Vilniaus apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-26 nutarimo, kuriuo B. J. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. ir jai paskirta 1158 Eur bauda su transporto priemonės automobilio „Volvo S80“, v.n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, o administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 129 str. B. J. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. J. 2015-04-25 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015-04-25 00.15 val., Vilniuje, T.Narbuto gatvėje vairavo automobilį VOLVO S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, jai nustatytas lengvas girtumas – 1,43 promilės, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeisdama KET 14 p. reikalavimus ir padarydama administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., 130² str.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-26 nutarime konstatavo, kad B. J. veiksmuose yra ATPK 130² str. numatyto pažeidimo sudėtis ir paskyrė jai nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, o pagal ATPK 129 str. bylą jos atžvilgiu nutraukė, nurodydamas, kad šiame straipsnyje numatyta veika įeina į ATPK 130² str. dispozicijoje numatytą veiką.

Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas jos padarytą administracinį teisės pažeidimą nepagrįstai kvalifikavo pagal ATPK 130² str. Nutarime teismas nurodo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog B. J. anksčiau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ši nuobauda yra galiojanti, kadangi byloje tariamai nėra duomenų apie už minėtą pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos 1 000 Lt sumokėjimą. Tokios teismo išvados yra visiškai nepagrįstos. Priešingai, byloje surinkti įrodymai (2015-05-04 VMI raštas) neginčijamai patvirtina. kad ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų, atitinkamai nėra pagrindo jos padarytą administracinį teisės pažeidimą kvalifikuoti pagal ATPK 130² straipsnį. Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykio registro išrašo duomenų matyti, kad vėliau jai buvo paskirta tik viena administracinė nuobauda, tačiau ne už administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² str. 3 d. ar 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str., atitinkamai neegzistuoja pagrindas jos padarytą administracinį teisės pažeidimą kvalifikuoti pagal ATPK 130² straipsnį, t.y. kaip pakartotinį. Taip pat pastebėtina ir tai, kad pačiame administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykio registro išraše, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad nuobaudos vykdymas buvo nutrauktas suėjus senaties terminui.

Taip pat apeliantė nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad ji neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (o būtent - administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykio registro išrašas) patvirtina, kad iš B. J. specialioji teisė vairuoti transporto priemones buvo laikinai (12 mėnesių terminui) atimta iki 2009-08-29. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad 2009-08-29 administracinėn atsakomybėn patraukta B. J. specialiąją teisę vairuoti transporto priemones atgavo 2009-08-29, pasibaigus paskirtos administracinės nuobaudos terminui.

Be to, B. J. nuomone, jai už pažeidimą paskirta administracinė nuobauda yra nepagrista, neatitinka padaryto pažeidimo, yra neproporcinga, nepagrįstai pažeidžia automobilio savininko teises ir teisėtus interesus. Net ir kvalifikavus jos padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 129 str., ši įstatymo norma nustato galimybę parinkti administracinę nuobaudą iš keleto alternatyvų. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato galimybę paskirti administracinę nuobaudą be transporto priemonės konfiskavimo, apeliantė sprendžia, kad griežtesnė nuobauda – nuobauda su transporto priemonės konfiskavimu, skirtina tik ypatingais atvejais, kuomet padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės atskleidžia didesnį padaryto pažeidimo pavojingumą. Šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą B. J. paskirti baudą su automobilio konfiskavimu. Apylinkės teismas nenurodė jokių B. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas nepagristai konstatavo, kad ji anksčiau yra ne kartą bausta administracine tvarka ir nemoka jai paskirtų baudų. Šiame apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neginčijamai patvirtina, kad R. J. visas jai paskirtas administracines nuobaudas yra tinkamai įvykdžiusi, galiojančių nuobaudų neturi, taigi nėra jokio pagrindo jos asmenybę vertinti neigiamai, jai skirti griežtesnę administracinę nuobaudą.

Skunde taip pat teigiama, jog netgi tuo atveju, jeigu R J. padarytas pažeidimas būtų kvalifikuojamas pagal ATPK 129 str., jai turėjo būti paskirta administracinė nuobauda be transporto priemonės konfiskavimo. Automobilis, kurį nutarimu buvo nutarta konfiskuoti, nuosavybės teise priklauso ne pačiai B. J., o trečiajam asmeniui – J. J.. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šią aplinkybę ir nepagrįstai bei neteisėtai paskyrė administracinę nuobaudą, kuria konfiskuotas trečiojo asmens turtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Vilniaus apygardos teismas yra suformavę nuoseklią teismų praktiką, pagal kurią transporto priemonės konfiskavimas netaikomas. kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą. jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-06 nutartis Nr. 2AT-4-2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-04 nutartis Nr. N-575-3213/2010, Vilniaus apygardos teismo 2012-10-12 nutartis Nr. ATP-1141- 533/2012). B. J. teigimu,

Apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu apskritai netyrė jokių aplinkybių, susijusių su automobilio savininko valia dėl automobilio naudojimo. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir net nebandė nustatyti jokių su tuo susijusių aplinkybių, o tik po bylos išnagrinėjimo nutarime konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų automobilio savininko nepakankamą rūpestingumą ir pareigingumą. Pirmosios instancijos teismas tik preziumavo nutarime nurodytas aplinkybes, tačiau nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų išsiaiškinta tikroji automobilio savininko valia bei su tuo susijusios faktinės aplinkybės. Akivaizdu, kad prezumpcijomis grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados privalo būti panaikintos. Automobilio savininkas negali būti laikomas nerūpestingu ar neatidžiu tol, kol jo nerūpestingumo nepatvirtina byloje surinkti duomenys.

Be to, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas administracinę nuobaudą, kuria konfiskuojamas trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis automobilis, nukrypo nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kurioje remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, jog „kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais“. Priešingai, bylą išnagrinėjęs teismas iš esmės konstatavo, kad tik esant išimtinėms aplinkybės trečiajam asmeniui nuosavybes teise priklausantis turtas gali būti nekonfiskuojamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-06 nutarime netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

2015-04-25 B. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015-04-25 00.15 val., Vilniuje, T.Narbuto gatvėje vairavo automobilį VOLVO S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, jai nustatytas lengvas girtumas – 1,43 promilės, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeisdama KET 14 p., kuris nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. 2015-05-06 nutarime apylinkės teismas konstatavo, kad savo veiksmais B. J. padarė ne ATPK 129 str. ir 130² str. (kaip buvo nurodyta ATP protokole) nurodytus pažeidimu, o tik ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, o dėl ATPK 129 str. numatyto pažeidimo jos atžvilgiu bylą nutraukė.

Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. padarymą atsako asmuo, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, po to, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124² str. 3 ar 4 d., 126 str., 127 str. 3 d. ar 129 str. numatytus pažeidimus. Tuo tarpu už ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymą atsako asmuo, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neturėdamas teisės vairuoti ar neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju atsakomybė B. J. turi būti taikoma tik pagal vieną ATPK straipsnį. Tačiau, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-06 nutarime nepagrįstai konstatavo B. J. veiksmuose esant ATPK 130² str. numatyto pažeidimo požymių. Padarydamas tokią išvadą, apylinkės teismas nurodė, kad iš pažymos apie B. J. baustumą administracine tvarka matyti, jog ji buvo nubausta 1000 Lt (289 Eur) bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn., informacijos apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra.

Iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo apie B. J. registruotus administracinius pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad paskutinį kartą (iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo) ji administracine tvarka 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. bausta 2008-08-29 nutarimu, kuris įsiteisėjo 2009-04-24, už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą. Išraše nurodyta, kad informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. B. J. į bylą pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-05-04 išduotos pažymos kopiją, kurioje nurodyta, jog B. J. į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 2008-01-02 sumokėjo 150 Lt, o 2008-09-09 sumokėjo 1 000 Lt administracinių baudų už KET pažeidimus, tačiau pažymoje nenurodyta, už kokius konkrečiai pažeidimus ir kada priimtais nutarimais paskirtos nuobaudos yra sumokėtos. Kaip matyti iš išrašo duomenų, B. J. praeityje daug kartų buvo bausta administracinėmis baudomis už ATPK pažeidimus ir nėra duomenų apie visas sumokėtas baudas. Tačiau netgi ir darant prielaidą, jog B. J. galimai nesumokėjo jai 2008-08-29 nutarimu paskirtos baudos, nagrinėjamo pažeidimo padarymo momentu B. J. negali būti laikoma bausta už ATPK 126 str. numatyto pažeidimo padarymą, kadangi minėtame registro išraše nurodyta, jog 2014-01-01 buvo nutrauktas 2008-08-29 nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas, kadangi suėjo senaties terminas. O suėjus senaties terminui asmuo laikomas nebaustu. Tokiu būdu inkriminuoti B. J. ATPK 130² str. numatytą pažeidimą pagrindo nėra, todėl šioje dalyje byla turi būti nutraukta.

Tačiau, konstatuotina, kad 2015-04-25 B. J. veiksmuose yra ATPK 129 str. numatyto pažeidimo sudėtis, kadangi ji vairavo automobilį būdama neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde B. J. nesutinka, jog ji vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kadangi specialioji teisė vairuoti transporto priemones iš jos 2008-08-29 nutarimu buvo atimta 12 mėnesių, t.y. iki 2009-08-29, ir tada ji specialiąją teisę atgavo. B. J. manymu, ji 2015-04-25 turėjo specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, tik neturėjo tai patvirtinančių dokumentų. Šie B. J. teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Nors B. J. teisingai nurodo, kad 2015-04-25 automobilį ji vairavo pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, tačiau negalima laikyti, kad transporto priemonę ji vairavo turėdamas teisę vairuoti, nes teisės aktų nustatyta tvarka ji nebuvo atgavusi teisės vairuoti transporto priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėję, jog asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau, kurie, pažeisdami KET reikalavimus, vairuoja transporto priemonę, neturėdami jo su savimi (LVAT nutartys Nr. N62-2624/2008, N575-713/2008; LAT nutartys Nr. 2AT-22-2014, Nr. 2AT-28-2014, 2AT-8-976/2015).

ATPK 330 str. įtvirtinta nuostata, jog pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis šio kodekso 329 str., asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos. Teisės vairuoti transporto priemones bei tai patvirtinančių dokumentų grąžinimo tvarka numatyta kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, jog teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nustatyta tvarka. Vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-07-29 įsakymu Nr. IV-418 „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ apraše. Šio aprašo 12 p. įtvirtinta nuostata, kad asmenys, iš kurių vairuotojo pažymėjimai buvo atimti, siekdami susigrąžinti atimtus ir policijos įstaigoje saugomus vairuotojo pažymėjimus, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmeniškai pateikia policijos įstaigai, kurioje saugomas vairuotojo pažymėjimas, prašymą grąžinti vairuotojo pažymėjimą bei kitus dokumentus. (...). Tik įvertinęs gautus 12 p. nurodytus dokumentus, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, dalyvaujant pareiškėjui, priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti vairuotojo pažymėjimą. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad B. J. būtų įvykdžiusi nurodytų teisės aktų reikalavimus vairuotojo pažymėjimui atgauti. Todėl ši teisė nebuvo jai grąžinta. Taigi, nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu ji negali būti laikoma turėjusia teisę vairuoti transporto priemones.

Už ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymą B. J. skiriama nuobauda šio straipsnio sankcijos ribose, įvertinant padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas vienas pavojingiausių ATPK numatytų pažeidimų, keliantis didelę grėsmė eismo ir visuomenės saugumui), B. J. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (praeityje daug kartų bausta administracine tvarka, ne visas baudas sumokėjus, teigiamų išvadų nedaro), į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

ATPK 129 str. sankcijoje numatyta, kad už šio pažeidimo padarymą asmuo baudžiamas bauda nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo, arba administraciniu areštu nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – nėra privaloma, ji gali būti skiriama kartu su bauda arba areštu, arba gali būti ir neskiriama. Skirti ar ne šią papildomą nuobaudą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad B. J. 2015-04-25, 00.15 val., būdama neblaivi, Vilniuje, T.Narbuto gatvėje vairavo automobilį VOLVO S80, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jos tėvui J. J.. 2015-05-06 teismo posėdžio Vilniaus miesto apylinkės teisme metu apklaustas J. J. nurodė, kad jo automobilį VOLVO S80, v. n. (duomenys neskelbtini) 2015-04-25 jo dukra B. J. paėmė jam nežinant. Kad 2015-04-25 būdama pas tėvus be leidimo paėmė tėvo automobilį Volvo, posėdžio metu patvirtino ir pati B. J.. Įvertinant tai, kad B. J. pažeidimas padarytas naktį, po to, kai B. J. svečiavosi pas tėvus, teismas mano, kad jos tėvas J. J. galėjo ir nežinoti, jog jo dukra naktį paėmė jo automobilį ir išvažiavo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nors B. J. praeityje ne kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau šio, t.y. 2015-04-25, padaryto pažeidimo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, dėl padaryto pažeidimo gailisi, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas pažeidėjai šiuo atveju neskirtina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 nutarimą ir priimti naują nutarimą: B. J. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. ir paskirti jai 1158 Eur baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. B. J. nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjai, jog paskirta bauda, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo jai dienos, turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo baudos įmokos kodas: 6030, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą baudos mokėjimo kvitas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo gavimo dienos turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), baudos mokėjimo kvito, šis nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.