Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorėms Virginijai Kliaugienei, Jūratei Semėnienei ir Marinai Jelizarovai, nukentėjusiesiems Ž. P., N. K. ir M. J., nukentėjusiojo M. J. ir mirusio nukentėjusiojo G. V. atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, dalyvaujant kaltinamojo R. A. gynėjui advokatui Irmantui Ruželei, kaltinamojo M. J. gynėjui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, kaltinamojo T. L. gynėjui advokatui Dariui Karveliui, nedalyvaujant civilinio ieškovo – Panevėžio teritorinės ligonių kasos – atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2017-02-21 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi atnaujintas įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-783/2016, kurioje R. A., remiantis LR BK 38 str. 1 d., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 3 d., kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 178 str. 2 d., LR BK 284 str. 1 d. ( du epizodai) ir LR BK 140 str. 3 d., padarymu;

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas- 1) 1991-08-07 Kupiškio rajono teismo pagal 1961 m. BK 250 str. 2 d. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme; 2) 1993-05-27 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 250 146 str. 2 d., 90 str. 3 d., 42 str. trejų metų laisvės atėmimo bausme; 3) 1996-02-06 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d. trejų metų laisvės atėmimo bausme; 4) 2000-09-13 Panevėžio apygardos teismo pagal 1961 m. BK 272 str. 3 d. septynerių metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 5) 2006-02-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 259 str.1 d. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme; 6) 2007-02-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 263 str. 1 d. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme; 7) 2007-10-11 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 165 str. 1 d. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme; 8) 2008-05-23 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 260 str. 1 d., 264 str. 1 d., paskirtos bausmės subendrintos su 2007-10-11 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir 6 mėn.; 2009-06-23 lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikęs 5 mėn. ir 12 d. laisvės atėmimo bausmės; 9) 2012-03-13 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 2 metų 6 ( šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138 str. 1 d., LR BK 284 str. 1 d. ( du epizodai) ir LR BK 180 str. 2 d., padarymu;

T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas - 1) 2012-06-09 Kupiškio rajono teismo pagal BK 178 str. 2 d. 9 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2012-12-13 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 189 str. 1 d. 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su 2012-06-09 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 3) 2013-03-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme, subendrinus su 2012-12-13 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė vienerių metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 4) 2016-09-23 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. galutine 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 3 mėn. laikotarpiui, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-03-28 nutartimi pasiųstas atlikti 4 mėn. laisvės atėmimo bausmės (bausmę atlikęs), teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. 2016 m. kovo 18 d. apie 20.45 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,44 promilės girtumas), tyčia, paėmęs mažametę dukrą G. A., gim. (duomenys neskelbtini), už kojų bei numesdamas ją ant grindų, sukėlė šiai fizinį skausmą.

Be to, R. A. 2016-07-22 apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovė į N. K. gyvenamąjį namą, iš kurio virtuvės pagrobė svetimą, N. K. priklausantį turtą - motopjūklą STIHL MS 231 300 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam N. K. padarydamas 300 eurų turtinę žalą.

Šalintina iš kaltinimo, kad R. A. iš pavėsinės dar pagrobė 4 litrus A-95 markės benzino 5 eurų vertės. Teismo posėdyje N. K., duodamas paaiškinimus, nurodė, kad benzinas vėliau atsirado namuose, tik rašydamas pareiškimą nurodė apie vagystę, nes nežinojo, kur benzinas yra.

M. J. 2016-08-09 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), L. S. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą smūgiavo ranka ir vieną kartą spyrė G. V. į galvos sritį, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, dėl ko nukentėjusiojo G. V. sveikata buvo sutrukdyta nesunkiai.

Be to, R. A. ir M. J. 2016-08-21 apie 17 val. 40 min., Kupiškio m., Gedimino 53N, viešoje vietoje, prie prekybos centro "Maxima" įėjimo, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, neleistinu akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: M. J. ranka vieną kartą smūgiavus M. J. į galvą, R. A. koja spyrė M. J. į šoną ir šiam nukritus ant žemės, M. J. ir R. A. spyrė ne mažiau 4 kartų M. J. į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais M. J. padarydami muštinę dešinės ausies žaizdą, taip nežymiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, R. A. ir M. J. 2016-08-21 apie 20.00 val., Kupiškio m., B. Žekonio g., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, neleistinu akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: M. J. ranka du kartus smūgiavo Ž. P. į veido sritį, o šiam nukritus ant žemės, R. A. du kartus spyrė Ž. P. į kairįjį šoną, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam Ž. P. sukėlė fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dar M. J. ir T. L. apiplėšė M. J. įsibrovę į patalpas, t. y. veikdami bendrininkų grupe, 2017-02-11 apie 13 val., užėję per nerakintas duris į A. F. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pasiėmę ten rastą peilį, kuriuo pagrasinę pareikalavo iš kambaryje, lovoje gulėjusio M. J. pinigų, šiam atsisakius jų duoti, tyčia dūrė peiliu vieną kartą nukentėjusiajam į dešinės kojos šlaunį, po to spyrė ne mažiau kaip tris kartus į kojas, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami durtinę-pjautinę dešinės šlaunies žaizdą, odos nubrozdinimus kairio kelio sąnario srities išoriniame paviršiuje ir kairėje šlaunyje, t. y. nežymiai sutrikdė M. J. sveikatą, po to iš nukentėjusiojo striukės vidinės kišenės pagrobė piniginę 3 Eur vertės su joje buvusiais pinigais – 4 Eur, tuo padarydami nukentėjusiajam 7 Eur turtinę žalą.

Teismas patikslino kaltinimą – M. J. ir T. L. iš M. J. pagrobė piniginę su joje buvusiais 4 eurais. Teismas remiasi T. L. parodymais, jog pas M. J. buvo tik 4 eurai. Nukentėjusiojo parodymai nėra itin nuoseklūs, niekas nematė pas M. J. 98 eurų, kurie nurodyti kaltinime, nukentėjusiojo M. J. asmenybė ir gyvenimo būdas sudaro prielaidas abejoti galimybe M. J. tiksliai prisiminti įvykio aplinkybes.

R. A. kaltę dėl pateiktų kaltinimų pripažino ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dėl visų pateiktų kaltinimų ir davė teisingus parodymus.

Paaiškino, kad prisimena įvykį, kai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 dalyje, tai yra kai sukėlė fizinį skausmą mažametei dukrai, bylos nagrinėjimo metu buvo susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, teismo paskirtus įpareigojimus atliko, kaltę pripažino ir gailėjosi.

R. A. dėl N. K. turto vagystės paaiškino, kad pas N. K. su A. K. pjovė malkas. N. K. malkų nepjovė, tik vadovavo, o jis su A. K. pjaudamas vartojo alkoholinius gėrimus. Jis apie 17 val. baigė pjauti malkas ir išėjo į namus, A. K. taip pat kažkur išėjo. Apie 20 val., o gal vėliau, grįžo pas N. K. ir atsinešė alkoholinių gėrimų, tačiau N. K. jau miegojo. Durys buvo atrakintos, dar pajudino N. K., tačiau N. K. neatsikėlė. Išeidamas pamatė po stalu padėtą pjūklą, tą pjūklą pasiėmė ir išėjo. Tą pjūklą už 20 eurų pardavė nepažįstamam asmeniui. Šiuo metu N. K. žalą yra pilnai atlyginęs. Benzino tikrai nepavogė, nes benzinas vėliau atsirado.

R. A. dėl viešosios tvarkos pažeidimo sumušant M. J. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Buvo neblaivus, įvykis vyko 2016-08-21 apie 17:40 val. prie prekybos centro „Maxima“. Jis buvo su M. J., M. J., kurį pažinojo iš matymo, jiems galėjo pasakyti negražų žodį. Jis M. J. įspyrė į šoną du kartus ir pastarasis nugriuvo. M. J. buvo neblaivus, todėl didelių pastangų jį parversti ant žemės nereikėjo. Ką M. J. darė M. J. neprisimena.

R. A. dėl viešosios tvarkos pažeidimo sumušant Ž. P. paaiškino, kad įvykio vietoje buvo su M. J. ir su juo kalbėjosi, praeinančiam Ž. P. spyrė du kartus. Neblaivus Ž. P., praeidamas pro šalį, juos išvadino negražiais žodžiais. Ž. P. pargriuvo, nes buvo neblaivus. Ką darė Ž. P. M. J., nematė. Nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės teisingi, tačiau jam atrodo, kad jis nesakė, jog M. J. Ž. P. sudavė du kartus.

T. L. kaltę dėl pateikto kaltinimo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis, M. J., E. J. ir A. K. girtavo pas A. K. namuose. Jis buvo stipriai neblaivus ir ėjo namo, sugalvojo užeiti pas A. F.. Ten sėdėjo M. J., A. F., V. Č.. Jam kažką M. J. pasakė ir jis supyko, pastūmė M. J. į sekciją, kurios langai išdužo ir M. J. pargriuvo ant stiklų. Jam A. F. pasakė – kam muši M. J., jis turi 100 eurų. Jis sugrįžo pas A. K. ir pasakė M. J. bei E. J., kad M. J. turi 100 eurų. Jis su M. J. ir E. J. nuėjo pas A. F. ir pamatė gulintį M. J.. Kišenėje pas M. J. rado 4 eurus, piniginės nerado, M. J. kelnių kišenes iškraustė jis. Po to 4 eurus E. J. padavė jis arba M. J.. Nežino, kas badė M. J. peiliu. Galėjo M. J. turėti rankoje peilį, tačiau M. J. nebedė, gal norėjo tik pagąsdinti. M. J. kojos kelį galėjo susižaloti griūdamas ant sekcijos stiklų. Nors M. J. teigė, kad jį badė ir reikalavo pinigų, pas M. J. rado tik 4 eurus, jei būtų radęs 98 eurus, nebūtų ėjęs namo, gal M. J. tuos pinigus buvo pasislėpęs. Gal M. J. tik įsivaizduoja, kad jį badė peiliu, nes paliko gulintį ant stiklų. Jis neprisimena, koks buvo peilis – didelis ar mažas. Peilį nurodė A. F.. Nežino kokiu tikslu A. F. jam pasakė, kad M. J. turi pinigų. Pirmą kartą pas A. F. užėjo kaip pas pažįstamą, antrą kartą su M. J. ir E. J. atėjo pasiimti M. J. pinigų. Neprisimena, ar M. J. kas grasino peiliu, tačiau jam atrodo, kad M. J. niekas nebadė peiliu. T. L. M. J. ieškinį pripažino iš dalies nurodė, kad gal ir galėjo padaryti 200 eurų žalą, tačiau ne 2000 eurų.

M. J. kaltę dėl pateiktų kaltinimų pripažino pilnai arba nepripažino visiškai ir paaiškino, kad nepripažįsta kaltinimo, kad jis 2016-08-09 sumušė G. V.. Neneigė, kad 2016-08-09 buvo bute pas G. V.. M. J. nurodė, kad laikosi pirminių parodymų, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu ( 2 t., b. l. 84). Jis G. V. pažįsta, nebuvo dėl ko mušti, nes G. V. ligotas. Nežino, kas galėjo sumušti G. V. ir jam tai neįdomu. Jis G. V. tik pastūmė, G. V. atsisėdo ant lovos ir į nieką neatsitrenkė, į veidą jam nesudavė. Jis su D. Š. iš G. V. buto išėjo pirmi, po to atėjo kiti. Nepripažįsta ligonių kasos ieškinio.

M. J. kaltę dėl viešosios tvarkos sutrikdymo 2016-08-21 sumušant M. J. pripažino pilnai ir paaiškino, kad pirmas jam smūgiavo M. J.. Pripažįsta, kad galėjo M. J. suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime. Kodėl smūgiavo M. J., negali aiškiai nurodyti.

M. J. kaltę dėl viešosios tvarkos sutrikdymo 2016-08-21 sumušant Ž. P. pripažino pilnai ir paaiškino, kad Ž. P. puolė todėl, kad jis ėjo neblaivus, mojavo rankomis ir kažką užgauliai kalbėjo. Galėjo suduoti Ž. P. tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime. Ž. P. buvo stipriai girtas. Aplink konflikto vietą buvo žmonių, kai kurie ir pro langus matė.

M. J. kaltės dėl 2017-02-11 M. J. apiplėšimo nepripažino ir paaiškino, kad tą dieną sėdėjo pas A. K., kai atėjo T. L. ir pasakė apie kažkokį konfliktą su M. J.. Jis su E. J. ir T. L. nuėjo pas A. F. ir rado M. J. gulintį tarp stiklų šukių. Truputį pastūmė M. J., atrodo matė, kad A. F. M. J. kišenes tikrino ir apie kažkokius pinigus kalbėjo. Jis pasakė – iš kur M. J. pinigų turės – ir visi trys išėjo. Matė, kaip A. F. buvo pasilenkęs prie M. J.. Jis peiliu M. J. nebadė, kelnių kišenių nekraustė ir pinigų neėmė. Nematė, kad kas nors būtų badęs peiliu M. J.. Jei M. J. duoda parodymus, kad jį kažkas peiliu subadė, tai jam su galva negerai, jis negali išsiblaivyti. Matė, kad T. L. kraustė M. J. kelnių kišenes. Ką daugiau darė T. L. J., nematė. Iki ateinant pas A. F. gal ir galėjo kažkas paminėti, kad M. J. turi pinigų. M. J. ieškinio M. J. nepripažino.

Nukentėjusysis N. K. paaiškino, kad pas jį namuose talkininkai pjovė malkas, vienas iš pjovėjų buvo R. A.. Po pjovimo visi pasivaišino ir išsiskirstė, jis nuėjo miegoti. Sekančią dieną pastebėjo, kad trūksta pjūklo, kuris buvo padėtas namuose. Iš pradžių įtarė visus, kas pjovė malkas, tačiau netrukus R. A. prisipažino pavogęs pjūklą. R. A. jam nupirko naują pjūklą ir davė žalai atlyginti 150 eurų, nes pagrobtasis pjūklas kainavo 300 eurų. Pareiškime buvo nurodęs, kad iš jo pavogtas ir benzinas, tačiau benziną su bakeliu rado pavėsinėje. Pjūklo vagystės metu jis miegojo, tačiau buvo neužsirakinęs durų. Jo neįgalus brolis taip pat miegojo ir niekas vaikščiojančių asmenų negirdėjo. Jis pretenzijų R. A. neturi.

Nukentėjusysis Ž. P. paaiškino, kad 2016-08-21 ėjo į „Aibės“ parduotuvę, sutiko M. J. ir R. A., kuriems prasilenkiant gal ir galėjo pasakyti negražų žodį. Tą dieną buvo neblaivus, todėl ne viską prisimena, negali aiškiai pasakyti, kodėl tarp jo ir R. A. su M. J., kuriuos pažinojo, kilo konfliktas. Prisimena, kad R. A. jam du kartus spyrė, jis parkrito ant žemės. Įvykio vietoje buvo mergaitės, atvykusi greitoji medicinos pagalba jam vietoje suteikė pagalbą, policijos pareigūnai jį apklausinėjo sekančią dieną ir apklausos metu konflikto įvykius jis prisiminė geriau.

Nukentėjusysis M. J. paaiškino, kad tą dieną su V. Č. užėjo pas A. F., atsinešė alaus. Buvo pas A. F. keturiese –jis, A. S., V. Č. ir A. F.. Po to jis su V. Č. nuėjo miegoti. M. J. ir T. L. jis pažinojo - pabudo nuo dūrimo skausmo. M. J. jam peiliu į kelius dūrė tris kartus, T. L. dūrė vieną kartą. Suprato, kad M. J. ir T. L. reikalauja pinigų, nes abu norėjo išgerti. Jis tą dieną buvo gavęs pašalpą. M. J. ir T. L. ištraukė iš kišenės piniginę, kurioje buvo apie 100 eurų, tuos pinigus jie pasiėmė. Atvažiavusi policija jį išvežė į ligoninę. Sekančią dieną rado piniginę be pinigų, išmėtytus dokumentus. Nurodė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo davė teisingus parodymus.

Atsisakė 2000 eurų dydžio ieškinio R. A. ir M. J. atžvilgiu. Palaikė 2101 eurų dydžio ieškinį M. J. ir T. L. atžvilgiu. Nurodė, kad patyrė 2000 eurų neturtinę žalą ir 101 euro turtinę žalą, kurią sudaro 98 eurai grynieji pagrobti pinigai, 3 eurai piniginės vertė. Kai jį badė M. J. su T. L., jam labai skaudėjo. Iš Kupiškio ligoninės priimamojo jį su greitąja išvežė į Panevėžio ligoninę, kur susiuvo žaizdas. Tik po mėnesio pradėjo normaliai vaikščioti, kojos ilgą laiką buvo užtirpusios.

Liudytojas E. S., apklausiamas pakartotinai ( po pirmosios apklausos nustatytas 2,47 prom. girtumas, 6 t., b. l. 151-152), paaiškino ( 7 t., b. l. 9-10), kad nieko neprisimena, nes neseniai buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę, šiaip psichiatrinėse ligoninėse gulėjęs daug kartų. Neprisimena, ar jį apklausinėjo policijos pareigūnai, nieko neprisimena apie policijos pareigūnams duotus parodymus. Tik prisimena, kad M. J. kažkam kirto su ranka ir kažkas krito.

Liudytoja J. S. paaiškino, kad viskas vyko aikštelėje prieš jos parduotuvę, kurioje dirba. Prieš konfliktą matė, kad Ž. P., M. J. ir R. A. sėdėjo prie stalų. Nematė, kad tie asmenys vartotų alkoholinius gėrimus ar muštųsi. Užėjusios į parduotuvę mergaitės pasakė, kad reikia policiją kviesti, nes žmogus guli. Truputį vėliau pamatė ant asfalto gulintį Ž. P.. Užrakinusi parduotuvę priėjo prie Ž. P., M. J. ir R. A. nebebuvo. Patikrino Ž. P. pulsą, ir kai pastarasis sujudėjo, suprato, kad gyvas. Jai pasidarė baisu, nes ant šaligatvio buvo kraujo. Policiją ir medikus iškvietė mergaitės, vienos iš jų vardas G. Ji suprato, kad Ž. P. susimušė su tais asmenimis, su kuriais sėdėjo prie stalų. Nemano, kad Ž. P. galėjo susižaloti griūdamas, nes kai visi sėdėjo, prie stalo triukšmo nebuvo.

Liudytoja S. L. paaiškino, kad ji su kaimyne buvo kieme, kai kitoje gatvės pusėje prie 5-ojo namo sustojo automobilis. Pirmas atėjo L. S., paskui dar trys ir visi suėjo į laiptinę. Netrukus išgirdo, kad laužiamos buto durys. Ji žinojo, kad L. S. čia turi butą. Iš buto visi asmenys gana greit pasišalino. Ji sutiko V. M., kuri nutarė užeiti į tą butą. V. M. netrukus pradėjo šaukti, tada ir ji su kaimyne užėjo į L. S. butą. Pamatė ant grindų gulintį G. V., iš burnos bėgo kraujas, jis buvo be gyvybės ženklų. V. M. iškvietė policijos pareigūnus, joms besikalbant G. V. atsigavo. G. V. atrodė nesupratęs kas įvyko, jis buvo neseniai išmestas iš lovos. Tarp į butą įėjusių asmenų buvo L. S. ir M. J., kitų dviejų nepažinojo. M. J. iš anksčiau pažinojo, nes Kupiškyje su tamsia moterimi gyveno. L. S. buto, kuriame gyveno G. V., durys buvo išlaužtos, pats G. V. buvo neseniai grįžęs iš ligoninės ir labai sunkiai vaikščiojo. Praėjus kelioms paroms po įvykio buvo privažiavęs sidabrinis automobilis, iš kurio išlipo L. S., M. J. ir moteris. Jie visi užėjo į G. V. butą ir vėl buvo kilęs triukšmas. Kai atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba, ji pasišalino.

Liudytoja V. M. paaiškino, kad dienos tiksliai neprisimena, tą dieną ėjo sumokėti mokesčių. Ji prižiūrėdavo G. V., nes jai buvo gaila neįgalaus asmens. Eidama pamatė tris vyrus, išeinančius iš namo ir laiptinės, kur gyvena G. V.. Trys vyrai keliu ėjo, o L. S., buto savininkas, paskutinis bėgo prie jų. Ji bandė kviesti L. S., tačiau pastarasis numojo ranka ir nubėgo prie vyrų. Ji su dukra užėjo į G. V. butą ir pamatė kruviną G., gulintį šalia lovos, o kojos dar lovoje. Klausė G. V. – kas jį sumušė, jis norėjo pasakyti, bet išėjo tik „M.. M..“ ir viskas. G. V. buvo sumuštas ir kruvinas, kraujas bėgo iš veido, netrukus atvažiavo policija ir greitoji. G. V. ligoninėje aplankė du kartus. Vieną kartą lankant G. V. buvo neatgavęs sąmonės. Antrą kartą lankant ligoninėje G. V., paklaustas – kas jį sumušė, atsakė „M.“. G. V. buvo sąmoningas, o kas toks „M.“ ji nežino.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad dalyvavo malkų pjovime pas N. K., pjovė dviese su R. A., N. K. buvo juos pasamdęs. Pjaudami vartojo alkoholinius gėrimus, baigė pjauti pavakaryje, dar nebuvo sutemę. Po pjovimo pjūklą padėjo virtuvėje po stalu. Sekančią dieną jam paskambino N. K. ir pasakė, kad pjūklas pavogtas. Alkoholį su R. A. vartojo pavėsinėje, negali pasakyti, ar užeidavo į namus. Jis dažnai žmonėms padeda malkas pjauti.

Liudytoja N. J. paaiškino, kad tą dieną buvo namuose ir pro langą matė muštynes. Keli asmenys girtavo prie „Aibės“ parduotuvės. Paskui aikštės viduryje du vyrai pradėjo spardyti vieną vyrą. Mažesnis vyras pastūmė vyrą, tas pargriuvo, o stambesnis pargriuvusį spardė. Kažkas pasakė, kad atvažiuoja policija, tai spardęs vyras nubėgo tolyn, tačiau netrukus dar kartą grįžo, vieną kartą spyrė gulinčiam ir vėl nubėgo. Atsirado žmonių aplinkui, dvi mergaitės bėgiojo, gal jos iškvietė greitąją. Tos mergaitės rėkė, kad kraujas bėga nukentėjusiajam. Atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Nedažnai mato muštynes pro langą, šios muštynės ją išgąsdino. Stambesnis vyras raudonais marškinėliai spyrė du kartus, o mažesnis paklausė „ar gyvas“ ir dar su ranka trenkė.

Liudytojas A. F. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Paaiškino, kad vasario 11 d. girtavo jis, M. J. ir A. S.. Vėliau atėjo T. L. ir M. J., kurie iš karto ėjo prie M. J. ir susikivirčijo su juo. M. J. buvo prie sekcijos ir jis nežino, ar pats parvirto, ar buvo pargriautas. Nežino, ar tuose įvykiuose dalyvavo E. J., tokio asmens nepažįsta. V. Č. tuo metu buvo virtuvėje ir ruošė užkandą, konflikto vietos iš virtuvės neįmanoma matyti. Tarp M. J., T. L. ir M. J. kilo konfliktas, tačiau nežino konflikto priežasties. M. J. tuo metu, kai atėjo T. L. ir M. J., sėdėjo prie sekcijos. Girdėjo, kaip M. J. ir T. L. prašė M. J. pinigų, M. J. atsakė neturįs. M. J. ir T. L. ieškojo pinigų pas M. J. rūbuose. Nematė, kas ir kaip dūrė M. J. su peiliu. Po konflikto su M. J. ir T. L. M. J. išėjo iš namų. Nurodė, kad šiuo metu visko gali nebeprisiminti, galėjo būti, kad iš pradžių jis girtavo su A. S., vėliau prisijungė M. J. su V. Č.. Tą dieną kalbos apie tai, kad M. J. turi pinigų, nebuvo, pinigų M. J. niekam nerodė. Jis pats M. J. kišenių nekraustė. Kai dužo sekcijos langai M. J. konflikte nedalyvavo, konfliktas įvyko tarp T. L. ir M. J.. Peilis buvo virtuvėje arba ant stalo, nežino, ar jis T. L. ar M. J. galėjo būti reikalingas. Gal ir galėjo pasakyti T. L., kad M. J. gali turėti pinigų, kai T. L. buvo atėjęs vienas.

Liudytojas V. Č. paaiškino, kad nematė, kaip buvo sužalotas M. J., nes miegojo. Po išgertuvių jis nuėjo miegoti pirmas. Prisimena, kad su M. J. nuėjo pas A. F., ar buvo A. S., neprisimena. Visi girtavo ir neprisimena, ar buvo užėję M. J. su T. L.. Po to įvykio jam M. J. sakė, kad jam kažkas dūrė peiliu. Buvo stipriai neblaivus ir miegojo. Kai nubudo sekančios dienos rytą, M. J. jau nebebuvo.

Liudytojas E. J. paaiškino, kad buvo ikiteisminio tyrimo pareigūnų apklaustas tik kaip įtariamasis, neprisimena, ar apklausiamas davė teisingus parodymus. Nurodė, kad vasario 11 d. jis, T. L. ir M. J. nuėjo pas A. F.. Ten buvo daug asmenų, kurių nepažįsta, M. J. gulėjo kruvinas ir apsišlapinęs. Nematė, kad M. J. kas nors būtų mušęs, bent jau jam būnant nebuvo daužymo. Negali paaiškinti, kodėl apklausiamas kaip įtariamasis davė kitokius parodymus, apklausoje galėjo būti neblaivus. Pas A. F. nuėjo šiaip sau, dažnai užeidavo, pabuvę visi išėjo.

Liudytoja G. L. paaiškino, kad išėjusi iš parduotuvės pamatė Ž. P., kruviną gulintį ant žemės, ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Gulinčiam asmeniui iš nosies bėgo kraujas. Su drauge nuėjo prie pardavėjos ir jai pasakė, kad prie parduotuvės guli žmogus. Nematė asmenų, kurie galėjo sumušti Ž. P.. Ji išsigando dėl situacijos, kai pamatė gulintį kruviną žmogų.

Liudytojas M. A. paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) pas G. V. važiavo jis, L. S., M. J. ir D. Š.. Visi priėjo prie buto durų, tačiau durų niekas neatidarė. L. S. pradėjo duris spardyti ir jas išlaužė. G. V. kambaryje stovėjo. Kažkas bute įvyko, gal susistumdymas. M. J. ranka pastūmė G. V. į petį ir G. V. atsisėdo ant lovos. Kai M. J. sudavė G. V., pasakė, kad važiuoja namo. Jis išėjo į lauką, po to atėjo visi, išskyrus L. S., ir jie išvažiavo. Kitą dieną pamatė L. S., kuris buvo su mėlynėmis paakiuose. Jis vairavo automobilį, todėl buvo blaivus, kiti buvo išgėrę. Dėl prieštaravimo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais paaiškino, kad nebuvo smūgio kumščiu į veidą, sudavė M. J. G. V. delnu į petį, gal praslydo. Prieš tai M. J. su G. V. bandė kažką žodžiu išsiaiškinti. Žinojo, kad G. V. yra neįgalus.

Parodymų keisti M. J. neprašė. Gal jam iš pradžių atrodė, kad M. J. sudavė kumščiu, tačiau po to pergalvojo viską – niekas nekumščiavo G. V.. Kai išėjo iš buto, G. V. sėdėjo ant lovos. Jis išėjo iš buto pirmas arba antras ir likusių laukė automobilyje.

Liudytojas L. S. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Posėdyje nurodė, kad 2016-08-09 jis dirbo (duomenys neskelbtini), kai jam paskambino D. Č. ir jie vienas kitą telefonu išplūdo, po to telefoną paėmė M. A. ir su D. Č. plūdosi toliau. D. Č. (duomenys neskelbtini) gyveno su G. V. viename bute. Jis, M. J., M. A. ir dar vienas asmuo išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ieškoti D. Č. bei pasiaiškinti dėl telefoninio pokalbio. (duomenys neskelbtini) išlaužę buto duris suėjo į vidų ir ieškojo D. Č., bet bute buvo tik G. V., kuris gulėjo. G. V. klausė, kur yra D. Č.. Neįsivaizduoja, kodėl kilo konfliktas su G. V.. M. J. G. V. išvertė iš lovos. Matė, kaip M. J. trenkė ranka ar spyrė koja gulinčiam G. V. kažkur netoli kaklo ir galvos. Po smūgio G. V. toliau liko gulėti. Jis žinojo, kad G. V. neįgalus, jam neseniai buvo padaryta galvos operacija. Nematė, ar G. V. bėgo iš galvos kraujas po M. J. spyrio. Kai M. J. spyrė G. V. į galvą, jis buvo nuo tos vietos dviejų metrų atstumu.

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Teismo nuomone, nusikalstamos R. A., T. L. ir M. J. veikos kvalifikuotos teisingai, R. A. vienas padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. – dukrai G. A. sukėlė fizinį skausmą ir įvykdė N. K. priklausančio motopjūklo vagystę, M. J. vienas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. – nesunkiai sutrikdė sveikatą G. V.. Be to, R. A. ir M. J. 2016-08-21 įvykdė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. ( BK 2007-06-28 redakcija, įstatymas Nr. X-1233 nuo 2007-07-01) – pažeidė viešąją tvarką 2016-08-21 apie 17 val. 40 min. Gedimino g. 53 N Kupiškyje, prie įėjimo į parduotuvę „Maxima“, ir pažeidė viešąją tvarką 2016-08-21 apie 20 val. Žekonio gatvėje Kupiškyje, automobilių stovėjimo aikštelėje.

Dar T. L. ir M. J. 2017-02-11 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d - įsibrovę į patalpas ir panaudodami peilį įvykdė plėšimą M. J. atžvilgiu. Teismas pasisako dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei G. A..

R. A. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 3 d. 2016-03-29 buvo priimtas nuosprendis ( 3 t., b. l. 71-72), kuriuo R. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 3 d. kaltininkui ir nukentėjusiajai K. A. susitaikius ( BK 38 str.). R. A. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. R. A. kaltę pagrindžiantys įrodymai buvo ištirti priimant 2016-03-29 nuosprendį, šioje byloje nebuvo tiriami iš naujo. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-02-21 nutartimi ( 5 t., b. l. 14-15) įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-783/2016 buvo atnaujintas ir nutarta spręsti dėl R. A. atsakomybės už visas nusikalstamas veikas.

Posėdžio metu R. A. dar kartą pripažino ir gailėjosi dėl to, kad sukėlė fizinį skausmą mažametei dukrai G. A.. Nurodė, kad paskirtąją baudžiamojo poveikio priemonę yra įvykdęs.

R. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d., pagrįsta įrodymais, ištirtais priimant 2016-03-29 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ( 3 tomas). Šiuo nuosprendžiu R. A. tik paskiriama bausmė.

Dėl N. K. priklausančio turto vagystės.

R. A. pripažino 2016-07-22 įvykdęs N. K. priklausančio turto – motopjūklo STIHL MS 231, 300 eurų vertės – vagystę. Tą dieną pas N. K. pjovė malkas ir girtavo, vakare sugrįžo pas N. K. ir iš namų pagrobė pjūklą, kurį vėliau už 20 eurų pardavė nepažįstamam asmeniui. Teismas pašalino iš kaltinimo N. K. priklausančio benzino vagystę, nes N. K. nurodė, jog vėliau benzino bakelį rado pavėsinėje. Taip pat N. K. nurodė, kad R. A. jam davė 150 eurų ir nupirko naują pjūklą, nes pagrobtasis pjūklas kainavo 300 eurų. N. K. nurodė, kad pretenzijų R. A. neturi, byloje yra pateiktas raštelis, iš kurio matyti, kad R. A. atidavė 150 eurų N. K. ( 6 t., b. l. 19).

Iš 2016-07-25 Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK registruoto N. K. pareiškimo matyti, kad pavogtas motopjūklas "Stihl MS231" bei 4 l benzino A95 iš gyvenamojo namo virtuvės bei pavėsinės adresu (duomenys neskelbtini). Pasak nukentėjusiojo, vagystę jis pastebėjo 2016-07-23 apie 14.00 val. Motopjūklą jis vertina 300 eurų, kurą - 5 eurais. Viso jam padaryta bendra 305 eurų turtinė žala. Vagyste jis įtaria R. A., pravarde "Š.", kuris su kitais dirbo pas jį pjaudamas malkas tuo pačiu motopjūklu (1 t., b. l. 22-23, 38-39).

Iš N. K. pateikto motopjūklo "Stihl MS 231" garantinio lapo matyti, kad pjūklą STIHL MS 231 N. K. įgijo 2013-12-12 (1 t., b. l. 43-44, 45).

Iš N. K. pateikto motojūklo "Vagner PN5200-12" garantinio talono kopijos (1 t., b. l. 49-50) matyti, kad tai, remiantis N. K. parodymais, yra jam kompensuojant vagystės nuostolius R. A. nupirktas naujasis pjūklas.

Motyvuojamoji dalis

R. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., įrodyta R. A. prisipažinimu, nukentėjusiojo N. K. ir liudytojo A. K. parodymais, taip pat kitais įrodymais, ištirtais teismo posėdyje.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo Gedimino g. 53N Kupiškyje, prie prekybos centro „Maxima“.

R. A. ir M. J. pripažino 2016-08-21 apie 17 val. 40 min. Kupiškyje, prie prekybos centro „Maxima“, pažeidę viešąją tvarką. R. A. nurodė, kad buvo neblaivus, M. J., kurį pažinojo, irgi buvo neblaivus ir galėjo pasakyti negražų žodį jų adresu, todėl M. J. ir užpuolė. Spyrė M. J. į šoną du kartus, kol pastarasis nugriuvo. M. J. nurodė, kad galėjo suduoti M. J. tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, tačiau jam atrodo, kad M. J. smūgiavo pirmas.

Nukentėjusysis M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ( 7 t., b. l. 82-84), paaiškino, kad viskas įvyko prie didžiosios „Maximos“ Kupiškyje. Jis pridavė tuščius butelius ir ėjo kvitelio išsikeisti į pinigus. Prie parduotuvės jį prisivijo M. J. ir R. A.. M. J. jam vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę ausį, jis smogė atgal, tada R. A. jam smogė ir po to jis nieko neprisimena. Kontrolierius iškvietė policiją, o E. S. jam sakė, kad jį spardė. Nežino, kodėl M. J. ir R. A. jį užpuolė.

Liudytojas E. S., turintis atminties sutrikimų, prisimena tik M. J. smūgį M. J. ir kaip kažkas krito.

Iš 2016-08-22 Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK registruoto M. J. pareiškimo matyti, kad 2016-08-21 apie 17.40 val. Kupiškio m., Gedimino 53N, aikštelėje prie PC "Maxima" įėjimo, jį sumušė M. J. ir R. A.. Jis (M. J.) stovėjo prie įėjimo į PC "Maxima", kai prie jo priėjo neblaivus M. J. ir ranka vieną kartą smūgiavo į galvą. Nuo smūgio jis krito ant šaligatvio, o M. J. su R. A. kojomis pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas. Jis buvo sumuštas be jokios priežasties, viešoje vietoje. Dėl to turtinė žala jam nepadaryta (1 t., b. l. 125-126, 148-149).

2016-08-22 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta aikštelė prie PC "Maxima" ties pagrindiniu įėjimu. Pėdsakų tinkamų identifikavimui neužfiksuota (1 t., b. l. 130-134).

2016-08-23 savanoriškai pateiktas vaizdo įrašas ties įėjimu į PC "Maxima". Apžiūros metu, peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad 2016-08-21 17.52 val. prie įėjimo į PC "Maxima" du vyriškiai, atėję nuo automobilių stovėjimo aikštelės pusės, sukelia muštynes (1 t., b. l. 135-136, 137-139). Iš įrašo aiškiai matyti, kad nuo automobilių stovėjimo aikštelės prie įėjimo į prekybos centrą ateina du vyriškiai, iš kurių ūgiu didesnis (M. J., teismo pastaba) ranka smogia vyrui ( M. J., teismo pastaba) į galvą. Tada tas vyras smūgiuoja atgal užpuolikui ir pastarasis pargriūna. Į pagalbą pargriuvusiajam ( M. J., teismo pastaba) ateina antrasis vyras ( R. A., teismo pastaba), kuris pribėgęs koja smūgiuoja koja nukentėjusiajam į galvą ir smūgiuoja rankomis į kūną, atsikėlęs prieina ir smūgiuoja ir M. J.. Konflikto pabaigos nematyti, nes konfliktas persikelia į nefilmuojamą teritoriją. Matyti, kad prie pat konflikto vietos stovi liudytojas E. S., tačiau jis prisimena tik M. J. bandymą gintis. Nuo konflikto toliau matyti stovintis asmuo, taip pat žmonės įeina ir išeina iš prekybos centro.

Iš specialisto išvados Nr. G 985/2016 (05) matyti, kad M. J. padaryta muštinė dešinės ausies žaizda. Dėl nustatyto sužalojimo M. J. sveikata sutrikdyta nežymiai, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu suduodant mažiausiai vieną smūgį (1 t., b. l. 145).

M. J. ir R. A. konfliktą sukėlė viešoje vietoje, netrukus po darbo valandų pabaigos, kai prie parduotuvės „Maxima“ būna daug žmonių. M. J. ir R. A., veikdami kaip bendrininkai, elgėsi įžūliai ir agresyviai- nekreipdami dėmesio į aplinkinius užpuolė ir sumušė M. J.. Teismas kritiškai vertina R. A. teiginį, kad jam M. J. galėjo pasakyti negražų žodį ir tokiu būdu išprovokuoti konfliktą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad M. J. kalba su kitais asmenimis ir net nežiūri į tą pusę, iš kurios ateina M. J. ir R. A.. R. A. ir M. J. įžūliais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir siekė sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Darytina išvada, kad kaltinamieji veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, pretekstas konfliktui galėjo būti mažareikšmė dingstis, todėl laikytina, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

R. A. ir M. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. (BK 2007-06-28 redakcija, įstatymas Nr. X-1233 nuo 2007-07-01), įrodyta R. A. ir M. J. prisipažinimais, M. J. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, vaizdo įrašu nuo prekybos centro „Maxima“ įėjimo, taip pat kitais įrodymais, ištirtais teismo posėdyje.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo automobilių stovėjimo aikštelėje Žekonio g. Kupiškyje.

R. A. ir M. J. pripažino 2016-08-21 apie 20 val. Žekonio gatvėje Kupiškyje, automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeidę viešąją tvarką. R. A. nurodė, kad buvo neblaivus ir praeinančiam Ž. P. spyrė du kartus. Ž. P., kuris buvo taip pat neblaivus, nuo smūgių pargriuvo. M. J. nurodė, kad galėjo suduoti Ž. P. tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime. Ž. P. buvo neblaivus, eidamas mosikavo rankomis ir kažką kalbėjo, todėl jį ir užpuolė.

Nukentėjusysis Ž. P. posėdžio metu nurodė, kad 2016-08-21 prie parduotuvės „Aibė“ sutiko R. A. ir M. J., kuriems prasilenkiant galėjo pasakyti negražų žodį. Buvo neblaivus, negali paaiškinti, kodėl kilo konfliktas, tik prisimena, kad R. A. jam du kartus spyrė ir jis pargriuvo ant žemės.

Liudytoja J. S., parduotuvės „Aibė“ pardavėja, paaiškino, kad matė, jog Ž. P., M. J. ir R. A. sėdėjo prie stalų. Praėjus nedideliam laikotarpiui pamatė kruviną Ž. P., gulintį ant žemės, o M. J. ir R. A. nebebuvo. Jai pasidarė baisu, ji suprato, kad Ž. P. sumušė tie asmenys, su kuriais sėdėjo prie stalų.

Liudytoja N. J. parodė, kad būdama savo bute pro langą matė, kaip du vyrai prie „Aibės“ parduotuvės mušė rankomis ir spardė vieną vyrą, kuris nuo smūgių pargriuvo. Įvykio vietoje buvo žmonių, ją toks elgesys išgąsdino.

Liudytoja G. L. paaiškino, kad išsigando, kai pamatė prie parduotuvės gulintį kruviną žmogų, ir iškvietė greitąją med. pagalbą.

Iš 2016-08-22 Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK registruoto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-08-21 apie 20.00 val. Kupiškio m. Žekonio g. 1, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo sumuštas Ž. P.. Nukentėjusiajam sumuštas veidas, nustatytas 2,53 promilių girtumas (1 t., b. l. 157-158).

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė Kupiškio m., Žekonio g. prie pastato Nr. 1. Ant asfalto dangos užfiksuotos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 164-172).

Asmens apžiūros metu apžiūrėtas Ž. P., kuriam užfiksuoti kraujo pėdsakai ant nosies, smakro, patinusi lūpa, sužalojimai dešinėje veido pusėje uždengti tvarsčiais po suteiktos medicininės pagalbos (1 t. b. l. 179).

M. J. ir R. A. konfliktą sukėlė viešoje vietoje, po darbo valandų, kai prie parduotuvės „Aibė“ bei šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje būna daug žmonių. Tarnybiniame pranešime nurodyta ( 1 t., b. l. 157-158), kad įvykį, kaip Ž. P. mušė R. A. ir M. J., matė G. L., A. T., K. G., V. L.. Aplinkinių asmenų buvimas automobilių stovėjimo aikštelėje nepaveikė kaltinamųjų elgesio. M. J. ir R. A., veikdami kaip bendrininkai, elgėsi įžūliai ir agresyviai- nekreipdami dėmesio į aplinkinius užpuolė ir naudojo smurtą prieš Ž. P.. Teismas kritiškai vertina R. A. ir M. J. teiginius, kad Ž. P., būdamas neblaivus, kalbėdamas ir mojuodamas rankomis galėjo išprovokuoti konfliktą. J. S. nurodė mačiusi kaltinamuosius ir nukentėjusįjį sėdinčius prie vieno stalo, nebuvo jokio ginčo. R. A. ir M. J. įžūliais veiksmais, agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei siekė sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Darytina išvada, kad kaltinamieji veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, pretekstas konfliktui su Ž. P. galėjo būti mažareikšmė dingstis, todėl laikytina, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

R. A. ir M. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. (BK 2007-06-28 redakcija, įstatymas Nr. X-1233 nuo 2007-07-01), įrodyta R. A. ir M. J. prisipažinimais, nukentėjusiojo Ž. P. parodymais, liudytojų J. S., N. J., G. L. parodymais, taip pat kitais įrodymais, ištirtais teismo posėdyje.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo G. V..

M. J. kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2016-08-09 apie 19 val. buvo bute pas G. V., tačiau G. V. nemušė. Jis tik pastūmė G. V., kuris po pastūmimo atsisėdo ant lovos ir į nieką neatsitrenkė, nematė ir nežino, kas galėjo sužaloti G. V..

Nors M. J. kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis G. V. bylos nagrinėjimo metu mirė- 2017-05-31 rastas nuskendęs ( 6 t., b. l. 40). Posėdžio metu buvo perskaityti G. V. parodymai, duoti policijos pareigūnui ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t., b. l. 100). Tuose parodymuose G. V. nurodė - 2016-08-09 jis buvo L. S. bute (duomenys neskelbtini) kaime. Paskambino L. S. norėdamas paklausti dėl ko jo ieško M. J.. Kalbant su L. S. telefoną iš L. S. paėmė M. J. ir jis apsižodžiavo su M. J., pastarąjį pavadindamas gaidžiu. Po pokalbio jis nuėjo miegoti. Kas įvyko po to ir kaip jis buvo sumuštas, neprisimena. Tik prisimena, kad girdėjo M. J. balsą. Nežino, kokie asmenys buvo su M. J. ir kaip tie asmenys pateko į butą. Prieš miegą buvo išgėręs vaistų, sąmonę atgavo tik Panevėžio ligoninėje.

Liudytoja S. L. parodė, kad keturi vyrai 2016-08-09 apie 19 val. užėjo į laiptinę, kurios bute gyveno G. V.. Teismo nustatyta, kad tie vyrai yra M. A., M. J., buto savininkas L. S. ir D. Š.. Tie asmenys greitai pasišalino, o ji, užėjusi į laiptinę, rado išlaužtas buto duris ir kruviną ant grindų gulintį G. V., kuris iš pradžių buvo be gyvybės ženklų. S. L. analogiškus parodymus buvo davusi ir ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t., b. l. 110).

Liudytoja V. M. parodė, kad 2016-08-09 apie 19 val. 30 min. ji su dukterimi užėjo į G. V. butą ir pamatė gulintį sumuštą G. V.. G. V. jai atsakė, kad jį sumušė „M.“, „M.“, bet pilnai žodžio neištarė. Prieš tai V. M. matė išeinančius iš laiptinės L. S. ir dar tris vyrus. Ligoninėje, jai antrą kartą lankant G. V., jai pastarasis pasakė, kad jį sumušė M. V. M. analogiškus parodymus buvo davusi ir ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t., b. l. 106).

Liudytojas L. S. parodė, kad išlaužę jam priklausančio buto, kuriame gyveno G. V., duris, ieškojo D. Č., bet jo nerado. Bute buvo G. V., kuris gulėjo lovoje. L. S. patvirtino matęs, kaip M. J. išvertė G. V. iš lovos ir trenkė ranka ar spyrė gulinčiam G. V. kažkur netoli kaklo ar galvos. Po smūgio G. V. liko gulėti. L. S. nurodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu L. S. buvo nurodęs ( 1 t., b. l. 118), kad į (duomenys neskelbtini) kaimą pas G. V. važiavo jis, M. J., D. Š., automobilį vairavo M. A.. Įeidamas į butą, kai nebuvo įleisti, stengėsi kuo mažiau apgadinti duris. G. V. miegojo lovoje. Tada M. J. suėmęs už anklodės ištempė G. V. iš lovos, tačiau G. V. nepabudo. Pamatė, kaip M. J. vieną kartą spyrė G. V. į galvą. M. J. spyrė ne sportbačio viršūne, bet avalynės apatine pado dalimi į galvą. Po smūgio pro duris pirmas išėjo M. J., po to M. A. su D. Š. ir paskutinis L. S..

Liudytojas M. A. parodė, kad kai bute pas G. V. buvo jis, L. S., M. J. ir D. Š., įvyko susistumdymas su G. V.. Teismo posėdyje M. A. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teigė, kad M. J. tik pastūmė į petį G. V. ir pastarasis atsisėdo ant lovos.

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. buvo nurodęs (1 t., b. l. 114), kad, išlaužę buto duris ir įėję į vidų, kambaryje pamatė G. V., kuris pradėjo klausinėti kas čia vyksta. Atvykusieji pasakė G. V., kad kažkas juos telefonu išvadino gaidžiais. G. V. atsakė, kad tie žmonės jau išėję. Po to jis pastebėjo, kaip M. J. ranka smūgiavo G. V. į veidą. Pataikė į kairį žandą, nuo smūgio G. V. krito atsisėsdamas ant lovos. Kiek pastebėjo, M. J. G. V. sudavė vieną smūgį, kiti nemušė. Tokį apsilankymo pas G. V. paaiškinimą M. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnui buvo pateikęs 2016-08-17, tai yra praėjus 8 dienoms nuo įvykio. Švelninti parodymus M. J. atžvilgiu M. A. pradėjo jau akistatos su M. J. metu ( 2 t., b. l. 91), kuri padaryta 2016-08-18. Akistatos metu M. A. teigė, jog M. J. ranka nesmūgiavo G. V. į veidą, o tik pastūmė G. V. į petį.

Teismo nuomone, teisingiausi M. A. parodymai, duoti 2016-08-17, kai nuo įvykio buvo praėjęs nedidelis laikotarpis ir atsiminti detales lengviausia.

Iš 2016-08-09 Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK registruoto tarnybinio pranešimo matyti, kad tos pačios dienos apie 20.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), rastas sumuštas G. V., kuris išvežtas į Panevėžio ligoninę ir gydomas neurochirurgijos skyriuje (1 t. b. l. 73).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas rastas su laužimo žymėmis duryse. Kitų pėdsakų, tinkamų identifikavimui, neužfiksuota (1 t. b. l. 74-79).

Iš specialisto išvados Nr. G 1000/2016 (05) matyti, kad G. V. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje (1 t., b. l. 87). Nurodyta, kad sužalojimas padarytas mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, smūgiuojant kumščiu ar panašiu daiktu. G. V. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

M. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., įrodyta liudytojų M. A. ir L. S. parodymais, liudytojos V. M. parodymais, specialisto išvada, taip pat kitais įrodymais, ištirtais teismo posėdyje. Tarp liudytojų M. A. ir L. S. parodymų esminių prieštaravimų nėra – abu nurodo, kad G. V. mušė M. J., tik M. A. nurodo, kad M. J. į galvą smūgiavo ranka, o L. S. nurodo, kad M. J. į galvą spyrė. Teismas laiko, kad M. J. du kartus smūgiavo G. V., tuo labiau, kad ekspertai G. V. sužalojimui nurodė mažiausią smūgių skaičių. Teismo nuomone, M. A. ir L. S. parodymų skirtumas dėl to, kur bute buvo G. V., kai atvažiavusieji įėjo, yra neesminis – M. A. nurodo, kad G. V. stovėjo, o L. S. nurodo, kad gulėjo. Įvertinus visus įrodymus galima konstatuoti, kad G. V. 2016-08-09 apie 19 val. sumušė M. J., M. J. suduoti smūgiai G. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl M. J. apiplėšimo.

M. J. kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2017-02-11 su E. J. ir T. L. buvo užėjęs pas A. F., kur rado tarp stiklų šukių gulintį M. J.. M. J. truputį pastūmė, jo peiliu nebadė, kelnių kišenių nekraustė ir pinigų neėmė.

Ikiteisminio tyrimo metu M. J. kaltę taip pat neigė ir buvo nurodęs ( 4 t., b. l. 156-157, 159-160), kad su T. L. ir kitais asmenimis girtavo pas A. K.. T. L. buvo kažkur išėjęs, o grįžęs jį ir E. J. kvietė eiti kažko pažiūrėti. Nuėję pas A. F., rado girtaujančius kitus asmenis ir M. J.. Kažkas pasakė, kad M. J. su kažkuo susimušė. M. J. nieko nedarė ir su E. J. grįžo pas A. K. toliau girtuokliauti.

T. L. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2017-02-11, kai pirmą kartą užėjo pas A. F., pastarojo bute susistumdė su M. J. ir sužinojo, kad M. J. gali turėti 100 eurų. Apie pinigus, kuriuos gali turėti M. J., pasakė M. J. ir E. J., ir visi trys vėl nuėjo pas A. F.. Pas A. F. rado gulintį M. J., jis iškraustė M. J. kelnių kišenes ir rado 4 eurus. Daugiau pinigų nerado, nematė, kas galėjo M. J. badyti peiliu, mano, kad M. J. susižalojo pats krisdamas ant stiklų. Supranta, kad su M. J. ir E. J. grįžo pas A. F. pasiimti M. J. turimų pinigų.

Ikiteisminio tyrimo metu T. L. apie lankymąsi pas A. F. ir konfliktą su M. J. buvo nurodęs skirtingai. Apklausiamas sekančią dieną po įvykio ( įvykis 2017-02-11) T. L. buvo nurodęs ( 5 t., b. l. 77), kad 2017-02-11 apie 14 val. jis su M. J. ir E. J. nuėjo pas A. F., kur girtavo A. F. ir M. J.. Pamatė, kaip M. J. jų akivaizdoje apsišlapino, ir tai nepatiko jo draugui M. J., pastarasis liepė M. J. išeiti iš namų. M. J. atsisakė išeiti, o M. J. toks poelgis nepatiko, todėl sudavė vieną smūgį M. J. į krūtinės sritį. Jis pats M. J. smūgių nesudavė ir jo asmeninių daiktų neėmė. Nematė, kaip M. J. kraustė M. J. kišenes, E. J. konflikte nedalyvavo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017-02-13, tai yra praėjus dviem dienoms nuo įvykio ( 2017-02-11), įtariamasis T. L. pakeitė parodymus ir nurodė ( 5 t., b. l. 83), kad 2017-02-11 buvo pas A. K., ten buvo M. J., E. J., L. Č., M., kurio pavardės nežino ir B., pavardės nežino. Jis vienas buvo išėjęs, manė, kad eis namo, bet dėl girtumo užėjo pas pažįstamą A. F., gyv. Matulionio g.15 A, Kupiškio m. Pas A. F. namuose buvo M. J., o kitame kambaryje dar buvo V. Č., ar buvo A. S., jis nežino. Jie gėrė alkoholį, jis nežino kas įvyko, ar M. J. jam kažką pasakė, ar tai jis jam kažką pasakė, kad jie abu susikibo ir besistumdant jis alkūne išdaužė sekcijos durų stiklą, stiklai pažiro ant grindų. Tuo viskas ir baigėsi, jam išeinant iš kambario A. F. pasakė, kad M. J. turi 100 eurų, nors jis to neklausė. Tuomet grįžo pas A. K. ir M. J. pasakė, kad M. J. turi 100 eurų, tai jam pasakė A. F.. Tuomet M. J. paklausė, kur yra M. J., jis pasakė, kad pas A. F. namuose. Kodėl sugrįžo M. J. pasakyti apie tai, kad M. J. turi pinigų, jis nežino - negali paaiškinti. M. J. atsistojo ir greitai išėjo iš A. K., o pastarajam iš paskos išėjo ir jis, paskui jį išėjo ir E. J.. Matė, kad M. J. stovėjo kambaryje, o M. J. pripuolęs jam vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę. Po smūgio M. J. nugriuvo ant grindų, M. J. pradėjo klausti M. - kur pinigai. M. J. buvo apsišlapinęs, todėl M. J. pradėjo ieškoti pirštinės, jis suprato, kad pastarasis norėjo apieškoti M. J.. Pirštinės nerado. Tuomet M. J. iš virtuvės atsinešė baltom kriaunom duonriekį peilį, kuriuo baksnojo M. J. kūną, matė, kad įdūrė stipriau į koją, galimai tada ir sužalojo koją. Peiliu M. J. baksnojo ne mažiau keturių kartų. Viena ranka baksnojo, o kita ranka kraustė M. J. kišenes, rado metalines monetas, daugiau pinigų nerado, jis kartu su M. J. išėjo. Nematė, kur M. J. padėjo peilį. Jis nemušė M. J., nereikalavo pinigų. Negali paaiškinti, kodėl grįžo pas A. K. pasakyti, kad M. J. turi 100 Eur, nesitarė, kad atims pinigus, tai kažkaip gavosi savaime. Pripažįsta iš dalies, nes susistumdė su M. J., bet pinigų nereikalavo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-31 T. L. nurodė ( 5 t., b. l. 90), kad 2017-02-13 papildomos apklausos metu davė išsamius parodymus ir prašo jais vadovautis. Jis buvo teisme ir dalyvavo nukentėjusiojo M. J. apklausoje, girdėjo, ką pastarasis paaiškino. Tačiau jis peilio nebuvo paėmęs. Tuomet, kai buvo atėjęs vienas, susistumdė su M. J., alkūne išdaužė sekcijos stiklus. M. J. nemiegojo, o sėdėjo kambaryje prie staliuko, ten jie gėrė. A. F. jam pasakė, kad M. turi pinigų - 100 Eur. Tada jis nuėjęs pas A. K., kur prieš tai gėrė, apie pinigus pasakė M. J.. Kodėl pasakė apie pinigus M. J., jis nežino, bet atimti pinigų nesiūlė. Tačiau tik pasakius apie M. J. turimus pinigus, M. J. išėjo pas A. F.. M. J. sudavė smūgį M. į krūtinę. Tada M. atsinešė peilį, iš kur konkrečiai paėmė peilį, nematė. Jis peilio nebuvo net paėmęs į rankas. Klausė M. kur pinigai, matė, kad M. iš M. J. priekinės kelnių kišenės ištraukė pinigus - monetomis. Daugiau J. nemušė, pastarasis liko gulėti ant žemės. Kai išėjo M. J. suskaičiavo pinigus, buvo apie 4 Eur.

Nors M. J. kaltės nepripažino, o T. L. kaltę pripažino iš dalies, kaltinamųjų kaltė įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis M. J. teismo posėdyje ( 6 t., b. l. 94-95) paaiškino, kad 2017-02-11 pas A. F. buvo jis, A. S., V. Č. bei A. F., visi girtavo. Buvo neblaivus, tačiau per miegus suprato, kad M. J. ir T. L. iš jo reikalauja pinigų. M. J. jam į kelius dūrė 3 kartus, T. L. vieną kartą. M. J. ir T. L. iš jo kelnių ištraukė piniginę ir pasiėmė 100 eurų, kuriuos buvo gavęs kaip pašalpą.

Posėdžio metu pagarsintuose nukentėjusiojo M. J. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo teisėjui ( 4 t., b. l. 54-56), nukentėjusysis nurodė, kad gavęs pašalpą nupirko vyno bei alaus ir nuėjo pas A. F., ten išgėręs nuėjo miegoti. Tada jam į šlaunį suvarė peilį. Suvarė tris dūrius M. J.. Kai prabudo, nebebuvo 98 Eur ir asmens paso. Kitą dieną pasą surado pas A. F. namuose ant žemės, bet nebuvo nei pinigų, nei piniginės. Šis įvykis buvo šeštadienį, kai pasiėmė pašte gaunamą pašalpą, gavo 102 Eur, šie pinigai jam skirti iš savivaldybės. Gavęs pinigus nusipirko butelį vyno ir butelį alaus, jam liko 98 Eur. Nuėjęs pas A. F., gyvenantį netoli "Jaunimo centro", išgėrė, pas A. F. dar buvo V. Č., visi gėrė. Po to jis nuėjo miegoti į kitą kambarį, miegojo A. F. namuose. Jam miegant suvarė peilį į šlaunį, Miglius pasakė "ne taip varai" ir iš T. L. atėmė peilį. Iki jiems įeinant į kambarį, kur jis miegojo, nieko negirdėjo, bet nubudo dėl suvaryto peilio bei išgirdęs ir atpažinęs balsus. Jam dūrė į dešinę šlaunį. Prabudęs pamatė M. J. ir T. L.. Pirmas dūrė T. L., tada M. atėmė peilį ir jam dūrė į kelį. M. po dūrio kraustė kišenes, dūrė, kad jis negalėtų atsikelti. Kraustė kišenes M. ir T. L.. Kitame kambaryje buvo A. F.. Kuris iš jų paėmė pinigus nematė, nes nuo skausmo "aptemo akys". Kitą dieną rado dokumentus, bet piniginės nerado. Buvo šeštadienis, kai gavo pinigus- invalidumą ir pats atnešė vyno ir alaus. A. F. ir V. Č. sakė, kad gavo pinigus. Pasas buvo striukės kairės pusės vidinėje kišenėje, o piniginė su pinigais buvo dešinės pusės striukės vidinėje kišenėje. Pagal balsus pažino M. J. ir T. L.. Jie abu iš jo reikalavo pinigų. Dar jį spardė, bet po dūrimo nerūpėjo kas, greičiausiai spardė abu – T. L. ir M. J.. Spardė į kojas, buvo suduoti 2-3 smūgiai. Jį mušė lovoje, ten, kur jis prieš tai miegojo. E. J. nepažįsta, tai tas pats asmuo, kurį pamatė teismo salėje, jo nebuvo, bent jau jis jo nematė.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. J. parodė vietą, kur jis buvo, t. y. pas A. F. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), parodė lovą, kur miegojo, kai iš jo reikalavo pinigų ir jį badė peiliu bei spardė M. J. ir T. L. (4 t., b. l. 61-66).

Teismas išnaudojo visas galimybes stengdamasis apklausti liudytoją A. S., tačiau nepavyko užtikrinti jo dalyvavimo teismo posėdyje. Teismo posėdžio metu pagarsintuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose A. S. buvo nurodęs ( 4 t., b. l. 85) – 2017-02-11 buvo pas A. F. ir vartojo alkoholinius gėrimus. Vyriškis vardu M. atsinešė alaus ir vyno. Visi buvo gerokai išgėrę, kai į namus atėjo trys vyriškiai, vienas iš jų buvo T. L., kitų nepažinojo. Prisimena, kad T. L. ir M. dėl kažko ginčijosi. Po ginčo prasidėjo muštynės, nematė, kuris iš atėjusiųjų vyrų M. parvertė. M. pradėjo spardyti, bet kurie vyrai spardė ir kiek smūgių buvo suduota, nematė, nes bijojo ir nuėjo į virtuvę. Kodėl įvyko konfliktas tarp atėjusių asmenų ir M. nežino, tik girdėjo, kad mušdami M. vyrai kažko reikalavo. Nematė, kad kas būtų peiliu bedęs M. į koją.

A. F. teismo posėdyje parodė, kad tuo metu, kai atėjo M. J. ir T. L., M. J. sėdėjo prie sekcijos. M. J. ir T. L. prašė M. J. pinigų, pastarajam nedavus kilo konfliktas. Nematė, kas ir kaip dūrė M. J. peiliu. Tą dieną niekas nekalbėjo, kad M. J. turi pinigų, M. J. jų aplinkiniams nerodė.

A. F. parodymai nuoseklūs, neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Ikiteisminio tyrimo metu A. F. buvo nurodęs ( 4 t., b. l. 70) - 2017-02-11 , nuo pat ryto pas jį buvo M. J. ir A. S., jie visi gėrė alkoholį. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kažkuriuo laiku atėjo T. L. su M. Jis buvo labai girtas, todėl ne viską prisimena. Prisimena, kad T. L. kažko konfliktavo su M. J.. Girdėjo, kad jie prašė atiduoti pinigus. Iš kur T. L. sužinojo, kad M. turi pinigų, nežino. M. nedavė jiems pinigų, tada prasidėjo muštynės. Matė, kad M. nuvirto ant grindų. Ar jis pats nugriuvo, ar jį kas nugriovė, nematė. Kažkuris iš jų rankoje turėjo peilį. Kada pasiėmė peilį nežino, peilis iš jo namų, baltom kriaunom, duonriekis. Neprisimena, kur jis buvo padėtas, galėjo būti virtuvėje, arba ten, kur jie gėrė alkoholį. Žino, kad su peiliu T. L. ar tas kitas, stambesnis vyriškis, vardu M., lakstė po kambarį. Jie abu, t. y. T. L. ir M. kraustė M. J. kišenes. Nematė, kad būtų radę pas M. J. pinigų. Išeidami jo peilį paliko, peilį jis pateiks pareigūnams.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas A. F. parodė vietą, kur jo namuose sėdėjo M. J., kur gulėjo M. J., kai buvo parverstas, parodė peilį, kurį buvo paėmęs M. J. arba T. L. (4 t., b. l. 73-79).

E. J., apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje, teigė buvęs įvykio vietoje, tačiau nematęs M. J. ir T. L. su M. J. konflikto. Nurodė neprisimenantis, ar teisingus parodymus davė apklaustas kaip įtariamasis. Nors įtariamojo parodymai gali būti visiškai laisvi nuo tiesos, didelė tikimybė, kad E. J. sakė tiesą apie įvykį, nes nėra esminių prieštaravimų su A. F. parodymais. E. J. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu nurodė ( 4 t., b. l. 106), kad 2017-02-11 girtavo pas A. K., kartu buvo ir T. L. su M. J.. Kažkuriuo metu T. L. išėjo į parduotuvę, o netrukus sugrįžęs pasakė, kad pas M. J. gali būti 100 eurų. Jis, T. L. ir M. J. nuėjo pas A. F., kur turėjo būti M. J.. Kambaryje pas A. F. M. J. gulėjo ant žemės, M. J. jį spardė, tačiau nematė kiek smūgių galėjo suduoti. Pamatęs išdaužtus sekcijos stiklus paklausė, kas čia buvo, tai T. L. pasakė, kad į sekciją įmetė M. J.. Jis nesiaiškino konflikto priežasčių ir apsisukęs išėjo pas A. K.. Po 5-10 minučių pas A. K. sugrįžo ir T. L. su M. J., tačiau jie neatsinešė pinigų.

Iš specialisto išvados Nr. G 252/2017(05) matyti, kad M. J. nustatyti šie sužalojimai: durtinė-pjautinė dešinės šlaunies žaizda. Sužalojimas padarytas vienu aštraus, duriančių-pjaunančių savybių daikto, galėjo būti peilio geležtė, trauminiu poveikiu; odos nubrozdinimai kairio kelio sąnario srities išoriniame paviršiuje ir kairėje šlaunyje. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku 2017-02-11. Dėl nustatytų sužalojimų M. J. sveikata sutrikdyta nežymiai (4 t., b. l. 89).

M. J. ir T. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., įrodyta nukentėjusiojo M. J., liudytojų A. F. ir A. S. parodymais, iš dalies kaltinamojo T. L. parodymais, specialisto išvada, taip pat kitais įrodymais, ištirtais teismo posėdyje. Tarp liudytojų A. F. ir A. S. parodymų esminių prieštaravimų nėra – abu nurodo, kad M. J. mušė M. J. ir T. L., nukentėjusįjį spardė, reikalavo pinigų, o M. J. atsakius, kad pinigų neturi, kažkuris iš kaltinamųjų dūrė peiliu į kelį. Laikytina, kad M. J. ir T. L. apiplėšė M. J. įsibrovę į A. F. gyvenamąjį namą. Nors buvo girtaujama ir įėjimas į būstą kažkokiu būdu nebuvo ribojamas, laikytina, kad T. L., naudodamasis pažintimi su A. F., turėdamas tikslą pagrobti iš M. J. galbūt turimus pinigus, neteisėtai pats pateko ir atsivedė į A. F. namą M. J.. Teismui nepavyko tiksliai nustatyti asmens, dūrusio į kelį M. J., tačiau neabejotinai dūrė M. J. arba T. L.. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo E. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu neprieštarauja, visiškai neutralių liudytojų A. F. ir A. S. parodymams. Pastebėtina, kad kaltinamieji, nukentėjusysis ir visi apklausti liudytojai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivūs, todėl galimybės tiksliai viską prisiminti yra mažesnės.

Teismas sumažino pagrobtų iš M. J. pinigų kiekį nuo 98 eurų iki 4 eurų. M. J. teigia, kad jis gavo pašalpą, iš gautų pinigų nusipirko alkoholio ir jam dar liko 98 eurai. Teismo nuomone, gal ir galėjo M. J. gauti 102 eurų dydžio socialinę pašalpą, tačiau nežinoma, kiek pinigų turėjo M. J. ateidamas pas A. F.. M. J. nuolat girtauja ir nurodo, kad tik pavartojęs alkoholinių gėrimų jaučiasi geriau, savo būseną apibūdino kaip „alkoholinę šizofreniją“. Į teismo posėdžius M. J. neatvykdavo arba atvykdavo neblaivus, apklausti jį pavyko tik paskyrus 7 parų areštą ( 6 t., b. l. 70). T. L. nurodė, kad pas M. J. rado tik 4 eurus, nors M. J. tvirtina turėjęs apie 98 eurus, tačiau tų pinigų niekas nematė. Teismo nuomone, M. J. galėjo ir neturėti 98 eurų, tačiau neprisimena, kur tuos pinigus išleido, nors posėdžio metu teigė- gal ir turėjo 101 eurą. Teismas suabejojo M. J. galimybėmis viską prisiminti palyginęs jo parodymus tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis. Posėdžio metu M. J. nurodė, kad M. J. peiliu jam dūrė tris kartus, o T. L. vieną kartą (6 t., b. l. 94). Ikiteisminio tyrimo teisėjui M. J. taip pat teigė, kad jam M. J. peiliu į koją dūrė tris kartus ir kartą T. L. ( 4 t., b. l. 54-56). Tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad M. J. padaryta viena durtinė žaizda vienu trauminiu poveikiu ( 4 t., b. l. 89). Ikiteisminio tyrimo teisėjui M. J. teigė, kad atėmę pinigus jį M. J. ir T. L. ištempė į lauką ir išmetė, tačiau A. F. parodė, kad po konflikto M. J. į lauką išėjo be pagalbos, „kaip sveikas žmogus“. Taip pat M. J. nurodo, kad policiją jam iškvietė A. F. kaimynė. Tačiau kaimynė nenustatyta, o pats M. J. policijos pareigūnams protokole pareiškime truputį kitaip išdėstė konfliktą ( 4 t., b. l. 7). Protokole pareiškime M. J. nurodo, kad konfliktas tarp jo ir M. J. su T. L. įvyko ne pas A. F., gyvenantį (duomenys neskelbtini), o pas nukentėjusįjį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Be to, nurodoma, kad po apiplėšimo į komisariatą M. J. atėjo pats.

Dėl pastebėtų netikslumų nėra pagrindo neginčijamai laikyti, kad M. J. turėjo 98 eurus, nors nukentėjusysis ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Teismas vertina visus įrodymus sistemiškai bei vadovaudamasis BPK 20 str. ir negali vieno neblaivaus konflikto dalyvio parodymams suteikti išskirtinumą prieš kitų neblaivių konflikto dalyvių parodymus. Pastebėtina, kad 2017-02-11 į policijos komisariatą M. J. atėjo neblaivus ( 4 t., b. l. 15) ir po protokolo pareiškimo parašymo buvo apklausinėjamas kaip liudytojas ( 4 t., b. l. 18), parodymuose nurodė kitą konflikto su M. J. ir T. L. vietą.

Mažesnė pagrobta iš M. J. pinigų suma veikos kvalifikavimui įtakos neturi, į pagrobto turto vertę atsižvelgiama skiriant bausmę.

Dėl ieškinių.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė 3002,21 Eur dydžio ieškinį už G. V. gydymą (1 t., b. l. 91-92) ir prašė šią sumą priteisti iš asmenų, sužalojusių G. V.. Teismas pripažįsta kaltu dėl G. V. sužalojimo M. J., todėl ieškinį, kurio dydis pagrįstas pridėtais dokumentais ( 1 t., b. l. 94-95) , tenkina pilnai ir iš M. J. civiliniam ieškovui priteisia 3002,21 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis M. J. buvo pareiškęs ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo ( 5 t., b. l. 150-151) iš M. J. ir R. A. už sužalojimą, patirtą 2016-08-21 prie prekybos centro „Maxima“. Teismo posėdžio, vykusio 2017-06-21, metu M. J. atsisakė ieškinio M. J. ir R. A. atžvilgiu (6 t., b. l. 93), todėl civilinis procesas nutraukiamas. Byloje yra dokumentas (5 t., b. l. 18), kad M. J. jokių pretenzijų R. A. neturi.

Nukentėjusysis M. J. palaikė ieškinį M. J. ir T. L. atžvilgiu dėl įvykdyto plėšimo ir prašė priteisti solidariai 101 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos ( 5 t., b. l. 152-153). Ieškinyje nurodė, kad 101 Eur turtinė žala susideda iš piniginės 3 Eur vertės ir 98 Eur pagrobtų grynųjų pinigų. Dėl 2000 Eur neturtinės žalos nurodė, kad jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė fizinį skausmą ir baimę, kad bus nužudytas. Mušimu buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje.

Nukentėjusiojo M. J. reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą tenkinamas iš dalies.

Teismo posėdyje M. J. nurodė, kad sekančią dieną rado piniginę su dokumentais išmėtytais, tik pinigų neberado. Vadinasi, M. J. ir T. L. piniginę tik patikrino, tačiau jos nepaėmė, o numetė, todėl prašymas priteisti 3 Eur žalą už piniginę atmetamas. M. J. nenurodė, kad piniginė būtų suplėšyta ar dėl kitų priežasčių netinkama naudojimui. Aplinkybę, kad kitą dieną rado piniginę, M. J. buvo nurodęs ir ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Anksčiau teismas buvo išdėstęs motyvus, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad M. J. galėjo piniginėje turėti 98 Eur. Teismas laiko, kad iš M. J. pagrobti 4 eurai, todėl iš M. J. ir T. L. ieškovui solidariai priteisiama 4 eurai turtinės žalos.

Dėl reikalavimo priteisti 2000 Eur neturtinę žalą.

BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Šiuo atveju nukentėjusysis M. J. nusikalstamos veikos pasekmes patyrė tiesiogiai- jam sukeltas fizinis skausmas, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata - tai matyti iš specialisto išvados.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismo nuomone, M. J. dėl sužalojimų ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė neturtinę žalą- skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę, gydėsi sveikatą, jautė įvairius gyvenimiškus nepatogumus, sumažėjo galimybės bendrauti.

Nukentėjusysis prašo iš M. J. ir T. L. solidariai priteisti 2000 Eur neturtinės žalos. Teismo nuomone, neturtinę žalą kaltininkai turėtų atlyginti solidariai, nes nusikalstamą veiką padarė bendrais veiksmais.

Paprastai neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Atsižvelgiama, kad nukentėjusysis buvo spardomas, jam durta peiliu į koją.

Taigi, pripažinus, kad nukentėjusysis M. J. patyrė neturtinę žalą, ši neturtinė žala negali būti įvertinta prašomu priteisti dydžiu – 2000 Eur - nes nustatant žalos dydį būtina atsižvelgti į daugelį kitų aplinkybių. Atsižvelgiama į kaltinamųjų kaltės formą – padarė tyčinį nusikaltimą, nusikalstamas veikas padarė būdami neblaivūs, taip pat atsižvelgiama, kad kaltinamieji yra nedirbantys, neturintys vertingo turto ir santaupų, padarė nedidelę turtinę žalą.

Atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, teismas prieina išvados, kad nukentėjusysis M. J. dėl smurto prieš jį vykdant plėšimą patyrė 500 Eur neturtinę žalą.

Iš kaltinamųjų M. J. ir T. L. priteistina 500 Eur neturtinės žalos, teismo nuomone, tai pakankama suma neturtinei žalai atlyginti, nes priteisus visą prašomą neturtinės žalos dydį – 2000 Eur - tai prieštarautų CK 6.250 str. 2 d. numatytiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams.

Iš viso M. J. iš kaltinamųjų M. J. ir T. L. solidariai priteisiamas 504 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl bausmių.

R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir galisi, atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, o viešosios tvarkos pažeidimus ( dvi nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. 1 d.) dar ir veikdamas bendrininkų grupe.

Nenustatyta M. J. ir T. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdami neblaivūs ir veikdami bendrininkų grupe, išskyrus G. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šią nusikalstamą veiką M. J. įvykdė vienas. Be to, M. J. visas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, taip pat T. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ( dar viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė).

R. A. keturias nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu, jis 2016-03-29 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ( 3 t., b. l. 71-72) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 3 d. remiantis BK 38 str. išdėstytais pagrindais. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-02-21 nutartimi ( 5 t., b. l. 14) įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje R. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, atnaujintas turint tikslą paskirti bausmes už visas nusikalstamas veikas. Be to, R. A. atžvilgiu 2017-07-31 priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 1 d. ir paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų kas mėnesį visuomenės labui.

T. L. teisiamas ketvirtą kartą ( 4 t., b. l. 169-173, 175-182), iš LITEKO duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimą. Jam 2016-09-23 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 3 mėn. laikotarpiui. Per šios bylos nagrinėjimą T. L. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis atliko laisvės atėmimo bausmę ( Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-03-28 nutartis).

M. J. teisiamas dešimtą kartą ( 4 t., b. l. 114-119, 120-131), turi neišnykusį teistumą pagal BK 180 str. 1 d. ( Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-13 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d.).

R. A. baustas administracine tvarka ( 2 t., b. l. 65-68), registruotas darbo biržoje ( 6 t., b. l. 12), dėl priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso ( 2 t., b. l. 72), turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus ( 6 t., b. l. 14, 15, 16).

T. L. baustas administracine tvarka ( 4 t., b. l. 194-196), neregistruotas darbo biržoje (4 t., b. l. 200), dėl priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso ( 4 t., b. l. 199), yra nevedęs ir neturi išlaikytinių.

M. J. baustas administracine tvarka ( 4 t., b. l. 141-142), neregistruotas darbo biržoje ( 4 t., b. l. 140), dėl priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso ( 4 t., b. l. 143), yra išsituokęs ir turi vieną išlaikytinį ( 4 t., 113).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininkų asmenybes.

LR BK 55 str. nurodo, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

R. A. padarė tris nesunkias tyčines nusikalstamas veikas ir vieną apysunkę nusikalstamą veiką. R. A., teisiamam pirmą kartą, už fizinio skausmo sukėlimą mažametei skiriama bauda, už kitas nusikalstamas veikas laisvės apribojimo bausmė, bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. BK 63 str. 4 d. teigiama, kad nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Teismo nuomone, R. A. skiriama galutinė laisvės apribojimo bausmė neturėtų siekti maksimalios (kaip siūlo prokurorė), o bauda bendrinama pridedant ½ dalį, nes R. A. privalo išlaikyti nepilnamečius vaikus.

T. L. padarė vieną sunkią nusikalstamą veiką, BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Nėra galimybės T. L. atidėti bausmės vykdymą, nes, atidėjus bausmės vykdymą 2016-09-23 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, T. L. nevykdė paskirtų įpareigojimų ir buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Nors T. L. yra jaunas ( tik 23 metai), jis piktnaudžiauja alkoholiu, nesistengia susirasti pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtinas moralės normas.

M. J. padarė tris nesunkias tyčines nusikalstamas veikas ir vieną sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d.. Paminėto straipsnio 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. M. J. skiriamos bausmės bendrinamos apėmimo būdu – už viešosios tvarkos pažeidimus ( dvi nusikalstamos veikos) skiriama arešto bausmė, už nesunkų G. V. sveikatos sutrikdymą skiriama laisvės atėmimo bausmė, už plėšimą taip pat skiriama laisvės atėmimo bausmė. M. J. teisiamas dešimtą kartą, turi keletą neišnykusių teistumų, nėra galimybės atidėti bausmės vykdymą, nes nėra pagrindų manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

LR BK 41 str. nurodo, kad bausmės paskirtis, be asmens nubaudimo, apribojimo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, prevencinio poveikio, yra ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Šios bylos nagrinėjimas užsitęsė ne vien dėl kaltinamųjų nedrausmingumo. Nedrausmingi buvo ir nukentėjusieji, kurie po apklausų nebelankė teismo posėdžių, jei ir ateidavo, tai dažnai neblaivūs. Pastebėtina, kad kaltinamieji visas nuskalstamas veikas padarė būdami neblaivūs, beveik visais atvejais nukentėjusieji taip pat buvo neblaivūs, kai kuriais atvejais kaltinamieji ir nukentėjusieji prieš konfliktus buvo girtavę kartu. Nukentėjusieji nurodė nesiekiantys griežtų bausmių kaltinamiesiems.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamiesiems T. L. ir M. J. tikslinga skirti mažesnes už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmes. Yra pagrindo manyti, kad ilgesnis įkalinimas nepakeis kaltinamųjų elgesio, tačiau valstybė ilgą laiką privalės išlaikyti sveikus ir darbingus piliečius, tokiu būdu patirs finansinius nuostolius.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas gali priteisti iš kaltinamųjų nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiuosius M. J. ir G. V. atstovavo advokatas K. Paspirgėlis, nukentėjusiesiems buvo paskirta valstybės garantuojama nemokama pagalba. Visus kaltinamuosius taip pat gynė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai, todėl advokatams apmokama įstatymų nustatyta tvarka. Kaltinamieji yra nedirbantys ir neturintys vertingo turto, todėl iš jų proceso išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL arba 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų ir 80 ct) dydžio baudą.

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (veika M. J. atžvilgiu), numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ( BK 2007-06-28 redakcija, įstatymas Nr. X-1233 nuo 2007-07-01), ir paskirti 6 (šešių ) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje bei įpareigojant per bausmės laikotarpį išdirbti 40 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (veika Ž. P. atžvilgiu), numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ( BK 2007-06-28 redakcija, įstatymas Nr. X-1233 nuo 2007-07-01), ir paskirti 6 (šešių ) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje bei įpareigojant per bausmės laikotarpį išdirbti 40 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 10 (dešimties ) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje bei įpareigojant per bausmės laikotarpį išdirbti 60 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes ir Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-07-31 baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti R. A. galutinę subendrintą bausmę – vienerių metų 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir įpareigojant per bausmės laikotarpį išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei paskirti 15 MGL arba 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir 90 ct) dydžio baudą. Į laisvės apribojimo bausmę įskaityti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-07-31 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės atliktą dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į R. A. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-18 iki 2016-03-20 (dvi paras), nuo 2016-08-17 iki 2016-08-18 (dvi paras), nuo 2016-09-05 iki 2016-09-06 (vieną parą) ir nuo 2017-07-18 iki 2017-07-20 (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į T. L. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-02-11 iki 2017-02-13 (dvi paras).

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (veika M. J. atžvilgiu), numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ( BK 2007-06-28 redakcija, įstatymas Nr. X-1233 nuo 2007-07-01), ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (veika Ž. P. atžvilgiu), numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ( BK 2007-06-28 redakcija, įstatymas Nr. X-1233 nuo 2007-07-01), ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes subendrinti apimant ir paskirti M. J. galutinę subendrintą bausmę – vienerių metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į M. J. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016-08-17-iki 2016-08-18 (dvi paras) ir nuo 2016-09-05 iki 2016-09-06 (vieną parą) išbūtą laiką bei suėmime išbūtą laiką nuo 2017-02-12 iki 2017-11-11 (devynis mėnesius).

Bausmių pradžias skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti šį nuosprendį dienos.

Laisvės atėmimo bausmes paskirti atlikti pataisos namuose.

M. J. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam solidariai iš kaltinamųjų T. L. ir M. J. 504,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti civiliniam ieškovui iš kaltinamojo M. J. 3002,21 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Civilinį procesą pagal M. J. ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš M. J. ir R. A. nutraukti M. J. atsisakius ieškinio.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę- palikti prie bylos, o peilį, perduotą kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį.

Kardomąsias priemones R. A. – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, paskirtus 2016-03-20 ir 2016-08-22 - palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Kardomąją priemonę T. L. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Kardomąsias priemones M. J. – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, paskirtus 2016-08-18 ir 2017-10-24 - palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Išaiškinti R. A., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos mokesčio kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.