Kauno apygardos teismo nutartis

2008-11-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1063-173/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-24
Bylos Nr.
2A-1063-173/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius (pirm.), Birutė Bobrel, Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
UAB „Tomis“
Suinteresuotas asmuo
Kauno miesto savivaldybės, V. B., Lietuvos Respublikos Vyriausybei, UAB „Transauša“
Advokatai
Dana Žvingilienė, Edvinas Sergaitis
Civilinė byla Nr. 2A-1063-173/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja D. Mekšraitienė
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.21;30.8;121.2; 114.8.2;114.8.3;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 24d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Arūno Rudzinsko,

sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, Deimantei Milevičiūtei Anakurdovienei,

dalyvaujant pareiškėjo UAB „Tomis“ atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovui Kristinai Stanevičienei, suinteresuoto asmens V. B. atstovui advokatei Danai Žvingilienei,

viešameteismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Tomis“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, V. B., UAB „Transauša“, VĮ „Registrų centro Kauno filialui dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 19 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-9914-364/2005, kuriuo pareikėjui UAB „Tomis“ buvo nustatytas nuosavybės teisės įgijimo į statinius, esančius A. J. g. 15H (plane pažymėtas 1H1p), 15D (plane pažymėtas 91G1p), 15C (plane pažymėtas 92B1p), 15E (plane pažymėtas 93F1p), 15 (plane pažymėtas 287G1p), 25 (plane pažymėtus 240H1p, 241F1p, 239F1p, 243F1p), Kaune, pagal įgyjamąją senatį faktas. Pareiškimą teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes nustatė, kad sprendimo priėmimo metu ginčo pastatai nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui V. B. (t.1. b.l. 150-162). Kadangi nenuginčyti nekilnojamojo turto registro duomenys yra laikomi teisingais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., CK 4.262 str.,), motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo V. B., 2005 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.19KU-8664, ginčo statinius įgijo sąžiningai, t.y., turėdamas Kauno apskrities viršininko sutikimą dėl žemės, kurioje stovi ginčo statiniai, nuomos teisės perleidimo (t.3. b.l. 10-12; 38).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pakeisti spendimo motyvuojamąją dalį, pašalinant iš jos motyvą, kuriuo konstatuota, kad V. B. ginčo pastatus įgijo sąžiningai. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2003 m. spalio 15 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr.3K-3-968/2003), yra konstatavęs, kad apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai, išskyrus Civilinio proceso kodekse nustatytus atvejus, kuriais detaliai reglamentuojama, kuomet apeliacija yra negalima (CPK 303 str.). Civilinio proceso kodekse ribojimo dėl teismo sprendimo dalies ar motyvų apskundimo nėra. Prašymas pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį (pašalinant vieną iš motyvuojamosios dalies argumentų), atitinka vieno iš galimų apeliacinio skundo dalyko – teismo sprendimo pakeitimo – reikšmę. Nors skundžiamas sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau jo motyvuojamoje dalyje konstatuota aplinkybė, kad ginčo statinius suinteresuotas asmuo V. B. įgijo sąžiningai, gali būti reikšminga kaip prejudicinis faktas kitoje civilinėje byloje pagal apelianto rengiamą ieškinį. Juo bus prašoma 2005 m. gruodžio 30 d. ginčo pastatų prikimo-pardavimo sutartį Nr.19KU-8664 pripažinti negaliojančia. Nagrinėdamas pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoto ir vertinti ar V. B. ginčo pastatus įgijo sąžiningai, ir ar jam taikomos įstatymu garantuotos sąžiningo įgijėjo teisių gynimo garantijos. Be to, iš revizuojamo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinus argumentus, kad ginčo pastatus V. B. įgijo sąžiningai, pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė dėl nuosavybės teisės neįgijimo įgyjamosios senaties būdu nesikeistų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas UAB „Tomis“ prašo sprendimo nekeisti. Pareiškėjas nurodo, kad revizuojamo teismo sprendimo neskundė tik dėl to, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo iš esmės pasikeitusią situaciją - nekilnojamojo turto perleidimą kitam savininkui. Prieš parduodant nekilnojamąjį turtą V. B., pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių nustatymo pagal įgyjamąją senatį į minimą turtą. Apie tai viešai buvo paskelbta spaudoje. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-9914-364/2005 pareiškimą patenkino. Tik po to, sudarius notaro patvirtintą ginčo pastatų pirkimo-paravimo sutartį, jie buvo parduoti A. B.. Kauno miesto savivaldybės iniciatyva atnaujinus procesą, byloje dėl nuosavybės teisių nustatymo pagal įgyjamąją senatį, reikalavimas ankstesniam savininkui (UAB „Tomis") pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, kuris tuo metu buvo perleistas V. B., buvo nelogiškas ir negalėjo būti patenkintas. Tokios pozicijos pareiškėjas laikėsi nuosekliai viso proceso metu. 2006 m. gegužės 30 d. atsiliepime į Kauno miesto savivaldybės 2006 m. gegužės 17 d. atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. A2-3913-451/2006, pažymėta, kad „/.../ 2005 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo pastatus įsigijo ir šiuo metu juos nuosavybės teise valdo kitas asmuo, todėl net ir atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr.2-09914-364/2005 jokių teisių į ginčo pastatus Kauno miesto savivaldybė neįgytų /.../".

Konstatuota aplinkybė, kad V. B. yra teisėtas ginčo turto savininkas, buvo svarbi priimant apeliantės skundžiamą sprendimą ir negali būti tiesiog išbraukta iš sprendimo. Faktą, kad V. B. šiuo metu valdo ginčo statinius pareiškėja nurodė ir 2007 m. gruodžio 3 d. patikslintame pareiškime, kurį išnagrinėjus buvo priimtas revizuojamas sprendimas. Įrodymus apie tai, pirmosios instancijos teismas vertinti ir apie juos pasisakyti privalėjo. Dėl pastarųjų prijungimo prie bylos apeliantas neprieštaravo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisėtai ir pagrįstai pasisakė dėl visų pareiškime, kurį jis nagrinėjo, nurodytų aplinkybių. Tai, jog V. B. ginčo pastatus valdo nuosavybės teise, teismas buvo konstatavęs ir anksčiau – Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. A2-3913-451/2006. CPK 328 straipsnyje nurodoma, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo V. B. prašo sprendimo nekeisti ir nurodo, kad CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvos įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 "Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje" suformuotoje teismų praktikoje numatyta, jog teismas privalo tirti kiekvieną įrodymą, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Šių procesinių teisės normų pirmosios instancijos teismas nepažeidė, o vertindamas įrodymus, pagrįstai sprendė, kad ginčo pastatus atsiliepimo į apeliacinį skundą autorius įgijo sąžiningai.

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra:1) materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos;2) įrodomieji faktai, t. y. įstatymuose nurodyti faktai, kurių pagrindu teismas daro išvadą apie reikšmingų ginčo (bylos) aplinkybių egzistavimą; 3) procesinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia procesiniai teisiniai santykiai.

Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes(įrodinėjimo dalyką)teismai nustato, remdamiesi įrodymais. Įrodymai-civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims(prejudiciniai faktai). Prejudiciniai faktai-tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Ankstesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tik teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, dalyvavę kitoje byloje, kurioje buvo nustatytos tam tikros aplinkybės, spręs, ar šias nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniu faktu. Tai reiškia, kad nagrinėjant bylą pagal Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams UAB „Tomis“, V. B. dėl 2005 m. gruodžio 30 d. pirkimo pardavimo sutarties bei 2005 m. gruodžio 30 d. priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais, teismas spręs, ar aplinkybė, kad ginčo pastatus suinteresuotas asmuo V. B. įgijo sąžiningai yra prejudicinis faktas. Apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti dėl aplinkybių, kurios bus nustatomos ir vertinamos kitoje civilinėje byloje.

Dalyvauti šioje byloje suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas V. B.. Jis nesutiko su Kauno miesto savivaldybės prašymu panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 2 d. sprendimą, kadangi jis mano, kad ginčo pastatus įsigijo sąžiningai, į tai investavo didelę dalį savo lėšų, todėl save laiko sąžiningu įgijėju. Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į patikslintą UAB „Tomis“ pareiškimą pripažino, kad šiuo metu pastatai yra registruoti suinteresuoto asmens V. B. vardu, ir nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisingais, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti(b. l. 105-106, 125, t. 3). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą taisyklę turto įgijėjas laikytinas sąžiningu, jeigu įgydamas turtą, jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad to turto jis negali įgyti, Sąžiningumas yra preziumuojamas, todėl siekiant išreikalauti turtą iš jį įsigijusio asmens, būtina paneigti jo sąžiningumo prezumpciją. Ir pirmosios instancijos teismas tai nurodė 2008 m. gegužės 19 d. sprendime (b. l. 37, t. 3). Kauno miesto savivaldybė pateikė nuorašą patikslinto ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Šiuo ieškiniu Kauno savivaldybė siekia panaikinti sandorį, pagal kurį V. B. įsigijo ginčo pastatus, paneigiant V. B. sąžiningumo prezumpciją. Tai yra kitos civilinės bylos ieškinio pagrindas, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Birutė BobrelArūnas Rudzinskas