Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą (kurjerio), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2021 m. sausio 10 d., apie 13.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas neatsižvelgė į kelio bei meteorologines sąlygas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino automobilį TOYOTA AURIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarydamas šiam žalą, viršijančią 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) reikalavimus. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. teismo posėdžiuose paaiškino, kad supranta jam pareikštą kaltinimą, tačiau kaltės dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo nepripažįsta. Kaltinime nurodyta transporto priemonė TOYOTA PRIUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota ne jam, o tokiam D. B. (buvusiam jo bendradarbiui), kartu dirbusiam vienoje statybos kompanijoje. Būtent šis asmuo kaltinime nurodytu laiku vairavo automobilį ir padarė minimą eismo įvykį. Po eismo įvykio atvažiavo šiuo automobiliu pas jį (D. K.) ir numetė jam automobilį. Tuomet jis pats pranešė policijai apie eismo įvykį, kadangi automobilis buvo išnuomotas jo vardu. Pats skambino į policiją ir pasakė, kad kitas žmogus su jo automobiliu padarė eismo įvykį, nes nenorėjo skandalo. Po to, kai D. B. jam nutrenkė tą automobilį, pats ėjo pas nukentėjusiuosius aiškintis dėl eismo įvykio, kad nebūtų blogiau. Kadangi su savimi neturėjo jokių duomenų, dokumentų, tai eismo įvykio deklaraciją supildė maždaug tiek, kiek pats žinojo apie minimą D. B. Nukentėjusiajai buvo pažadėjęs atsiųsti vairuotojo pažymėjimo kopiją, tačiau, kadangi D. jo neatsiuntė jam pačiam, tai negalėjo jo persiųsti ir nukentėjusiajai. Neatsimena tiksliai, ką aiškino nukentėjusiesiems, tačiau neprisistatė jiems kitu asmeniu. Tik pildė eismo įvykio deklaraciją, kadangi automobilis buvo išnuomotas jo vardu. Jam pačiam ši situacija buvo keista. Žino, kad eismo įvykio deklaraciją turi pildyti eismo įvykį padaręs asmuo, tačiau kadangi šis pabėgo, o automobilį paliko jam, neturėjo tuo metu kito pasirinkimo. Po to, kai deklaraciją užpildė, liepė tam žmogui, kuris iš tiesų padarė eismo įvykį, nuvykti pas tyrėją ir papasakoti tiesą. Kiek žino, šis nuėjo ir parašė paaiškinimą. Tačiau tyrėja vietoj to, kad jį išsikviestų ir apsiklaustų, tiesiog perdavė bylą į teismą, administracinį kaltinimą pareiškusi jam, o ne tam asmeniui. Jam buvo stresas įvykio dieną, todėl įrašė ne tą automobilio valstybinio numerio raidę į deklaraciją, tačiau likusius duomenis jis nurodė teisingai. Ne specialiai taip padarė, o dėl streso. Tik susipažinęs su byla pamatė klaidą. D. B. tikslaus adreso nežino, tik daugmaž miestą, kuriame šis gyvena. Tuo metu kartu su juo nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) ir kartu dirbo statybose. Gyveno kartu apie 4-5 mėnesius, tai buvo darbinė komandiruotė. Turi liudytoją, kuri matė, kaip D. jam atvarė sudaužytą mašiną ir pastatė (duomenys neskelbtini). D. jam nieko nepasakė, tik atsiprašė, numetė automobilį ir pasišalino. Jis net nieko dar nežinojo apie eismo įvykį, prašė policijos, kad surastų savininką automobilio, į kurį atsitrenkė D. B. Nežinojo net apgadinto automobilio numerių.

Nukentėjusioji S. L. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo namuose su draugu. Apie 13.30 val. jai paskambino mama ir pasakė, kad kitas automobilis įvažiavo į jos mašiną. Policija ieško savininko, perdavė telefono numerį, todėl jie pasiskambino tam vaikinui. Susitarė susitikti. Iš karto susitikti jis negalėjo, galėjo tik po valandos. Atėjo jis nuo gatvės, pradėjo kartu pildyti deklaraciją. Užpildė, pasikalbėjo, tuomet jie paprašė vaikino dokumento. Šis atsakė, kad dokumento neturi. Pasakė, kad visus duomenis moka atmintinai, nes jo toks darbas. Dar pasakė, kad jis gyvena netoli (duomenys neskelbtini), kad tuoj nubėgs ir atsiųs dokumento kopiją el.paštu. Tuomet jį paleido, o jis taip ir dingo. Vaikinas sakė, kad jis pats vairavo automobilį. Kaip jis prisistatė, jau nepamena. Tiesiog užpildė deklaraciją, jis su viskuo sutiko, žalos ir savo kaltės neginčijo. Jos automobiliui skilo bamperis ir įlinko priekis. Kai draugas jo paklausė, kaip tu čia taip įvažiavai, atsakė, kad padarė eismo įvykį, parkuodamasis galu. Ar jis teisingai į deklaraciją įrašė savo automobilio duomenis, jie patikrinti negalėjo, nes vaikinas pildyti deklaracijos atėjo pėsčiomis. Kas eismo įvykio metu vairavo automobilį, ji pati nematė. Mano, kad vairavo tas vaikinas, jis buvo labai pasimetęs, atrodė, kad nori pabėgti. Jis nesakė, kad vairavo kitas asmuo. Jis pildė deklaraciją kaip vairuotojas, aiškino, kaip įvažiavo į jos automobilį, braižė deklaracijoje, į kurią vietą atsitrenkė. Už ją pačią deklaraciją pildė draugas.

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad žino, jog yra kviečiamas dėl eismo įvykio. Draugė jam papasakojo, kad jai paskambino iš policijos, pasakė, kad į jos automobilį kažkas įvažiavo, kad tuoj ateis tas žmogus, kuris įvažiavo, tada jie paskambins jai vėl. Kai atėjo tas asmuo, kartu su juo supildė eismo įvykio deklaraciją. Kai pamatė, kad deklaracija blogai supildyta, pradėjo ieškoti, kur jis gyvena. Radęs mašiną, ją nufotografavo, o tada nuvažiavę į komisariatą surašė pareiškimą. Tiksliai jau neatsimena, kas deklaracijoje buvo blogai. Paaiškėjo, kad vaikinas vardą pavardę ne tą parašė, mašinos numerį taip pat neteisingą. Jis prašė to asmens vairuotojo teisių, mašinos dokumentų, tačiau šis deklaracijos pildymo metu prašomų dokumentų taip ir neparodė, sakė, kad viską atsimena atmintinai. Sakė, kad jo darbas toks. Jis mandagiai bendravo, tuo metu nebuvo įtarimų, kad kažkas negerai. Kai mėgino jam prisiskambinti, nesigavo. Jau neatsimena tiksliai, ką jis sakė, vairavo mašiną ar ne. Bet bendraujant buvo toks jausmas, kad mašiną vairavo jis. Kai paklausė, kur jo mašina, kodėl atėjo pėsčiomis, atsakė, kad mašina netoliese, nenorėjo su ja atgal važiuoti, nes čia labai daug mašinų pristatyta. O kaip buvo iš tiesų, vairavo jis eismo įvykio metu ar ne, nežino. Jis kažką pasakojo apie patį eismo įvykį, tačiau neatsimena, ką konkrečiai. Tuo metu pildė dokumentus ir nelabai kreipė dėmesį į tai, ką jis pasakoja apie eismo įvykį. Nežino, kieno duomenis jis įrašė į eismo įvykio deklaraciją, tačiau tikrai ne mašinos savininko. Beje, mašiną jis surado būtent to asmens nurodytoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g. Be to, vaikinas iš autobusų stotelės atėjo kaip žinodamas, kur stovi apgadinta mašina. Nežinodamas jis būtų klaidžiojęs. Jis (V. B.) su drauge sėdėjo laukdami automobilyje, jis tiesiog priėjo tiesiai prie automobilio galo, įsėdo ir tuomet jie pradėjo pildyti deklaraciją. Jiedu su drauge šio asmens nė nepažinojo prieš eismo įvykį.

Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad nežino, dėl ko yra pakviestas į teismą. Nėra sukėlęs jokio eismo įvykio. Neprisimena, kad ką nors būtų rašęs policijai. Iš matymo D. K. pažįsta, bet nėra su juo draugai. Kažkada labai seniai yra bendravę, tačiau liko tik pažįstami. Niekada nėra vairavęs jo automobilio. Teismui paskelbus nusižengimo tyrimo metu rašytą D. B. paaiškinimą, nurodė, kad jis buvo paprašytas taip parašyti. Padarė paslaugą. Nežino, koks žmogus to paprašė. Draugo draugas paprašė, o jis sutiko.

S. L. 2021 m. sausio 11 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2021 m. sausio 10 d. maždaug 14.30 val. stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), stovėjo priparkuotas automobilis Toyota Auris (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, priklausantis L. L. Aikštelėje buvo slidu, daug sniego, 3 laipsniai šalčio, bet nesnigo. Važiuojamoji dalis dengta asfaltu ir buvo apledėjusi. Viskas vyko dienos metu. Apdaužtas automobilis stovėjo parkavimo aikštelėje prie įvažiavimo į kiemą. Apie 13.30 val. jai paskambino mama ir pasakė, kad jai skambino policija, pasakė, kad kažkas įvažiavo į jos automobilį ir policija ieško savininko. Nurodė telefono numerį žmogaus, kuris įvažiavo – (duomenys neskelbtini). Paskambino jam ir susitarė susitikti prie automobilio ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Susitiko prie automobilio apie 15.00 val. Jie sėdėjo automobilyje, o kaltininkas prie jų automobilio atėjo pėsčiomis. Eismo įvykio deklaraciją pildė nukentėjusioje mašinoje. Užpildė savo A pusę ir deklaraciją perdavė kaltininkui. Kaltininkas užpildė savo B pusę ir atidavė deklaraciją jai. Tada paprašė jo dokumentų sutikrinti duomenis deklaracijoje. Kaltininkas pasakė, kad visus savo duomenis atsimena atmintinai, nes jo toks darbas. Paklausė jo, kaip jis gali atsiminti draudimo poliso numerį ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo datą. Tada jis pasimetė ir labai skubėjo išeiti iš automobilio. Su savimi jis turėjo atsišvietęs draudimo polisą ir automobilio techninį pasą, tačiau paprašius parodyti šiuos dokumentus, atsisakė. Draugas ant draudimo poliso pastebėjo kitus duomenis, automobilio markę Toyota Prius bei vardą pavardę V. S. Išeidamas iš automobilio kaltininkas paprašė jam atsiųsti el. paštą ir jis atsiųsiąs savo paso duomenis. Išėjęs dar atsiuntė SMS žinutę, kad tuoj atsiųs. Siuntė jam į nurodytą telefono numerį savo el. pašto duomenis, laukė jo paso duomenų, tačiau taip nieko ir nesulaukė. Nieko negavę bandė jam skambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas. Tuomet užpildė eismo įvykio deklaraciją el. būdu. Draugas nuvažiavo pirminėje deklaracijoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ir ten rado daužtą automobilį Toyota Prius, kurio valstybinio numerio skaičiai neatitiko nurodytų deklaracijoje (duomenys neskelbtini), nors deklaracijoje buvo (duomenys neskelbtini). Kitą dieną paskambino į draudimo kompaniją BTA paklausti dėl eismo įvykio deklaracijos, jai pasakė, kad duomenyse niekas nesutampa ir nurodė kreiptis į policiją (b. l. 10-11).

V. B. 2021 m. gegužės 25 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2021 m. sausio mėnesį, maždaug 13.30 val., kai buvo kartu su drauge S. L., jai paskambino jos mama ir pasakė, kad sulaukė skambučio iš policijos ir jai pranešė, kad kažkas įvažiavo į automobilį Toyota Auris, (duomenys neskelbtini), stovintį prie (duomenys neskelbtini) namo, ir ieško automobilio savininko. S. paprašė, kad jis nueitų kartu su ja prie automobilio susitikti su kaltininku. Jiedu jam paskambino į numerį, kurį davė policija, ir susitarė susitikti prie automobilio. Susitiko prie automobilio apie 15 val., kaltinamasis atėjo pėsčiomis, jis atsisėdo su jais į Toyota Auris pildyti eismo įvykio deklaraciją, trumpai pašnekėjo, kad yra vietinis ir matė, kaip kažkas fotografavo įvykį. S. užpildė A deklaracijos pusę ir padavė B pusę pildyti kaltininkui. Kai šis užpildė, paprašė jo dokumentų, kad sutikrintų duomenis. Kaltininkas pasimetė ir pradėjo gintis, kad visus savo duomenis prisimena atmintinai, nes jo toks darbas, kur jam reikia prisiminti. Paklausus, koks yra jo darbas, nieko neatsakė. Kaltinamasis su savimi buvo pasiėmęs atšviestus automobilio draudiminio poliso lapus ir laikė juos rankose. Paprašius parodyti, susilankstė, įsikišo į vidinę striukės kišenę ir pasakė, kad nėra prasmės rodyti, nes automobilis užrašytas ne ant jo. Kaltinamasis pradėjo labai greitai ir neramiai kalbėti ir sakė, kad gyvena čia netoli (duomenys neskelbtini) ir kad tuoj nubėgs ir paštu atsiųs savo dokumento nuotraukas. Išėjęs parašė SMS žinutę, kad tuoj atsiųs nuotraukas. Nesulaukę jam bandė paskambinti, bet telefonas buvo jau išjungtas. Vėliau jis (V. B.) nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančio namo ir pamatė daužtą automobilį Toyota Prius ((duomenys neskelbtini)), bet numeris neatitiko numerio, kuris buvo nurodytas deklaracijoje ((duomenys neskelbtini)). Kitą dieną S. paskambino į BTA draudimą dėl draudiminio įvykio registracijos, bet ten jai pasakė, kad jokie duomenys nesutampa, ir liepė kreiptis į policiją. Tada jiedu su S. nuvažiavo parašyti pareiškimo į policijos komisariatą, esantį Mėnulio g.12,Vilniuje, kur iš jų buvo paimtas pareiškimas (b. l. 35).

Iš policijos registruojamų įvykių išrašo matyti, jog 2021 m. sausio 10 d. 13.15 val. gautas D. K. pranešimas, jog susidūrė automobiliai TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Praneša praeivis, prašo rasti vairuotojus, nes abiejų nėra vietoje. Pats vyras taip pat jau nebe vietoje. Informacija perduota Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Fabijoniškių policijos nuovadai. Po informacijos pirminio patikrinimo padarytas įrašas, jog savininkai informuoti, pildys EĮD (b. l. 12).

Iš bylai pateiktos ranka pildytos 2021 m. sausio 10 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, jog A transporto priemonės dalis užpildyta S. L. vardu, o B transporto priemonės dalis D. B. vardu. Deklaracijoje neteisingai nurodytas automobilio B numeris – (duomenys neskelbtini) Nurodyta D. B. gimimo data neatitinka tikrosios D. B. datos, telefono numeris nurodytas paties D. K. (numeris, kuriuo BPC pranešta apie įvykį) (b. l. 13). Taip pat pateiktos abiejų apgadintų automobilių nuotraukos (b. l. 14-25).

Nukentėjusioji pateikė UAB „KORPO“ autocentro remonto sąmatą, kad automobilio Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto darbai įvertinti 904,60 Eur, bei 2021 m. kovo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinančią 904,60 Eur sąskaitos apmokėjimą (b. l. 29-32).

Asmens parodymo atpažinti protokolo duomenimis S. L. iš pateiktos fotolentelės, kurioje nuotraukoje Nr. 1 buvo D. K., o nuotraukoje Nr. 2 – D. B., atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį asmenį, kaip panašiausią į tą, apie kurį davė parodymus (b. l. 33-34).

Iš VĮ Regitra duomenų apie kelių transporto priemones bazės išrašo matyti, jog automobilis Toyota PRIUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas O. Z. vardu (b. l. 39).

Tyrimo metu susisiekus su automobilio savininku, šis informavo tyrėją, jog jam priklausantį automobilį Toyota PRIUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 10 d. apie 13.15 val. (duomenys neskelbtini) vairavo ir į kitą automobilį Toyota atsitrenkė D. K. (b. l. 43).

Iš 2021 m. sausio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog dėl eismo įvykio ROIK 21127591002 susisiekus su D. K., šis paaiškino, jog automobilį vairavo D. B., pažadėjo kartu atvykti į tyrimą atliekančią įstaigą (b. l. 47).

2020 m. sausio 26 d. gautas rašytinis D. B. paaiškinimas, jog jis vairavo Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (skaičiai nenurodomi), kol atsitrenkė į pilkos spalvos Toyota, (duomenys neskelbtini), priekį savo vairuotojo puse. Kadangi buvo išsigandęs, šoke dėl pirmą kartą padarytos avarijos, blogai supildė deklaracijos popierius. Pripažįsta kaltę, gailisi. Jo mašina buvo tamsiai geltona (b. l. 64).

Tyrimo metu patikrinus D. B. naudojamo telefono prisijungimo prie mobilaus operatoriaus tinklų duomenis 2021 m. sausio 10 d. laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 15.30 val., gauta informacija, jog 2021 m. sausio 10 d. fiksuotas įeinantis SMS bazinėje stotyje (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 67).

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

KET 9 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punktas nurodo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės. KET 126 punktas be kita ko nurodo, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; KET 222 punktas nustato, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.

D. K. kategoriškai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusižengimų, teigdamas, jog 2021 m. sausio 10 d. apie 13.15 val. transporto priemonę Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ne jis ir ne jis sukėlė eismo įvykį adresu (duomenys neskelbtini), atsitrenkdamas į stovintį automobilį Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Neneigė, kad bylai aktualiu metu automobilis Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas jo vardu, tačiau faktiškai jį vairavo bendradarbis D. B., su kuriuo tuo metu nuomojosi butą (duomenys neskelbtini). Akcentavo, jog D. B. pats tyrimo eigoje prisipažino vairavęs minėtą automobilį ir sukėlęs nagrinėjamą eismo įvykį. Neneigė, jog kaip automobilio valdytojas, norėdamas išvengti nemalonumų, atvyko užpildyti eismo įvykio deklaraciją vietoje bendradarbio, tačiau automobilio jis nevairavo.

Ši D. K. versija vertintina kaip gynybinė ir neatitinkanti objektyvios tiesos, kadangi ją paneigia praktiškai visi byloje surinkti duomenys, D. K. parodymuose pilna neatitikimų objektyviai nustatytoms faktinėms aplinkybėms, prieštaravimų su visų byloje apklaustų asmenų parodymais, kas sustiprina teismo įsitikinimą, jog jo parodymai nėra teisingi.

Teisminio nagrinėjimo metu D. K. aiškino, jog D. jam atvarė apgadintą automobilį, pasakė, kad padarė eismo įvykį, atsiprašė, bet nieko daugiau neaiškindamas numetė mašiną ir išvyko. Jis net nieko nežinojo apie eismo įvykį, nežinojo apgadinto automobilio numerių, policijos prašė surasti automobilių savininką. Nenorėdamas skandalo, pranešė policijai, kad jo automobiliu kitas žmogus padarė eismo įvykį, o tada pats nuėjo aiškintis pas nukentėjusiuosius. Šie jo parodymai visai neatitinka bendrajame pagalbos centre užfiksuoto jo pranešimo turinio. Iš D. K. skambučio matyti, jog jam puikiai žinomi abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių numeriai, eismo įvykio vieta, kurie iš karto nurodomi operatorei. Jei jo parodymai apie tai, kad jam buvo tiesiog numesta apdaužyta mašina nieko neaiškinant apie eismo įvykį, atitiktų tiesą, jis tokių duomenų nežinotų ir operatorei nurodyti negalėtų. Nieko jis operatorei ir neminėjo, kad eismo įvykis padarytas jo valdomu automobiliu. Jis prisistato ne eismo įvykyje dalyvavusio automobilio valdytoju, o neva atsitiktiniu praeiviu, mačiusiu eismo įvykį, nieko nesako, kad jam puikiai žinomas eismo įvykį sukėlęs vairuotojas (pagal D. K. versiją), nenurodo jokių šio vairuotojo duomenų, be to, pirma nurodęs teisingus valstybinius numerius, perklaustas operatorės jau nurodo klaidingus (pakeitęs vieną skaičių). Iš šio pranešimo akivaizdi išankstinė D. K. tyčia neatskleisti tikrųjų eismo įvykio aplinkybių. Kad D. K. buvo puikiai žinoma, kur tiksliai stovi nukentėjęs automobilis, patvirtino liudytojas V. B., nurodęs, kad į susitikimą atvykęs D. K. nuo autobusų stotelės neklysdamas atėjo tiesiai prie jų automobilio, kuriame sėdėdami jie jo laukė, ir nieko nesakęs įsėdo į automobilio galą. Tiek S. L., tiek V. B. patvirtino, jog deklaracijos pildyti atvykęs vaikinas apie eismo įvykį kalbėjo, lyg pats būtų vairavęs mašiną. Jis nieko neminėjo, kad eismo įvykį padarė kitas asmuo, paprašytas pasakojo apie eismo įvykio padarymo aplinkybes, braižė deklaraciją, aiškino eismo įvykį sukėlęs kai parkavosi automobilio galu, nors pagal D. K. versiją, pastarosios aplinkybės jam iš viso neturėjo būti žinomos.

Savo gynybinę versiją D. K. grindė tuo, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo D. B., kuris neva pilnai pripažino savo kaltę dėl įvykio. Tačiau teisme minėtas D. B. kategoriškai paneigė šią aplinkybę, nurodydamas, jog niekada nevairavo jokio D. K. automobilio, o rašytinį paaiškinimą nusižengimo tyrimo metu rašęs ir kaltę prisiėmęs tik darydamas draugo draugui paslaugą. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais D. B. parodymais ir yra įsitikinęs jog būtent teisminiai jo parodymai, o ne ankstesnis rašytinis paaiškinimas atitinka tiesą. Tokia išvada darytina dėl faktinių neatitikimų minėtame paaiškinime. Jame D. B. nurodo, jog vairavo Toyota Prius, bet negali nurodyti tikslaus numerio, neteisingai nurodo mašinos spalvą (geltona), nors pagal dokumentus ji ruda. Aiškina, jog išsigandęs blogai užpildė deklaraciją, nors bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog ne D. B., o D. K. buvo atvykęs pildyti deklaracijos. D. B. apskritai nebuvo susitikęs su nukentėjusiąja ir jos vaikinu ir jokios deklaracijos nepildė, būtent D. K., o ne D. B. atpažino pagal nuotraukas S. L. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nekilo ginčo, jog pildyti deklaracijos atvyko ir su nukentėjusiąja bei jos vaikinu automobilyje Toyota Auris bendravo D. K. Pažymėtina ir tai, jog eismo įvykio dieną, maždaug valanda po įvykio D. B. telefonas fiksuojamas (duomenys neskelbtini) gatvėje, t. y. (duomenys neskelbtini), nors pagal jo paties rašytinį paaiškinimą, jis turėjęs tuo metu bendrauti su nukentėjusiąja (duomenys neskelbtini) (eismo įvykio deklaracija buvo pildoma maždaug valanda po įvykio). Tokiu būdu, didžioji dalis D. B. rašytiniame paaiškinime nurodomų aplinkybių netikslios ir prieštarauja bylos medžiagai, kas rodo, jog sakydamas, kad eismo įvykyje nedalyvavo, rašytinį paaiškinimą surašė fiktyviai, prašomas draugų, D. B. teismo posėdyje nemelavo.

Pažymėtina ir tai, jog tikrasis automobilio TOYOTA PRIUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas O. Z., tyrėjos paprašytas pateikti rašytinį paaiškinimą dėl jam priklausančiu automobiliu padaryto eismo įvykio, nedelsdamas nurodė, jog automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė D. K., o ne D. B.

Administracinių nusižengimų registras taip pat patvirtina, jog bylai aktualiu laikotarpiu šio automobilio valdytojas buvo būtent D. K., dvi dienos iki įvykio užfiksuotas įvykis, kuriame D. K. minimas vairuojantis tą patį automobilį. D. K., atvykęs pildyti deklaracijos, apgadinto automobilio valdytojai S. L. nieko nepasakojo apie tai, kad eismo įvykį sukėlė kitas asmuo, nepaisant to, pildydamas deklaraciją ją surašė ir pasirašė D. B. vardu, surašydamas bet kokius duomenis (neatitinka pavardė, gimimo data, telefonas), o paprašytas pateikti asmens dokumentą ėmė išsisukinėti, pažadėjo atsiųsti vairuotojo asmens dokumento kopiją, bet neatsiuntė, deklaracijoje nurodyto telefono nukentėjusiajai tą dieną nebekėlė. Toks elgesys taip pat rodo išankstinę nuostatą vengti atsakomybės.

Be to, eismo įvykio dieną D. K. neturėjo jokio galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir atitinkamai teisės vairuoti transporto priemones. 2018 m. rugsėjo 12 d. išduoto pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas buvo pasibaigęs 2020 m. rugsėjo 12 d., o naujo vairuotojo pažymėjimo jis dar neturėjo. Naujas vėl pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas tik po pusės metų nuo pirmojo galiojimo pabaigos – 2021 m. kovo 17 d. Jo galiojimas nustatytas tik trejiems metams, iki 2024 m. kovo 17 d., kas rodo, jog jam vėl buvo išduotas pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas.

Aukščiau aptarti D. K. nurodomų aplinkybių neatitikimai sustiprina teismo įsitikinimą, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jis pats vairavo automobilį TOYOTA PRIUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nors teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, važiuodamas neišlaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį kitą automobilį, jį apgadindamas. Šiais savo veiksmais jis pažeidė KET 9, 14, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Žinodamas, jog teisės vairuoti neturi, vengdamas atsakomybės, ignoruodamas eismo įvykio pasekmes ir savo pareigas, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Jo pranešimo BPC teismas nelaiko tinkamu KET 222 straipsnyje nurodytų pareigų įvykus eismo įvykiui atlikimu, kadangi jis tyčia klaidino pareigūnus apie tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, policijos pareigūnams suradus nukentėjusio automobilio valdytoją, klaidino ir ją melagingai nurodydamas neva eismo įvykį sukėlusį asmenį, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie TOYOTA PRIUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoją (deklaracijoje buvo netikslūs nei jo pavardė, nei gimimo data, nei kontaktiniai duomenys). Tiek operatorei, tiek deklaracijoje buvo nurodytas neteisingas jo vairuoto automobilio valstybinis numeris, kurį jis nuolat keitė – tai (duomenys neskelbtini) tai (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu, nors jis formaliai pranešė apie eismo įvykį, ieškojo nukentėjusio asmens, tačiau manytina, jog visa tai buvo daroma su tikslu apsunkinti eismo įvykį sukėlusio vairuotojo nustatymą, suklaidinti suinteresuotus asmenis dėl tikrojo vairuotojo tapatybės, jei pavyks, atsakomybę permesti kitam, su eismo įvykiu nesusijusiam asmeniui, bei pačiam išvengti administracinės ir civilinės (draudiminės) atsakomybės. Šių aplinkybių kontekste teismas vertina, jog savo veiksmais D. K. pažeidė KET 222 punkto reikalavimus. Iš pateiktos remonto sąmatos matyti, jog automobilio Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto darbai kainavo 904,60 Eur, t. y. viršijo 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

D. K. atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į tai, kad nėra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, į D. K. asmenybę – bylos duomenimis, per penkerius metus iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo 16 kartu baustas administracine tvarka, dominuoja KET pažeidimai, tarp jų yra šiurkščių – 2019 m. jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš jo vietos, ne kartą ženkliai viršytas greitis, didžioji dalis baudų sumokėtos (b. l. 2-9). Atsižvelgdamas į šias pažeidėją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus D. K. baudas, kurių dydis artimas sankcijų vidurkiui.

Paskirtos nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

ANK 426 straipsnio 7 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Pagal straipsnio 8 dalį už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Įvertinus tai, kad D. K., tebebūdamas pradedančiuoju vairuotoju, antrą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, 2019 m. gruodžio 5 d. paskirta pirmoji palyginti švelni nuobauda – piniginė sankcija savo prevencinės paskirties neatliko, naujas tos pačios rūšies nusižengimas padarytas praėjus vos daugiau nei metams nuo nuobaudos paskyrimo, taikytinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tačiau atsižvelgiant, jog eismo įvykis nebuvo didelis, neturėjo itin rimtų pasekmių, automobiliai apgadinti palyginti nestipriai, jų funkcionalumui stipriai nepakenkta, administracinio poveikio priemonė skirtina minimaliam įstatymų leidėjo nustatytam terminui.

ANK 29 straipsnyje reglamentuota turto konfiskavimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog transporto priemonė, kurią nusižengimų padarymo metu vairavo D. K., nuosavybės teise jam nepriklauso. Jo teigimu, jam buvo tik išnuomota. Tikrasis transporto priemonės savininkas O. Z. negalėjo numatyti eismo įvykio ir žinoti, jog jo nuosavybė bus panaudota nusižengimui daryti, todėl neturi patirti nuostolių dėl automobilio praradimo, atitinkamai automobilio konfiskavimas netaikytinas. Įstatymas numato galimybę iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai nėra galimybės konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančio turto. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į jauną pažeidėjo amžių, jam skiriamų baudų dydį, taikomą administracinio poveikio priemonę, mano, jog dar ir konfiskuotino turto vertės išieškojimas nebūtų proporcinga pažeidimui priemonė, ir jos netaiko.

Vadovaudamasis ANK 38 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. K. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

1) už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą;

2) už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, – 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir D. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 21127591002.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.