Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-06 · Administracinė byla Nr. I-584-406/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-06
Bylos Nr.
I-584-406/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
G. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-584-406/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01466-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 6 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. V. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 7, 8) nurodė, kad tam tikrais laiko tarpais nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio buvo laikomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad buvo kalinamas ankštose areštinės kamerose, kurių plotas siekė 14,9 kv. m, kartu su 2-3 asmenimis, todėl jam nebuvo užtikrinta minimali 5 kv. m gyvenamojo ploto norma. Teigė, kad areštinės kameros buvo prastos būklės, medinės grindys nusidėvėjusios, gultai surūdiję ir sulaužyti, čiužiniai susidėvėję, duše nuo sienų byrėjo tinkas. Minėtos kalinimo sąlygos žemino pareiškėjo orumą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją, dirglumą, padidėjusią fobiją aplinkai. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 13-16) atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. sausio 20 d., nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. gegužės 5 d., nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. birželio 3 d., nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 23 d. Darė išvadą, kad tam tikrais laikotarpiais minimali gyvenamojo ploto kamerose norma pareiškėjui buvo pažeista. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai paskutinį kartą buvo laikytas areštinėje nesilaikant minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo, todėl jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma skunde. Pažymėjo, jog kitos, pareiškėjo tvirtinimu, nepriimtinos kalinimo areštinėje sąlygos grindžiamos deklaratyviais bendro pobūdžio teiginiais, neatitinkančiais tikrovės. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto trūkumo būtų atsiradę kokių nors neigiamų pasekmių, kurias būtų galima vadinti neturtine žala. Nesant visų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam kalint Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus apskr. VPK) areštinėje netinkamomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jo kalinimo Alytaus apskr. VPK areštinės kamerose neužtikrinant jam minimalios 5 kv. m gyvenamojo ploto normos.

Asmenų laikymo teritorinių policijos įstaigų areštinėse tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustato Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir Taisyklės), kurių 80 punkte įtvirtinta nuostata, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą areštinės kameroje, turi būti vadovaujamasi Taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata, jog policijos įstaigų areštinės kameros plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2538-624/2015, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2250-662/2015).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G. V. Alytaus apskr. VPK areštinėje buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. sausio 20 d. 5 kameroje, kurios plotas 14,9 kv. m (b. l. 17).

Minėtais duomenimis nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. sausio 15 d. 5 kameroje buvo laikomi 3 asmenys, taigi vienam asmeniui teko 4,96 kv. m (14,9/3) ploto. 2015 m. sausio 15-20 d. kameroje buvo laikomi 4 asmenys, todėl pareiškėjui teko 3,72 kv. m (14,9/4) ploto.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. buvo paskirtas į 11 kamerą, kurios plotas 14,9 kv. m (b. l. 17).

Nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., 11 kameroje buvo laikomi 3 asmenys, taigi vienam asmeniui teko 4,96 kv. m (14,9/3) ploto. Nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. kameroje buvo laikomi 4 asmenys, todėl pareiškėjui teko 3,72 kv. m (14,9/4) ploto.

Nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. birželio 3 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 3 kamerą, kurios plotas taip pat 14,9 kv. m (b. l. 17).

Minėtais duomenimis nustatyta, kad nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. birželio 2 d. 3 kameroje buvo laikomi 4 asmenys, todėl pareiškėjui teko 3,72 kv. m (14,9/4) ploto. 2015 m. birželio 2, 3 d. kameroje buvo laikomi 3 asmenys, taigi vienam asmeniui teko 4,96 kv. m (14,9/3) ploto.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 23 d. buvo paskirtas į 4 kamerą, kurios plotas 14,9 kv. m (b. l. 17).

Nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 17 d., 4 kameroje pareiškėjas buvo laikomas vienas, todėl jam teko 14,9 kv. m (14,9/1) ploto. 2015 m. birželio 17-23 d. kameroje buvo laikomi 2 asmenys, todėl pareiškėjui teko 7,45 kv. m (14,9/2) ploto.

Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Alytaus apskr. VPK areštinės 3, 5, ir 11 kamerose iš viso 25 paras nebuvo užtikrinta Taisyklių 80 punkte nustatyta minimali 5 kv. m gyvenamojo ploto norma, t. y. pareiškėjui trūko 0,04 kv. m ir 1,28 kv. m ploto. Todėl konstatuotina, kad atsakovė minėtu laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Taip pat akcentuotina, kad, apskaičiuojant vienam asmeniui areštinės kameroje tekusį gyvenamąjį plotą, į bendrą kameros plotą buvo įskaitytas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Kadangi tikslių duomenų apie sanitarinio mazgo užimamą plotą į bylą nėra pateikta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui jo buvimo Alytaus apskr. VPK areštinėje laikotarpiu kameros plotą dar labiau mažino sanitarinio mazgo, kuris galėjo užimti ne mažiau kaip 0,6 kv. m ploto, bei baldų užimamas plotas. Iš to daroma išvada, kad pareiškėjui būnant Alytaus apskr. VPK, nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovės veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl prastos būklės areštinės kamerų, kuriose medinės grindys buvo nusidėvėjusios, taip pat, kad duše nuo sienų byrėjo tinkas.

Remiantis ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 27 punktu policijos areštinės patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. 28.1 punkte numatyta, jog dušinės sienos ir grindys turi būti lygios, nelaidžios vandeniui, lengvai valomos, atsparios naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms.

Iš pareiškėjo pateikto Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 9 d. rašto Nr. R1-330 matyti, kad, gavus pareiškėjo G. V. skundą, buvo atliktas Alytaus apskr. VPK areštinės patalpų patikrinimas. Minėtame rašte nurodyta, jog visoms areštinės kameroms bei dušo kabinų sienoms reikalingas remontas, bei pažymėta, kad įstaigos viršininkas yra kreipęsis į Policijos generalinio komisaro pavaduotoją dėl lėšų skyrimo areštinės remonto darbų techniniam projektui parengti, todėl Alytaus visuomenės sveikatos centras tikisi, kad, atlikus areštinės patalpų remontą, ji atitiktų Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus (b. l. 10,11).

Pažymėtina tai, kad atsakovės į bylą pateiktu Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 10 d. patikrinimo aktu Nr. PA-164 konstatuota, jog dušinėse atliktas remontas, kamerų grindys medinės, dažytos ir šiuo aktu Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta (b. l. 22, 23).

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 23 d. buvo kalinamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tačiau Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų nesilaikymas tam tikrais laiko tarpais nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. birželio 3 d. patvirtina valstybės valdžios institucijos (Alytaus apskr. VPK) veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamai įrengtose patalpose tam tikrais laiko tarpais nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. birželio 3 d.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog atliekant bausmę Alytaus apskr. VPK areštinėje, jam teko miegoti ant surūdijusių ir išlaužytų gultų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Bylos duomenys, t. y. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 9 d. raštas Nr. R1-330 ir Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 10 d. patikrinimo aktas Nr. PA-164 (b. l. 10, 11, 22, 23) patvirtina, kad kamerose yra metalinės lovos. Minėtais įrodymais nenustatyta, kad kamerose būtų buvę sulaužytos ar surūdijusios areštinėje esančios lovos, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad jam teko miegoti ant susidėvėjusių čiužinių.

Remiantis bylos duomenimis, t. y. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 9 d. raštu Nr. R1-330 bei Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 10 d. patikrinimo aktu Nr. PA-164, nustatyta, kad Alytaus apskr. VPK areštinėje čiužiniai yra suplonėję bei susidėvėję, todėl minėtu patikrinimo aktu nurodyta įstaigai pagal galimybę pakeisti susidėvėjusį minkštąjį inventorių. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjui nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. birželio 23 d. tam tikrais laiko tarpais nebuvo užtikrinta teisė naudotis tinkamu minkštuoju inventoriumi (čiužiniu).

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Alytaus apskr. VPK ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 25 paras neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto areštinėje normos (trūko 0,04 kv. m ir 1,28 kv. m neišskaičiavus sanitarinio mazgo ploto), taip pat visą ginčo laikotarpį buvo nustatyti pažeidimai dėl tinkamo minkštojo inventoriaus neužtikrinimo (čiužinio) bei tam tikrais laiko tarpais buvusių prastos būklės patalpų (kameros ir dušo), todėl konstatuotina, kad atsakovė pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam areštinėje tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo laikyti kameroje, atitinkančioje teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A438-121/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinį sukrėtimą, depresiją, dirglumą. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Nenustatyta, kad atsakovė sąmoningai būtų siekusi pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrusi jį iš kitų subjektų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos (gyvenimo ir buities) buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios jo orumą, sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas areštinėje teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamuoju atveju, atsižvelgus į kalinimo metu pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą (minimali gyvenamojo ploto norma buvo pažeista žymiai) bei kitų nustatytų pažeidimų pobūdį, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, pareiškėjo skundą tenkina iš dalies, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. V. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. V. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas