- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- e2-4026-904/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00528-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- S. S.
- Atsakovas
- R. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Giedrė Striaukienė
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
dalyvaujant ieškovei J. G., ieškovės atstovei advokatei Giedrei Striaukienei, trečiajam asmeniui S. S., institucijos atstovei Kornelijai Jomantienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo S. S., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nuginčyti atsakovo R. G. tėvystę nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažįstant, kad atsakovas R. G. nėra nepilnamečio vaiko K. G., tėvas, o nepilnametis vaikas K. G., nėra atsakovo R. G. dukra. Ieškinio pagrindu nurodė, kad vaiko biologinis tėvas yra ieškovės gyvenimo partneris S. S.. Ieškovė paršo nuginčyti tėvystę dukters atžvilgiu, kad biologinis dukters tėvas galėtų pripažinti tėvystę ir nauji duomenis būtų įrašyti dukters gimimo įraše. Pažymėjo, kad socialiniai ryšiai tarp atsakovo ir naujagimės dukters nėra ir nebuvo susiformavę. Atsakovas ir vaikas vienas kito nepažįsta, atsakovas su vaiku nebendrauja. Dukrą augina ieškovė ir S. S.. Ieškovė gyvena skyrium nuo atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas R. G. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti, nurodydamas, jog nėra K. G. biologinis tėvas. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes dirba užsienyje.
Trečiasis asmuo S. S. atsiliepimu nurodė, kad sutinka pripažinti biologinę tėvystę nepilnamečio vaiko K. G. atžvilgiu.
Šalies argumentai
Ieškovė J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu R. G. santuokos iki šiol nenutraukė. Su sutuoktiniu nebegyvena nuo 2018 metų. Su S. S. gyvena kartu jau apie pusantrų metų. Dukros K biologinis tėvas yra S. S., santykių su kitais vyrais neturėjo. S. S. K rūpinasi ir augina kaip savo dukrą. Prašo nustatyti tėvystę, pripažįstant, jog dukros K tėvas yra S. S. bei suteikti dukrai biologinio tėvo pavardę.
Trečiasis asmuo S. S. teismo posėdžio metu pripažino, jog yra biologinis K tėvas, prašė pripažinti jo tėvystę bei K suteikti jo pavardę.
Institucijos teikiančios išvadą atstovė Kornelija Jomantienė prašė ieškinį tenkinti bei nustatyti tėvystę ir suteikti vaikui biologinio tėvo pavardę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatytos faktinės bylos aplinkybės. (duomenys neskelbtini) gimė K. G., gimimo įraše nurodyta motina J. G., tėvas nurodytas R. G..
Ieškovė prašo nuginčyti atsakovo R. G. tėvystę nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažįstant, kad atsakovas R. G. nėra nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas K. G., gim. (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo R. G. dukra.
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – ieškovės J. G., trečiojo asmens S. S. paaiškinimus teisme, atsakovo R. G. rašytinius paaiškinimus teismui, kad ieškovė su sutuoktiniu R. G. nuo 2018 metų su sutuoktiniu R. G. negyvena kartu kaip vyras ir žmona. Iki gimstant dukrai K. G. ieškovė J. G. ir po dukros gimimo gyveno kaip sugyventiniai su S. S., pastarasis dukra K rūpinasi kaip savo vaiku, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, daro išvadą, jog yra pagrindas nuginčyti atsakovo R. G. tėvystę nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nustatyti, kad S. S., yra K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, suteikiant dukrai K. G., tėvo „S“ pavardę bei vaiko gimimo įraše tėvu įrašyti S. S..
Ieškovė, paduodant ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-09-02 sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-T-924-8336, kuriuo jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios dydis – 100 procentų.
Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-03-14 sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-T-273-2584 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba bei paskirtas advokatas. Iš teismui pateiktos 2022-06-01 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34Mr)PT-4378 nustatyta, kad ieškovei teikiant teisinę antrinę teisinę pagalbą susidarė 215,00 Eur išlaidos.
Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į bylos esmę bei procesinį šalių elgesį, teismo vertinimu, šioje byloje tarp šalių nesant ginčo, atsakovui nekyla pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nuginčyti atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvystę nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažįstant, kad atsakovas R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas K. G., gim. (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo R. G. dukra.
Nustatyti, kad S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, suteikiant dukrai K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo „S“ pavardę bei vaiko gimimo įraše tėvu įrašyti S. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriui tėvystės nuginčijimo ir nustatymui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.