Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjų A. V., A. M., G. Z., G. P. ir suinteresuoto asmens B. P. atstovei advokatei Neringai Žukauskienei,

pareiškėjai R. G., E. R. ir jo atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, V. V. atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V., A. M., G. Z., G. P., V. V., R. G., E. R. pareiškimus suinteresuotiems asmenims V. R., Z. M., B. P., A. R., K. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai A. V. ir A. M. yra O. Z. (V.) vaikai, pareiškėjai G. Z., G. P., R. G. (Z.) — B. (B.) Z. vaikai, R. R. – V. Z. (R.) sūnus. Visi pareiškėjai tuometinei Kauno miesto valdybai (dabartinė teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba) buvo pateikę prašymus - dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio A. Z. valdytą žemę, nuosavybę patvirtinančiu dokumentu nurodydami archyvinę pažymą, kurioje teigiama, jog Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose, 1938-10-31 Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos rūšimis paskirstytų žemių plotų savininkų sąraše Žemės savininkais įrašyti „Z. A. įpėd.“

2003-05-20 ekspertų komisija posėdyje nusprendė, kad po A. Z. mirties Žemės nuosavybės teisės turi būti atkuriamos po 5,1375 ha trims mirusiojo vaikams: B., V. ir O., o 1,6275 ha — S. A. G.. Komisija pateiktus prašymus laikė tinkamais ir pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams procedūras, įstatymų nustatyta tvarka buvo atkuriama nusavinta nuosavybė. 2013-09-23 Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo įsakymu sudaryta Komisija pripažino, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nepakanka duomenų nustatyti, kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus nuosavybės teise valdė po A. Z. mirties (-) iki nacionalizacijos (1940-07-22). 2013-10-24 NŽT Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-5186 pretendentams (įskaitant ir pareiškėjus) pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, informuojant, kad papildomi nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti pateikti tik teismui atnaujinus praleistą terminą, o jei nėra pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo — tik atnaujinus terminą, prašymui pateikti. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015-01-19 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-28 sudaryta komisija 2015-02-23 posėdžio metu nutarė Kauno apskrities viršininko 2002-08-01 įsakymu Nr. 01-318 sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste 2003-05-20 protokolo nutarimą, kuriuo nutarta „S. G., V., O. ir B. Z. - pripažinti, kad S. A. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,6275 ha žemės, o V., O.ir B. Z. - kiekvienas į 5,1375 ha žemės", pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo momento. Tokį sprendimą minėtoji komisija priėmė vadovaudamasi įsiteisėjusiu 1995-11-16 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4768/95, pagal kurį tuometinis pareiškėjas S. A. G. neįrodė, kad E. Z.-G. po A. Z. mirties likusio 14,05 ha žemės sklypo nevaldė. Archyvuose išlikę 1936-1940 metų dokumentai patvirtina, kad A. Z. Žemę po jo mirties pagal tuo metu galiojusius įstatymus lygiomis dalimis paveldėjo ir iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė jo vaikai - V. Z. (R.), B. Z. ir O. Z. (V.), jie ir išliko savininkais iki žemės nacionalizavimo. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrityje aktualiu laikotarpiu galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis. Pagal Sąvado X tomo 1 dalies 1105 straipsnį paveldėjimo teisę turi tik asmenys, susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiais, o Sąvado X tomo 1 dalies 1127 straipsnis nustatė, kad „artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams. Teisėti vaikai (susiję kraujo giminystės ryšiu) buvo pirmosios eilės A. Z. įpėdiniai, kurie paveldėjo jo turėtą Žemę (14,05 ha žemes (duomenys neskelbtini) Kauno apskrityje). Visi trys vaikai paveldėjimą priėmė faktinio valdymo būdu – po tėvo mirties faktiškai perėmus palikto turto valdymą. Dokumentais palikimo priėmimas nebuvo įformintas, tačiau jie visi žeme naudojosi, statė namus. Sąvado X tomo 1 dalies 1261 straipsnis nustatė, kad palikimo priėmimu laikoma, kuomet paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei įnirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo turtą savo asmens pelnui. Be to, Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas 1927 m. sausio 3 d. sprendime byloje Nr. 217 konstatavo, kad „įstatymas nereikalauja įpėdinystės teisių patvirtinimo, tad įvykdymui savo paveldėjimo teisės pakanka faktiškai valdyti pačiam, ar kam kitam pavedus valdyti“.

V. Z. (R.), B. Z. ir O. Z. (V.) buvo teisėti A. Z. įpėdiniai, jie buvo nurodyti A. Z. paliktos žemės dokumentuose, kitų kraujo giminystės ryšiais susijusių paveldėtojų nebuvo, todėl turtas atiteko pagal įstatymą jo teisėtiems vaikams, o jie turtą priėmė faktinio valdymo būdu. Nuosavybės teises atkuriančios institucijos pareiškėjų prašymus priėmė ir laikė, kad yra teisingai nurodytas nacionalizuotos žemės savininkas, nereikalavo, kad pareiškėjai juos ištaisytų, o pradėjo ir vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Todėl jos sukūrė teisėtų lūkesčių į tėvų iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą Žemę. Todėl pareiškėjai mano, kad jų prašymai turi būti užskaityti kaip pateikti į tinkamų savininkų žemę — O. Z. (V.) ir B. (B.) Z. (atitinkamai) — nacionalizacijos metu valdytą žemę.

E. R. ir jo atstovė advokatė Giedrė Martinėnaitė teismo posėdyje palaikė pareiškėjų išdėstytus argumentus, prašė tenkinti patikslintą ir jo pareiškimus;

V. V. atstovė advokatė Daiva Jurevičienė neprieštaravo, kad būtų patenkintas patikslintas pareiškimas, palaikė pareiškėjų išdėstytus argumentus ir prašė tenkinti atstovaujamojo pareiškimą.

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokie asmenys ir kokį kiekį žemės valdė nacionalizacijos metu, t.y. po A. Z. mirties nuo - iki 1940-07-22 (nacionalizacijos), todėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013-09-13 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-719 sudaryta komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2013-09-19 posėdžio metu (2013-09-23 komisijos posėdžio protokolas Nr. 8PRT-(14.8.6.)-19) aštuntu punktu pripažino, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nepakanka dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus valdė nuosavybės teise po A. Z. mirties (-) iki nacionalizacijos (1940-07-22) bei informavo pretendentus (jų įpėdinius), kad jie dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo gali kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų, o papildomus dokumentus gali pateikti tik teismui atnaujinus praleistą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą.

Suinteresuoti asmenys V. R., Z. M., A. R., K. M., į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėjama ne pirmame posėdyje, todėl apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuoti asmenys informuoti teismo pranešimais. Iš suinteresuotų asmenų negauta prašymų dėl bylos nagrinėjimo. Byla nagrinėjama iš esmės, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Byloje nekilo ginčo, kad: 1) A. Z. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) ( iešk. priedas 13) nuosavybės teise valdė 14,05 ha žemės (duomenys neskelbtini) Kauno apskrityje; 2) kad po A. Z. mirties liko trys jo teisėti vaikai - V. Z. (R.) (gimusi - m.), B. Z. (gimęs - m.) ir O. Z. (V.) (gimusi - m.); 3) pareiškėjai yra A. Z. anūkai, t. y. A. V., V. V. ir A. M. (V.) yra O. Z. (V.) vaikai, pareiškėjai G. Z., G. P. ir R. G. – B. (B.) Z. vaikai, R. R. – V. Z. (R.) sūnus, kuris mirė 2015-05-30 (po civilinės bylos teisme iškėlimo 2015-05-13, mirties liudijimas AA Nr.812548). R. R. palikimą priėmė suinteresuoti asmenys A. R., K. M., E. R. (Testamentų registro išrašas). E. R. šioje byloje perėmė tėvo R. R. procesines teises. Pareiškėjas E. R. yra A. Z. proanūkis (9,10,11,12,13,14 ieškinio priedai; 84-91, 29-14, 54-39 Nuosav. atkūrimo bylos Nr. 183B 1 d.).

Byloje nustatyta, kad visi pareiškėjai tuometinei Kauno miesto valdybai (dabartinė teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba, toliau – NŽT)) buvo pateikę prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio A. Z. valdytą žemę, nuosavybę patvirtinančiu dokumentu nurodydami archyvinę pažymą. Šioje pažymoje nurodyta, jog Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose, 1938-10-31 Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos rūšimis paskirstytų žemių plotų savininkų sąraše Žemės savininkais įrašyti „Z. A. įpėd.“, taip pat A. Z. įpėdiniai nurodyti 1938-04-04 nuosavybės teisių dokumente pagal 1934 m. matininko sudarytą planą, 1938-10-31 dokumentuose žemės savininkais įvardijami A. Z. įpėdiniai (iešk. priedai 5,6,7,8, Nuosavybės atkūrimo bylos Nr. 183 B 1 dalis). Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į A. Z. iki - (mirties) nuosavybės teise turėtą žemę, visų pretendentų ir pareiškėjų atžvilgiu buvo priimti įsakymai ir sprendimai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. Z. 14,05 ha valdytą žemę (Nuosavybės atkūrimo bylos Nr. 183B 2 dalis, 452-441 l.).

2003-05-20 vykusiame ekspertų komisijos posėdyje buvo nuspręsta, kad po A. Z. mirties Žemės nuosavybės teisės turi būti atkuriamos po 5,1375 ha trims mirusiojo vaikams: B., V. ir O., o 1,6275 ha — S. A. G.. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyko, buvo atkuriama nusavinta nuosavybė pretendentams tame tarpe ir pareiškėjams (iešk. priedas 4). Vėliau, 2013-09-23 Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo įsakymu sudaryta Komisija sprendė, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nepakanka duomenų nustatyti, kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus nuosavybės teise valdė po A. Z. mirties (-) iki nacionalizacijos (1940-07-22) iešk. priedas 3)). Taigi, byloje reikia nustatyti kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus nuosavybės teise valdė po A. Z. mirties.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punkte nustatyta, kad, jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Teismas civiliniame procese nagrinėdamas byloje pateiktus dokumentus (kurių žemėtvarkos skyriui nepakako atkurti nuosavybės teisių), daro išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Byloje esantis Kauno apskrities viršininko 2002-08-01 įsakymu Nr. 01-318 sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste 2003-05-20 protokolo išrašas, Nuosavybės atkūrimo byloje esantys išlikę archyviniai dokumentai, kurie pateikti į bylą su ieškiniu: 1936-05-22 Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalų rūšims paskirstytų žemių sąrašas; LR Žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo departamento 1938-04-04 dokumentas; 1938-05-24 Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalų rūšims paskirstytų žemių sąraše su žemės ištyrimo žiniaraščiu; 1938-10-31 Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalų rūšims paskirstytų žemių sąrašas; 1939-04-28 Žemės tvarkytojo pažymėjimas; Z. A. įpėdinių ir G. M. iki 1940 m. Kauno apskr., (duomenys neskelbtini) , turėto žemės sklypo planas; 1994-01-10 (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažyma, patvirtina, kad A. Z. nuosavybės teise priklausiusi žemė iki nacionalizacijos buvo valdoma jo įpėdinių (iešk. priedai 4, 18,19, 29, 30, 32). Byloje pateikti 2004-03-09 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas Nr. R4-1386 ir 2015-02-03 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-154 patvirtina, kad daugiau dokumentų apie A. Z. Žemę (duomenys neskelbtini) kaime apie jo įpėdinius bei dokumentų apie žemės pardavimą arba perleidimą kitiems asmenims archyve saugomuose fonduose nerasta. 2004-03-09 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimo Nr. R4-1386 matyti, kad 1935-05-31 protokole įrašytas žemės savininkas „Z. A. įp“., sklype gavęs 17,84 ha žemės. 1995-11-16 sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4768/95 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. Z. sutuoktinė E. Z., mirusi 1971 m., iki žemės nacionalizacijos 1940 m. nuosavybės teise valdė 3 ha žemės. Sprendime taip pat nurodyta, kad A. Z. 14,05 ha žemės sklypas liko įpėdiniams.

Komisijos 2013-09-23 posėdžio protokolu Nr. 8PRT-(14.8.6.)-19, buvo nutarta pripažinti, kad nuosavybės teisių atkūrimui nepakanka dokumentų nustatyti, kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus valdė nuosavybės teise po A. Z. mirties iki nacionalizacijos (1940-07-22) (iešk. pr. 30).

Aplinkybė, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. Z. iki savo mirties, nuosavybės teise valdė 14,05 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kauno apskrityje. Lietuvos Respublikos Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiuje palikimo atsiradimo momentu galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis, todėl kas po A. Z. mirties paveldėjo jo turtą, turi būti nustatoma pagal šių Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1104-1380 straipsnius.

Civilinių įstatymų sąvado 1105 straipsnis nustatė, kad paveldėjimo teisę turi tik asmenys, susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiais. Civilinių įstatymų 1127 straipsnis nustatė, kad „artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad po A. Z. mirties liko pirmos eilės įpėdiniai, jo vaikai O. Z. (V), V. Z. (R) ir B. Z.. Atsižvelgiant į tai, šie vaikai buvo A. Z. pirmos eilės įpėdiniai. Taigi teisėti (santuokoje gimę) vaikai (susiję kraujo giminystės ryšiu, kaip tai numatė Sąvado X tomo 1 dalies 1105 str.) buvo pirmosios eilės A. Z. įpėdiniai, kurie paveldėjo jo turėtą 14,05 ha žemės (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kauno apskrityje.

Sąvado X tomo 1 dalies 1255 straipsnyje nustatyta, kad palikimas buvo įgyjamas jį priimant. Palikimo priėmimo tvarką detalizavo 1261 straipsnis: „palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo savo asmens pelnui“. Tai reiškia, kad palikimas galėjo būti priimtas pradėjus turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti. A. Z. testamento nebuvo sudaręs, palikimo priėmimas nebuvo įformintas nustatyta tvarka, duomenų, kad nepilnamečių vaikų vardu ar jau jiems suaugus jų pačių būtų atsisakyta priimti palikimą, byloje nėra. Visi įpėdiniai liko gyventi gimtojoje vietoje, naudojosi žeme, šią aplinkybę patvirtino byloje apklaustos liudytojos S. A. O. ir Z. R.. Taigi, byloje esantys dokumentai leidžia teismui spręsti, kad V. Z. (R.) ir B. Z., O. Z. (V) palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti, įpėdiniai ir toliau gyveno ūkyje, jį tvarkė ir prižiūrėjo iki pat žemės nacionalizavimo. Jokių atsisakymų apie skolų nemokėjimą nebuvo, o turtas buvo turimas ir naudojamas.

Todėl, įvertinus byloje surinktą medžiagą, galima spręsti, kad V. Z. (R.) ir B. Z., O. Z. (V.) palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti. Pagal Sąvado X tomo 1 dalies 1128 straipsnį visas vaikams tenkantis palikimas buvo dalijamas tarp jų po lygiai. Kadangi visi mirusiojo A. Z. vaikai palikimą priėmė kartu, jiems tenkantis palikimas dalintinas po lygiai, po 1/3 dalį kiekvienam. Prašymas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po A. Z. mirties (-) iki pat nacionalizacijos 1940-07-22 nuosavybės teise 14,05 ha žemės (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kauno apskrityje, lygiomis dalimis, po 1/3 dalį, valdė jo vaikai (CPK 445 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl prašymų užskaitymo. Pareiškėjai yra A. Z. anūkai, kurie siekia atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris iki nacionalizacijos nuosavybės teise buvo valdytas jų tėvų, t. y. A. Z. teisėtų vaikų - O. Z. (V.), V. Z. (R.), B. (B.) Z..

Visi Pareiškėjai dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi įstatymo nustatytu terminu. Pateiktuose prašymuose nurodė, kad prašo atkurti nuosavybę į senelio A. Z. valdytą žemę. Pareiškėjai kartu su prašymais nuosavybės teises atkuriančiai institucijai pateikė A. Z. mirties liudijimą bei jo įpėdinių O. Z. (V.), B. (B.) Z., V. Z. (R.) gimimo ir mirties liudijimus. Prašymuose nuosavybę patvirtinančiu dokumentu nurodė archyvinę pažymą, kurioje teigiama, jog Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose, 1938-10-31 Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos rūšimis paskirstytų žemių plotų savininkų sąraše Žemės savininkais įrašyti „Z. A. įpėd.“ Nuosavybės teises atkuriančios institucijos suprato prašymuose išreikštą valią nuosavybės teises atkurti ne į senelio A. Z., o į jo įpėdinių O. Z. (V.), B. (B.) Z., V. Z. (R.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę. Nuosavybės teises atkuriančios institucijos anksčiau nelaikė, kad pareiškėjų prašymuose neteisingai nurodytas nacionalizuotos Žemės savininkas, nereikalavo, kad pareiškėjai juos ištaisytų, o pradėjo ir vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Todėl valstybinės institucijos suteikė teisėtų lūkesčių pareiškėjams, kad jiems bus atkurtos nuosavybės teisės į O. Z. (V.), B. (B.) Z., V. Z. (R.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą Žemę. Atsižvelgiant į nurodytą, prašymai užskaitytini kaip pateikti į tinkamų savininkų O. Z. (V.), B. (B.) Z., V. Z. (R.) nacionalizacijos metu valdytą žemę.

Dėl terminų atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. V. Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio A. Z. žemę 1995-10-10, A. M. (V.) 1996-05-23, V. V. 1996-05-23, G. Z. 1995-09-20, R. R. 1992-01-29, R. G. (Z.) 1995-09-20. Skyrius, priėmęs pareiškėjų prašymu, trūkumų dokumentams nenustatė, pradėjo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, savo išvadomis ir sprendimais nustatė teisę atkurti ir atkūrė jiems nuosavybės teises į A. Z. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (iešk. priedas 4). Pareiškėjų teigimu, tokia valstybinių institucijų pozicija pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą suteikė pagrįstus lūkesčius, kad šis procesas vyksta be jokių kliūčių ir nėra problemų dėl galutinio nuosavybės teisių atkūrimo klausimo išsprendimo. Teismas iš esmės sutinka su tokia pareiškėjų pozicija, kad esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjai galėjo pagrįstai tikėtis, jog pateiktų nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pakanka, nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta ir, kad nuosavybės teisės į A. Z. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) Kauno apskrityje valdytą žemę bus atkurtos. Darytina išvada, kad pareiškėjų argumentai, jog jie praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl ne nuo jų valios priklausančių priežasčių, o dėl Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmų, kurie aiškiai bei pagrįstai leido tikėtis, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta ir kad nuosavybės teisės bus atkurtos.

Aplinkybė, kad turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurti nepakanka, buvo nustatyta tik 2013 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus komisijos Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste susirinkime, kuriame buvo nustatyta, kad byloje nepakanka dokumentų nustatyti, kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus valdė nuosavybės teise po A. Z. mirties (-) iki nacionalizacijos (1940-07-22) ( iešk. priedas 3). 2013-10-24 raštu Nr. 8PRT-(14.8.94)-5186 (25 b. l.) informavo pareiškėjus ir pretendentus, kad turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurti nepakanka ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams bei prašymams pateikti atnaujinimo. Tai leidžia konstatuoti, kad pareiškėjai, dėl objektyvių priežasčių, negalėjo pateikti papildomų dokumentų iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyto termino, t.y. 2003 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjai terminą pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus atkurti nuosavybės teises į A. Z. įpėdinių O. Z. (V.), V. Z. (R.), B. Z. nacionalizacijos metu valdytą žemę praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, todėl terminas atnaujintinas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Valstybė turėjo 45,88 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš kiekvieno pareiškėjo išieškotina po 6,60 Eur (45,88 : 7) į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, 442 - 448 straipsniais,

nusprendžia:

1) nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po A. Z. mirties (-) iki pat nacionalizacijos 1940-07-22 nuosavybės teise 14,05 ha žemės (duomenys neskelbtini) Kauno apskrityje, lygiomis dalimis, t.y. po 1/3 dalį, valdė jo vaikai O. Z. (V.), gim. - m., B. Z., gim. - m., V. Z. (R.), gim. - m.

2) užskaityti Kauno miesto valdybai pateiktus 1995-10-10 A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1996-05-23 V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1996-05-23 A. M. (V.), a.k. (duomenys neskelbtini) prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo, kaip pateiktus į tinkamo žemės savininko – O. Z. (V.)– nacionalizacijos metu valdytą žemę;

3) užskaityti Kauno miesto valdybai pateiktus 1995-09-20 G. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 1995-09-20 G. P. (Z.), a.k. (duomenys neskelbtini) 1995-09-20 R. G. (Z.), a.k. (duomenys neskelbtini) prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo, kaip pateiktus į tinkamo žemės savininko – B. Z. nacionalizacijos metu valdytą žemę;

4) užskaityti Kauno miesto valdybai 1992-01-29 pateiktą R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo, kaip pateiktą į tinkamo žemės savininko - V. Z. (Rimkienės) - nacionalizacijos metu valdytą žemę;

5) nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu, atnaujinti A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) G. Z., (duomenys neskelbtini) G. P. (Z.), a.k. (duomenys neskelbtini) R. G. (Z.), a.k. (duomenys neskelbtini) E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) (R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2015-01-31) praleistą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, į A. Z., mirusio 1932-11-22, įpėdinių iki nacionalizacijos valdytą 14,05 ha žemės sklypą, ankstesniu adresu (duomenys neskelbtini) Kauno apskritis.

Priteisti valstybei iš A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) G. Z., (duomenys neskelbtini) G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 6,60 Eur (po šešis eurus 60 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.