- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-01
- Bylos Nr.
- AN15.-246-806/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03656-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. A.
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A. (A. A.), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal protokolą, surašytą A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, gyv. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį, 416 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nepilnametis A. A. 2020 m. rugpjūčio 3 d. apie 00.55 val., adresu Gelvonų g. 39, Vilnius, vairavo automobilį BMW520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairuojamo automobilio valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, automobilis nebuvo registruotas nustatyta tvarka ir jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, be to, vairuodamas minėtą automobilį jis viršijo greitį 27 km/h, kadangi esant ribotam 40 km/h greičiui, važiavo 67 km/h greičiu, tokiais savo veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127, 226 punktų reikalavimus, 2007 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. X-1137, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. būdamas administracinio teisės pažeidimo protokolu ir įteiktu teismo šaukimu informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio nusižengimo protokolą, kuris pastarojo yra pasirašytas. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad A. A. nepageidauja būti išklausytas teismo posėdyje, ir nenustačius procesinių kliūčių byla rašytinio proceso tvarka išnagrinėta A. A. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
A. A. kaltė įvykdžius nurodytus nusižengimus be jo paties paaiškinimo įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 39-ANR_P-67766-2020, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės, (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto D. R. 2020 m. gruodžio 17 d. tarnybiniu pranešimu, jog tiriant administracinį nusižengimą ROIK 20124186535 nustatyta, kad 2020-08-03 00:55 val. Vilniaus Gelvonų g. ties pastatu Nr. 9, automobilį BMW 520,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo ir kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė nepilnametis A. A., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l.9); VĮ Regitra Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašais, iš kurių matyti, jog A. A. vairuota transporto priemonė - BMW520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nėra registruota minėtame registre (b.l. 13-14).
Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad nepilnametis A. A. vairavo transporto priemonę, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, kadangi pagal savo amžių jis net negali būti įgijęs teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. A. A. nusižengimo padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, o teisę savarankiškai vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21, 23 straipsnių nuostatas gali įgyti asmenys, ne jaunesni nei 18 metų (nuo 17 metų galima tik pradėti mokytis praktinio vairavimo B kategorijos vairuotojo pažymėjimui gauti). Teisės savarankiškai vairuoti automobilį A. A. neturėjo ir negalėjo turėti. Pažymėtina ir tai, jog 2020 m. liepos 16 d. neskundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi A. A. paskirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, todėl jis šios teisės bylai aktualiu laikotarpiu negalėjo įgyti ir turėti minėtos specialiosios teisės dar ir dėl šios priežasties. Atitinkamai A. A. veika kvalifikuojama pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.
Be to, jis vairavo transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta įstatymo nustatyta tvarka. Tuo jis pažeidė KET 226 punkto, numatančio, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms <...> kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. X-1137, 4 straipsnio 1 dalies, numatančios, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nuostatas. A. A. veika teisingai kvalifikuota kaip nusižengimas, numatytas ANK 415 straipsnio 1 dalyje, numatančioje administracinę atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą. Teismas šalina administracinio kaltinimo dalį, jog A. A. nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. X-1137, 4 straipsnio 2 dalį.
Minėtoje teisės normoje numatyta, jog už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Transporto priemonė, kurią vairavo A. A., neregistruota, jo paties paaiškinimo byloje nėra, kokiu pagrindu jis vairavo kaltinime nurodytą automobilį, nežinoma. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog automobilį jis valdė nuosavybės teise ar kitais aukščiau nurodytais pagrindais ir būtent jam kilo pareiga sudaryti transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės sutartį.
Taip pat A. A. vairavo neregistruotą nustatyta tvarka ir privalomosios techninės apžiūros neturinčią transporto priemonę, pažeisdamas KET 226 punkto reikalavimą, numatantį, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja. Ši A. A. veika kvalifikuojama pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimą. ANK 415 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padarytas alternatyvomis šios straipsnio dispozicijoje numatytomis veikomis ir kiekvienos iš jų padarymas gali būti savarankišku kaltininko administracinės atsakomybės pagrindu. Tačiau nors A. A. padarė net dvi iš jų, tačiau jo veika kvalifikuotina kaip vienas administracinis nusižengimas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog nepaisant to, kiek nusižengimo (ar nusikalstamos veikos) objektyviosios pusės požymių iš alternatyviųjų numatytų dispozicijoje realizavo atsakomybėn traukiamas asmuo, jo veika kvalifikuojama kaip pavienis teisės pažeidimas, o ne vienarūšių pažeidimų sutaptis.
Stacionariu greičio matuokliu TPH III-SR, Nr. 593-100/60985, metrologinės patikros Nr. 1173582, užfiksuotas A. A. vairuotos transporto priemonės 70±3 km/h greitis. Viršydamas leistiną greitį 27 km/h, A. A. pažeidė KET 127 punkto, numatančio, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, reikalavimą. Ši A. A. veika kvalifikuojama pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas A. A., atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų kiekį ir pobūdį (padaryti keturi pažeidimai, vieną iš jų - vairavimą transporto priemonės neturint tam teisės - įstatymų leidėjas vertina kaip šiurkštų KET pažeidimą), į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (visi keturi pažeidimai padaryti tiesiogine tyčia), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę - tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatyti administraciniai nusižengimai padaryti pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Įvertinama ir pažeidėjo asmenybė – LITEKO duomenimis, administracine tvarka per paskutinius dvejus metus baustas ne kartą, visi inkriminuoti nusižengimai (vairavimas neturint tokios teisės, greičio viršijimas, vairavimas techninės apžiūros neturinčių ir valdytojo civiline atsakomybe neapdraustų transporto priemonių) vykdomi sistemingai, kas rodo cinišką požiūrį į visuomenėje priimtas vertybes ir faktą, jog skiriamos nuobaudos asmeniui nedaro jokio teigiamo poveikio. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti A. A. už nusižengimus paskyrus sankcijoje numatytas baudas, viršijančias sankcijų vidurkį. Baudos, atsižvelgiant, jog pažeidėjas nagrinėjamų nusižengimų padarymo metu buvo nepilnametis, taikant ANK 44 straipsnio nuostatas, mažintinos per pusę. Taikytini įstatymų reikalavimai dėl baudų subendrinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. A. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą - 45 (keturiasdešimt penkių) eurų baudą.
A. A. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą - 19 (devyniolikos) eurų baudą.
A. A. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalyje, skirti administracinę nuobaudą - 35 (trisdešimt penkių) eurų baudą.
A. A. už administracinį nusižengimą, numatytą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą - 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą A. A. skirti 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20124186535 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.