Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Edita Gailienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“ prašymą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl pralesto kreditorinio reikalavimo pareiškimo termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ per prijungtą šilumos energijos tiekimo tinklą tiekė šilumos energiją į G. B. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Palikėja G. B. mirė 2017 m. rugsėjo 15 d. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. už patiektą šilumos energiją yra likęs 315,34 Eur įsiskolinimas, taip pat antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3084-636/2013 dėl 3 023,17 Eur skolos išieškojimo, o antstolio Svajūno Degimo kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3986-169/2016 dėl 595,94 Eur skolos išieškojimo iš G. B. pareiškėjos UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ naudai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2018 m. kovo 6 d. palikimo perėjimo Valstybei liudijimo Nr. 2-674 pagrindu, įrašas šiame registre galioja nuo 2018 m. kovo 22 d.

Paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui skolininkės G. B., mirusios 2017 m. rugsėjo 15 d., turto paveldėtojai valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, pareikšti.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji apie G. B. mirtį sužinojo atsitiktinai, rengdama ieškinį, kadangi neturėjo galimybės gaut duomenis apie mirusius savo vartotojus, Civilinis metrikacijos biuras tokių duomenų neteikia, o Lietuvos Respublikos gyventojų registras nenustato galimybės „filtruoti“ mirusius asmenis pagal UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ paslaugų teikimo teritoriją, be to pareiškėja neturi prisijungimo prie Gyventojų registro.

Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas, ar priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti/atnaujinti terminą.

Kasacinis teismas, spręsdamas, ar yra svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui atnaujinti, yra pažymėjęs, kad vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

Vertinant termino praleidimo priežastis, svarbu pažymėti, kad skola už tiektą šilumos energiją į palikėjai priklausiusį butą, esantį Mažeikių r. sav., Viekšniai, Bažnyčios g. 13-10, susidarė nuo 2016 m. spalio 1 d. Mokesčiai nuo palikėjos mirties, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. už teikiamas pareiškėjos paslaugas palikėjos butui, nebuvo mokami, o pareiškėja tik praėjus dviem metam ir dešimčiai mėnesių nuo palikėjos mirties pradėjo domėtis dėl susidariusios skolos. Įvertinus termino praleidimo priežastis, spręstina, kad nesidomėjimo skolininke terminas (nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d (skolininkės mirties) laikytinas nepagrįstai ilgu. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje duomenys apie palikimo – buto, priklaususio palikėjai G. B., perėjimo valstybei yra išviešinti nuo 2018 m. kovo 22 d., tačiau pareiškėja į teismą su prašymu kreipėsi tik 2020 m. liepos 9 d., t. y. pareiškėja iki skolininkės mirties ne tik nedėjo jokių pastangų išsiieškoti skolą, surasti skolininkę ir išsiaiškinti skolos nemokėjimo priežastis, bet ir nustačiusi skolininkės mirties faktą, neskubėjo apginti savo teises per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys).

Iš dalies sutiktina su pareiškėja, kad ji neturi objektyvių galimybių kiekvieną mėnesį tikrinti duomenis apie visus vartotojus, tačiau skolos už teikiamas paslaugas susidarymo faktas nuo 2016 m. spalio 1 d. yra pakankamai objektyvi priežastis tokius duomenis tikrinti periodiškai, nes būtent pareiškėjos veiklos pobūdis ir tikslai lemia jos pareigą laiku surinkti iš asmenų mokesčius ir domėtis mokesčių nemokėjimo priežastimis.

Pritartina suinteresuotam asmeniui, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą ir jam pasitelkti tokius žmogiškuosius bei kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti bei administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti.

Pareiškėja neįrodė, jog terminą pareikšti reikalavimui G. B. palikimą priėmusiai Valstybei ji praleido dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, todėl pareiškėja dėl pačios neveiklumo prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises.

Teismas sprendžia, jog pareiškėja nepagrįstai ilgai delsė kreiptis dėl skolos išieškojimo, nepaisant to, jog ši, papildoma skola kaupėsi jau nuo 2016 m. spalio 1 d., ir šis delsimo faktas išieškoti skolą ar delsimas pareikšti kreditorinius reikalavimus negali būti pateisinamas juridinio asmens negalėjimu gauti duomenis apie palikėją. Pažymėtina, kad pareiškėja nėra įgijusi mokamos paslaugos – prieigos prie Gyventojų registro, rodo jos nerūpestingumą ir neatsakingą požiūrį į skolų išieškojimą.

Įvertindamas nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teismas pripažįsta, kad dėl nurodytų priežasčių pareiškėjai buvus neaktyviai, ji prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises į palikimą priėmusius įpėdinius, todėl pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 577 ir 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių arba Akmenės rūmus.