Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. O. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 28 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 4 mėnesių 3 dienų (skaičiuojant iki Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dienos – 2024 m. rugpjūčio 28 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika išlieka maža, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai. Nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Komisija pažymėjo, kad stebimas nuteistojo nuosekliai disciplinuotas, pozityvus elgesys, kuris įstaigos administracijos buvo įvertintas perkeliant tolimesniam bausmės atlikimui į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, skiriant paskatinimo priemones, suteikiant teisę į trumpalaikes išvykas. Komisijos nuomone, nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, todėl paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą ir požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Komisija nurodė, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. O. Kauno apygardos teismo 2019 m. lieps 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2020 m. kovo 18 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendis pakeistas, nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2020 m. balandžio 1 d., pabaiga – 2028 m. sausio 1 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. O. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, t. y. vertinami nuteistojo asmenybės ypatumai, jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs, privalomai atliktinos bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atskleidžia formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Bet, kaip ir aptarta aukščiau, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog nuteistojo atžvilgiu atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja kriminogeniniai dinaminiai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir (ar) piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, šiuo metu būdingas save žalojantis elgesys, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, stokoja empatijos, tvirtas kriminalinės subkultūros nuostatų palaikymas, priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie turi reikšmės vertinant nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis vertinimo metu tvirtino, kad yra linkęs taikiai spręsti konfliktus ir jų vengti, tačiau Pravieniškių 1-ajame kalėjime iškilusias problemas bandė spręsti panaudojant suicidinį elgesį – žalojosi bei grasino žalotis, t. y. savęs žalojimo tikslais susipjaustė kairės rankos dilbį. Galima daryti prielaidą, kad nuteistasis neturėjo minčių nutraukti savo gyvenimą, tačiau grasino ir manipuliavo siekdamas asmeninės naudos bet kokiais būdais. Atsižvelgiant į tai, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistajam vis dar trūksta tinkamų problemų sprendimų įgūdžių. Ir nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyti ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, o būtent tai, jog palaikomi ryšiai su šeimos nariais, išvykos į namus pas artimuosius, tačiau šie nuteistojo elgesyje nustatyti apsauginiai veiksniai egzistavo ir darant nusikaltimą, bet niekaip jo nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės.

Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis nustatyta, kad R. O. pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus – (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas už vagystę. Šiuo metu nuteistas antrą kartą, nužudymą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nusikalstama veika įvykdyta neplanuotai, be bendrininkų. Vertinimo metu nuteistasis neigė leisdavęs laiką su bloga kompanija, tačiau pripažino neretai po darbo vartodavęs alkoholinius gėrimus, alkoholį ne kartą vartojo ir su nusikaltimo auka, kas galėjo turėti įtakos asmeniniams konfliktams ir nusikalstamos veikos įvykdymui. Pats nuteistasis tvirtina, kad priklausomybės neturi, vartodavo alkoholinius gėrimus tik po darbo ir savaitgaliais, alkoholio vartojimo su nusikaltimu nesieja ir jo vartojimo apskritai nevertina kaip problemos. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio ar jo surogatų, tačiau nuteistojo motyvacija nutraukti alkoholio vartojimą ambivalentiška, nuteistasis mano galintis kontroliuoti alkoholio vartojimą. Remiantis socialinio tyrimo išvada, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu yra susiję alkoholio poveikyje atsiradęs impulsyvumas, savitvardos stoka, polinkis į agresiją ir pasekmių suvokimo bei problemų sprendimų įgūdžių stoka. Vertinant tai, kad R. O. iki nusikaltimo padarymo trūko pozityvios prasmingos laisvalaikio veiklos, laisvu metu nuteistasis nevengė vartoti alkoholio, šiuo metu teismas negali padaryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis siekia reikšmingai sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, maksimaliai ir disciplinuotai koreguojant savo elgesį teigiamos dinamikos link, todėl nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas, kaip aukščiau aptarta, struktūruotoje aplinkoje jau yra baigtas.

Pažymėtina, kad nuteistasis yra pensinio amžiaus bei turi sveikatos problemų, įkalinimo įstaigoje nedirba, tačiau nurodo, jog esant galimybei norėtų dirbti. 2020 m. kovo 18 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu nukentėjusiems asmenims priteisti neturtinės žalos ieškiniai, kurių bendra suma siekia 20 000 Eur. Nuosprendžio duomenimis, nuteistasis dalį žalos nukentėjusiems yra geranoriškai atlyginęs. Pakartotinio pokalbio metu nuteistasis nurodo, kad pragyvena iš savarankiškai gaunamų pajamų, teigia, kad jų jam pakanka. Tiksliai neįvardija likusios skolos dalies, nurodo, kad liko mokėti daug, todėl turimų skolų dengimą vertina kaip pagrindinę savo problemą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nors nusikalstama veika nėra susijusi su pajamų gavimo sritimi, tačiau ankstesnis nuteistojo padarytas nusikaltimas yra finansinio pobūdžio. Vertinant R. O. turimus įsiskolinimus, nuteistojo amžių, darytina išvada, kad pajamų valdymas išlieka aukštu rizikos veiksniu, nes neįsitvirtinus darbinėje veikloje, gaunant oficialias pajamas, tai gali lemti tolesnį nuteistojo nusikalstamumą. Suprastėjus finansinei situacijai išlieka didelė rizika pakartotinai nusikalsti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias ir prieš tai nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant savo elgesį teigiamos dinamikos link, o šis procesas turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūrizuotoje įstaigoje.

Vertinant nuteistojo pokytį mąstymo ir elgesio atžvilgiu, svarbu paminėti, kad ankstesnio vertinimo metu (2024 m. sausio 26 d.), nuteistasis pripažino, jog yra impulsyvaus būdo, neneigė, kad yra grasinęs ar naudojęs smurtą, siekdamas kitų paklusimo, taip pat pripažino, jog gali prarasti savitvardą. Pirminio vertinimo metu ne kartą paminėjo, kad gali būti žiaurus, dėl savo problemų yra linkęs kaltinti kitus asmenis ar aplinkybes, ir nors neneigia savo atsakomybės, tačiau dėl padaryto nusikaltimo kaltina nukentėjusįjį. Kalbėdamas apie padarytus nusikaltimus negeba įžvelgti alternatyvių būdų, kuriais galėjo pasinaudoti tam, kad išvengtų nusikaltimo, teigia, jog kito būdo ir dabar nerastų. Nuteistasis linkęs gyventi šia diena, įvardina, jog jau nebekelia sau jokių tikslų ir siekių. Remiantis pakartotinai atlikta socialinio tyrimo išvada, nuteistojo impulsyvumą, savitvardos stoką ir polinkį agresijai patvirtina ir pirminis psichologo vertinimas. Dabartinį nusikaltimą aiškina sąmonės aptemimu dėl patirtų sužalojimų, teigia, kad nepamena, ar konflikto metu jautė kažkokias emocijas, savo veiksmų neplanavo. Nors bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys yra pakankamai disciplinuotas, tačiau šiuo metu nuteistasis nėra linkęs analizuoti savo elgesio, negeba identifikuoti probleminių sričių, nejaučia gailesčio aukai ar jo artimiesiems, orientuojasi į pasekmes, kilusias jam pačiam ir jo artimiesiems. Todėl vertinant, ar nuteistojo elgesio pataisos progresas yra pakankamas, būtina atsižvelgti į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Dėl šių aplinkybių svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstama veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vertinant nuteistojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei polinkį dėl padaryto nusikaltimo kaltinti auką, teismas negali spręsti, kad nuteistasis pataisos proceso metu, jau yra tiek pakoregavęs savo nusikalstamą elgesį, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys – tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę.

R. O. supranta įstatymų ir taisyklių svarbą, numatytų sankcijų būtinumą, tačiau savo paties nusikalstamą elgesį pateisina. Nuteistasis 3 kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, 2 kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos (paskutinė 2023 m. lapkričio 10 d.). Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas pataisos įstaigoje nuostatos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jis net ir struktūruotoje aplinkoje nėra linkęs nuosekliai laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, darytina išvada, kad tai atskleidžia asmens nepakankamą ryžtą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme.

Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, savaitgaliais vyksta į trumpalaikes išvykas namo, t. y. nuteistajam jau ir taip yra teikiamos palankesnės sąlygos, todėl Komisijos nuomonė, kad lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais iš esmės neatitinka įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. O. neatliktos bausmės dalis (daugiau nei 3 metai), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. O. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam R. O. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. O. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.