Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Institucija) 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-13315-2020, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – įspėjimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-13315-2020 E. K. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. kovo 20 d., apie 16.13 val., 2020 m. balandžio 26 d., apie 18.00 val., 2020 m. gegužės 8 d., apie 12.50 val., ir 2020 m. gegužės 30 d., apie 15.28 val., (duomenys neskelbtini), užkišinėjo raudonus lapelius „Pranešimas apie pažeidimą“ nenumatytose vietose – už transporto priemonių valytuvų, tuo pažeisdamas Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (toliau ir – Tvarkymo ir švaros taisyklės) 15.4 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotasis asmuo Rasa Gutmanienė prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, taip pat ANK 569 straipsniu, įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovavosi įstatymu ir priėmė teisėtą bei teisingą nutartį. Anot Institucijos atstovės, nutartyje teismas aiškiai ir motyvuotai išdėstė savo argumentus, kodėl netenkino E. K. skundo, todėl apelianto teiginiai dėl neva nepagrįstos teismo nutarties yra vertintini kaip jo gynybinė pozicija. Institucijos manymu, nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

E. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, nustatytų bylos aplinkybių vertinimu, taikytinomis teisės normomis, ginčija kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo nutartį, Institucijos nutarimą, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nors E. K. savo kaltę neigia, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje, neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė fiziniams asmenims už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Kaip matyti iš šios teisės normos dispozicijos, ji yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, šiuo konkrečiu atveju į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintas Tvarkymo ir švaros taisykles.

9. Nagrinėjamu atveju E. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad jis užkišinėjo raudonus lapelius „Pranešimas apie pažeidimą“ nenumatytose vietose – už transporto priemonių valytuvų, tai yra pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punkto nuostatas. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad E. K. Institucijos nutarime nurodytu metu ir vietoje užkišinėjo raudonus lapelius „Pranešimas apie pažeidimą“ už transporto priemonių valytuvų, tačiau apeliantas teigia, kad jis, palikinėdamas nekomercinio pobūdžio žinutes, kuriomis siekiama užtikrinti pažeidėjų informavimą apie jų daromus įstatymų pažeidimus, jokio Tvarkymo ir švaros taisyklių punkto nepažeidė, apylinkės teismas netinkamai aiškino skelbimo apibrėžimą, nenagrinėjo, ką Lietuvių kalbos žodynas laiko pranešimu ar žinute, be to, tuo metu, kai jis pradėjo kaišioti už valytuvų asmenines žinutes, galiojusioje Tvarkymo ir švaros taisyklių redakcijoje draudimo palikti skelbimus už transporto priemonių valytuvų nebuvo, jis atsirado tik 2020 m. gegužės 6 d. pakeitus minėtą taisyklių punktą, apie kurio pakeitimą jis negalėjo žinoti, nes neturi galimybės sekti kiekvieną taisyklių pakeitimą, todėl šis punktas jam taikomas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais E. K. teiginiais nesutinka, nagrinėjamu atveju jis pagrįstai nubaustas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.

10. Sutiktina su apeliantu, kad Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punktas iš tikrųjų buvo pakeistas 2020 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-518, jį išdėstant taip: „draudžiama tvirtinti įvairaus pobūdžio, turinio skelbimus, skrajutes, lankstinukus, leidinius, lipdukus pranešimus ant statinių, medžių, krūmų, kelio ženklų, šviesoforų, informacinių nuorodų, skulptūrų, paminklų, atminimo lentų ir su jais susijusių įrenginių ar kitose šiam tikslui nenumatytose vietose, taip pat palikti juos ant transporto priemonių ar prie jų pritvirtintų įrenginių. Išimtis taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų skelbimams, tvirtinamiems nedarant žalos ir siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, suteiktus įgaliojimus, informuoti visuomenę, nustatyti turto savininkus (teisėtus valdytojus). Asmuo, atsakingas už platinamoje informacijoje nurodytą veiklą, privalo užtikrinti šio punkto reikalavimų laikymąsi“. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, kaip matyti ir iš skundžiamos nutarties, traukiant jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, jam buvo taikomas ne šis pakeistas, bet nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki minėto pakeitimo galiojęs Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punktas, kuriame buvo numatyta, kad „draudžiama tvirtinti skelbimus ant medžių, krūmų, kelio ženklų, šviesoforų, informacinių nuorodų, skulptūrų, paminklų, atminimo lentų ir su jais susijusių įrenginių, stulpų, pastatų ir statinių bei kitose šiam tikslui nenumatytose vietose. Išimtis taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų skelbimams, tvirtinamiems nedarant žalos ir siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, suteiktus įgaliojimus, informuoti visuomenę, nustatyti turto savininkus (teisėtus valdytojus). Asmuo, atsakingas už skelbime nurodytą veiklą, privalo užtikrinti, kad skelbimai nebūtų platinami šiam tikslui nenumatytose vietose“, tai yra punktas, galiojęs tuo metu, kai E. K. pradėjo užkišinėti raudonus lapelius „Pranešimas apie pažeidimą“ už transporto priemonių valytuvų (pirmą kartą jis tai padarė 2020 m. kovo 20 d., apie 16.13 val.).

11. E. K. teigia, kad administracinio nusižengimo darymo metu galiojęs Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punktas nenumatė draudimo palikti skelbimus už transporto priemonių valytuvų. Su tokiu apelianto teiginiu sutikti negalima. Kaip matyti, naujasis Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punktas iš tiesų numato platesnį platinamos informacijos sąrašą (ne tik skelbimus, bet ir skrajutes, lankstinukus, leidinius, lipdukus pranešimus), taip pat ir ilgesnį vietų sąrašą, kuriose draudžiama tvirtinti ar palikti tokią informaciją, tarp jų išskiriamos ir transporto priemonės ar prie jų pritvirtinti įrenginiai, ko ankstesnis, E. K. taikytas, Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punktas konkrečiai nenumatė. Tačiau taikytiname punkte nurodyta, kad draudžiama tvirtinti skelbimus ir „kitose šiam tikslui nenumatytose vietose“. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, vietos yra nurodytos abstrakčiai ir jų sąrašas nėra baigtinis. Akivaizdu, kad transporto priemonių valytuvai nėra vieta, skirta tvirtinti skelbimus, tai yra patenka į „kitos šiam tikslui nenumatytos vietos“ apibrėžimą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, jam taikytas Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punktas numatė draudimą palikti skelbimus ir už transporto priemonių valytuvų.

12. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis palikinėjo ne skelbimus, o asmeninio pobūdžio žinutes, dėl ko Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punktas jam negali būti taikomas. Pažymėtina, jog Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punkte nurodytą skelbimo apibrėžimą reglamentuoja tų pačių taisyklių 5.7 punktas, kur aiškiai nurodyta, jog skelbimu laikomas priklijuojamas, prisegamas ar kitaip tvirtinamas informaciją pateikiantis pranešimas, nesusijęs su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, neskatinantis įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Taigi, pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punktą, draudžiama tvirtinti tam tikslui nenumatytose vietose tokius skelbimus, kurie atitinka būtent 5.7 punkte numatytą apibrėžimą. Ir jį aiškinti ar interpretuoti kitaip nėra jokio pagrindo. Iš byloje esančio raudono lapelio su užrašu „Pranešimas apie pažeidimą“, kurį už transporto priemonių valytuvų palikinėjo E. K., matyti, kad šiuo pranešimu yra informuojami vairuotojai apie padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris yra fiksuotas nuotraukose, nurodoma nuobauda, kuri yra skiriama už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat informuojama administracinio nusižengimo protokolo surašymo tvarka, nustatyta ANK 611 straipsnyje. Taigi, kaip skundžiamoje nutartyje konstatavo ir apylinkės teismas, E. K. naudoti raudoni lapeliai su užrašu „Pranešimas apie pažeidimą“, atitinka Tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyto skelbimo apibrėžimą, nes minėtame lapelyje yra pranešama apie padarytą pažeidimą, pateikiama nurodyta informacija, kuri nėra susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, neskatinama įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Šios išvados nepaneigia ir Lietuvių kalbos žodyne nurodytas skelbimo apibrėžimas, kurį, priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas aiškino tinkamai.

13. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad E. K. šiam tikslui nenumatytose vietose, tai yra už transporto priemonių valytuvų, palikinėjo pranešimus, kurie atitinka Tvarkymo ir švaros taisyklių 5.7 punkte numatytą skelbimo apibrėžimą, ką draudžia Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punktas. Pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punktas galėjo kaip nors suklaidinti E. K., leisti jam manyti, kad jis gali tvirtinti tokio pobūdžio pranešimus ant transporto priemonių ir jų įrenginių, nėra. Nors apeliantas teigia, kad palikdamas pranešimus už valytuvų jis rėmėsi SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kurie taip palieka pranešimus apie padarytus pažeidimus ar neatliktus mokėjimus už stovėjimą mokamose vietose, praktika, ar viešais policijos bendruomenės pareigūnų raginimais spaudoje, ir manė, kad tai neprieštarauja Tvarkymo ir švaros taisyklėms bei jų tikslams, taip pat, kad jis negali sekti kiekvieno taisyklių, kurioms net nemanė nusižengęs, pakeitimo, nešalina jo atsakomybės. Pirmiausia, pažymėtina, kad E. K. nėra nei SĮ „Susisiekimo paslaugos“, nei kokios kitos valstybės ar savivaldybės institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioms leidžiama nedarant žalos tvirtinti skelbimus ir tam neskirtose vietose, siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, suteiktus įgaliojimus, informuoti visuomenę, nustatyti turto savininkus (teisėtus valdytojus), darbuotojas. Be to, kaip nurodė pats, jis palikinėjo asmenines žinutes kaip pilietis, o ne atlikdamas kokias nors darbines funkcijas. Tai reiškia, kad E. K., prieš dėdamas tokius pranešimus ant kitų asmenų transporto priemonių, turėjo įsitikinti, kad tai daryti leidžiama. Vien tai, kad jis galimai nepasidomėjo prieš tai iš anksto, rėmėsi kažkieno praktika, straipsniais internete, nežinojo, kur kreiptis oficialios konsultacijos ar manė, kad tokie jo veiksmai neprieštarauja Tvarkymo ir švaros taisyklėms, nesuteikia jam teisės jas pažeidinėti ir neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, nes pagal bendrąjį teisės principą, kuris įtvirtintas ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Kita vertus, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors apeliantas teigia negalintis sekti visų taisyklių pakeitimų, tačiau iš jo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis yra susipažinęs su Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punkto pakeitimu, sugeba rasti atitinkamus teisės aktus ir jų pakeitimus. Minėti E. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį.

14. Apeliacinio skundo teiginiai, kad apylinkės teismas nevertino, jog dėl jo paliktų asmeninių pranešimų (žinučių) kreipėsi akivaizdžiai suinteresuoti asmenys, šiuo atveju nedaro skundžiamos nutarties nepagrįsta ir nepaneigia apelianto kaltės. E. K. pats pripažino, jog Institucijos nutarime nurodytu metu ir vietoje užkišinėjo raudonus lapelius „Pranešimas apie pažeidimą“ už transporto priemonių valytuvų, todėl transporto priemonių savininkų ar kitų asmenų, pranešusių apie daromą pažeidimą, vienoks ar kitoks suinteresuotumas bylos baigtimi, noras pakenkti apeliantui nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės ir nepaneigia apelianto padaryto konstatuoto Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo.

15. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl E. K. skirtos nuobaudos, tačiau apygardos teismas pažymi, kad Institucija, skirdama E. K. nuobaudą, įvertino nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes – atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pažeidėjo asmenybę ir padarė išvadą, kad E. K. skirtina švelniausia ANK 366 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas. Turint omenyje, kad nenustatyta E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, Institucijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra laikytina proporcinga ir teisinga.

16. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti E. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.