- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-15
- Bylos Nr.
- N-62-7170-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Č. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Č. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas surašė Č. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 16) už tai, kad šis, 2010 m. birželio 13 d., 17 val. 15 min., Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytos 2,19 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti, taip pat neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje ir 123 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus administracinius teisės pažeidimus,
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs Č. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimu (b. l. 45 – 46) pripažino jį padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 129 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį bei paskyrė jam subendrintą nuobaudą – 4500 litų (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors Č. Š. ir neprisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, jo kaltė buvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašais iš alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo (b. l. 3 – 4) bei patikros sertifikatu (b. l. 19) ir Č. Š. sulaikiusių pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 17 – 18). Konstatavo, jog girtumo laipsnis jam buvo nustatytas policijos nuovadoje, į alkotesterį jis pūtė vieną kartą. Nurodė, jog Č. Š. paaiškinimai, kad transporto priemonę vairavo ne jis, vertintini kritiškai ir kaip asmens pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareigūnų duoti parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi, sutampantys su tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, duomenų, kad jais būtų siekiama Č. Š. pakenkti, nebuvo nustatyta, todėl teismas nerado pagrindo, kodėl turėtų jais netikėti. Lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių Č. Š. atžvilgiu teismas nenustatė.
II.
Č. Š., nesutikdamas su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 49 – 50), kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas skundą grindžia tuo, jog administracinė nuobauda jo atžvilgiu paskirta, nesivadovaujant teisingumo ir protingumo kriterijais. Nurodo, jog skiriant nuobaudą taip pat buvo padaryta procesinių teisės pažeidimų: policijos pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, jo nuorašo jam nepateikė, tuo pažeisdami ATPK 259 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo vadovauti alkotesterio rodmenimis, nes jie registracijos žurnale sutampa su aukščiau esančioje grafoje nurodomais rodmenims, o tikimybė, jog jis, kaip ir prieš tai tikrintas asmuo, pripūtė identišką kiekį promilių yra itin menka. Pabrėžia, jog teismui pateiktoje alkotesterio „Alco-Sensor FST“, su kuriuo buvo tikrintas jo blaivumas, naudojimo instrukcijoje prietaiso naudojimo vieta įvardinama VĮ „Žiegždrių psichiatrijos ligoninė“, o byloje nėra kitų įrodymų, kad šis prietaisas skirtas policijos darbui. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi protokolą surašiusio pareigūno ir jo kolegos parodymais, tačiau nepagrįstai nevertino jo liudytojų parodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Č. Š. apeliacinį skundą Vilniaus rajono policijos komisariatas prašo palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašas Č. Š. buvo įteiktas pažeidimo vietoje, ką savo parašu patvirtino pats apeliantas. Teigia, jog nėra pagrindo abejoti alkotesterio „Alco-Sensor FST“ rodmenų tikslumu, nes jo tinkamumą patvirtina metrologinės patikros sertifikatas, o alkotesterio panaudojimo vieta su bylos esme nieko bendra neturi, nes instrukcija teismui buvo pridėta tam, kad jis įvertintų alkoholio matuoklio technines savybes. Pažymi, jog apelianto liudytojų parodymus teismas teisingai vertino kritiškai, nes jie puikiai pažįsta Č. Š. ir liudydami stengėsi jam padėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu Č. Š. buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, kuris inter alia numato, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų. Pažymėtina, jog dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto apeliacinėje instancijoje klausimas nekeliamas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Č. Š. bylą, tinkamai ir pagrįstai nustatė, jog Č. Š. transporto priemonę vairavo neblaivus (esant 2,19 promilių girtumui), o jo kaltė buvo visiškai įrodyta byloje esančiu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 16), išrašais iš alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo (b. l. 3 – 4), pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 17 – 18), kitais bylos įrodymais.
Teisėjų kolegija nurodo, jog teismas tinkamai rėmėsi byloje užfiksuotos specialios techninės priemonės – alkotesterio „Alco-Sensor FST“ rodmenimis, o apelianto teiginiai, kuriais abejojama jo patikimumu, atmestini. Nagrinėjamu atveju teismui buvo pateiktas galiojantis alkotesterio „Alco - Sensor FST“ patikros sertifikatas (b. l. 19), jokių prietaiso panaudojimo pažeidimų nenustatyta, todėl jis nemato priežasčių, kodėl turėtų būti abejojama šio alkoholio matuokliu patikimumu. Matavimo priemonės pase nurodyta tokios priemonės naudojimo vieta jokios reikšmės neturi, nes Vilniaus rajono policijos komisariatas pateikė minėtą dokumentą tam, kad būtų aiškios techninės charakteristikos, kurios tam pačiam matavimo prietaisui yra tos pačios. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentas, jog registracijos žurnale sutapo dviejų iš eilės alkotesteriu tikrintų asmenų neblaivumo rodmenys, atmestinas kaip neteisinis, nes promilių sutapimo tikimybė nėra neįmanoma. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, Č. Š. galėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punkto jam suteikta teise pačiam kreiptis į pageidaujamą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad jo neblaivumas būtų patikrintas medicininės apžiūros būdu.
Apeliacinio teismo vertinimu, teismas tinkamai įvertino ir tai, jog Š. Č. tvirtinimas, kad mašiną vairavo ne jis, nebuvo įrodytas jokiais byloje esančiais duomenimis ir yra laikytinas jo gynybine pozicija, kuria siekiama išvengti administracinės aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto liudytojų parodymus vertino kritiškai, nes J. Z. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugas, suinteresuotas jam padėti, o A. J. nurodo nemačiusi, kas vairavo automobilį (b. l. 42), todėl jų parodymai nenusveria pirminių ir neprieštaringų pareigūnų parodymų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas, nustatinėdamas šią aplinkybę, tinkamai ir pagrįstai vadovavosi liudytojų - administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno ir jo kolegos tarnybiniais pranešimais (b. l. 17 – 18) bei teismo posėdžio metu duotais parodymais (b. l. 30 – 43), nes jie buvo nuoseklūs, neprieštaringi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, o skiriant administracinę nuobaudą, nebuvo pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo reikalavimai. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Č. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.