kurias vartojo be gydytojo paskyrimo. Tokiais veiksmais J. K. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 44 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu J. K. paaiškino, kad narkotikų nevartojo, o vartojo tik metadoną, kurį jam paskyrė dėl dalyvavimo metadono programoje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 44 straipsnio 2 dalį užtraukia dvi alternatyvios veikos: 1) narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo; 2) asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad norint pritaikyti LR ATPK 44 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t. y. pripažinti, kad asmuo vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, byloje privalo būti pateikta specialisto išvada, kurios pagrindu yra nustatoma, ar asmuo iš tiesų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, nes tokio fakto konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-1235/2010, Vilniaus apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-145-495/2014).

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, nustatyta, kad J. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą yra grindžiama policijos pareigūno V. Š. (V. Š.) 2015 m. gruodžio 9 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog minėtą dieną buvo sulaikytas J. K., kuris įtariamas vartojęs narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo (b. l. 5), UAB „Gelsauga“ šaulio M. K. pareiškimu, kuriame nurodoma, kad J. K. Geležinkelio stoties vyrų tualete įtariamas vartojęs narkotines medžiagas, užėjus į tualetą jis išmetė švirkštą, buvo apsvaigęs, mieguistas, jo judesiai nekoordinuoti, jis nesiorientavo aplinkoje (b. l. 4), taip pat išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro.

Kaip minėta, fakto, kad asmuo vartojo narkotinę medžiagą, konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas vien tik įtarimu ar paties asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio pažeidimo protokolas, sutikimu (prisipažinimu). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole net nenurodyta, nuo kokių konkrečiai medžiagų buvo apsvaigęs J. K., jame tik daroma prielaida, kad asmuo vartojo narkotines medžiagas. Tuo tarpu posėdžio metu J. K. narkotinių medžiagų vartojimo faktą neigė, nurodydamas, kad vartojo metadoną, kuris jam yra paskirtas dalyvaujant programoje. Dėl ko protokole ir 2015 m. gruodžio 9 d. paaiškinime prisipažino vartojęs narkotines medžiagas, posėdžio metu jis paaiškino, kad taip nurodyti sakė pareigūnas.

Teismas pažymi, kad nei policijos pareigūnas, nei apsaugos darbuotojas nėra specialistai, kurie galėtų nustatyti faktą, jog asmuo yra tikrai vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas ir kokias. Pareigūnai gali tik įtarti esant tokią aplinkybę, bet ne kategoriškai patvirtinti faktą. Norint konstatuoti faktą, kad asmuo iš tikrųjų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, turi būti pateikta specialisto išvada. Šioje byloje specialisto išvados, kurios pagrindu būtų galima neginčijamai nustatyti, kad J. K. iš tiesų vartojo narkotines medžiagas, nėra.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų (specialisto išvados), patvirtinančių, kad J. K. būtų padaręs administracinį teisės pažeidimą, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas konstatuota, jog neįrodyta, kad J. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

J. K. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.