- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 1-95-308/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-00199-12-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- S. K.
- Civilinis atsakovas
- UAB“Tandemus“
- Kaltinamasis
- T. N.
2013 m.spalio 31d.Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui,nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui S. K.,civilinio atsakovo-UAB“Tandemus“atstovui adv.padėjėjui Šarūnui Siudikui, gynėjai adv.Nijolei Raulušaitienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,kurioje
T. N. a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 176 str.1d.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
T. N. pažeidė teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent, Varėnos m., Mechanizatorių g. Nr.24, UAB ,,Tandemus“ pakuotės gamybos patalpose, būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu dirbti pakuotės gamybos padalinio vadovu 2012- 04-24 apie 10 val., nurodė įmonės darbuotojui S. K. dirbti prie medienos skersavimo staklių, žinodamas, kad jis neapmokytas dirbti pavojingus darbus ir neinstruktuotas kaip saugiai atlikti jam pavestą užduotį, pažeidė:
1.) Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr.102 (su pakeitimais ir papildymais) 23.1 p. reikalavimus ,, kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį“.
2.) Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 (galioja nuo 2005-04-27) 31.1 p. ,,darbuotojai … turi būti papildomai instruktuojami… “ 31.1.1 p. ,, atsiradus naujiems arba pasikeitus darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, perkėlus darbuotoją į kitą darbą arba pakeitus darbo vietą, technologinį procesą, darbo organizavimą, pakeitus arba modernizavus darbo priemones, pradedant naudoti naujas pavojingas ar (ir) kenksmingas medžiagas;
dėl ko 2012-04-24 apie 11.50 val. S. K. staklių pagalba pjaunant ruošinį, kaire ranka už rankenos nuleidžiant diskinį pjūklą link stalo, dešine ranka stumiant ruošinį link pjūklo, per giliai pakišo dešinę ranką, kuri pateko į judančio žemyn bei besisukančio pjūklo trajektoriją, dėl to S. K. patyrė dešinės plaštakos nykščio plėštinė amputacija, II piršto plėštinė žaizda ir dėl dešinės plaštakos nykščio plėštinės pilnos amputacijos per delnakaulį sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šio sužalojimo nukentėjusysis prarado 30 procentų bendro nedarbingumo t.y. įvyko nelaimingas atsitikimas ir atsirado sunkių padarinių
Tokiais veiksmais T. N. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 176 str. 1 d.
Apklaustas kaltinamuoju T. N. savo kaltę pripažino iš dalies nurodydamas,kad buvo jo kaltės dėl nukentėjusiojo paskyrimo dirbti prie staklių tinkamai neinstruktavus ir neapmokius,bei kad kartu buvęs ir pačio nukentėjusiojo neatsargumas.Iš kaltinamojo duotų parodymų matyti,kad jis faktiškai pripažįsta savo kaltę pilnai.Parodė, kad jis nuo 2010m. dirba (duomenys neskelbtini). Jam yra pavesta skirstyti darbus darbininkams. 2012-04-24 atėjus į darbą 8 val. buvo paskirstyti darbai, S. K. nurodęs dirbti kaip pagalbiniui darbuotojui padėti dirbti M. S. prie gaterio. Apie 9 val. O. M. atsiprašė kelioms valandoms iš darbo. Jis dirbo prie medienos skersavimo staklių. Tada jis pasakęs S. K., kad jis padirbėtų prie medienos skersavimo staklių, kol grįš O. M.. Žinojo, kad S. K. neturi staklininko pažymėjimo,nes jis dar tik mokėsi,bet atrodė,kad S. K. sugebės dirbti šį darbą. Pasirašytinai S. K. neinstruktavo, kaip dirbti prie staklių, žodžiu nupasakojo. S. K. sutiko dirbti prie staklių ir nuėjo dirbti. Apie 11.50 val.jam būnant siuvimo ceche, pamatė bėgantį S. K.. Jį sulaikęs ir pamatęs, kad jam yra nupjautas dešinės rankos nykštys. Pranešęs darbų saugos specialistui J. P. ,kuriam pasakęs kas atsitiko. J. P. S. K. ir rastą nupjautą pirštą nuvežė į Varėnos r.PSPC priėmimo skyrių. Kaip susižalojo S. K. nematęs. Medienos skersavimo staklės jo įsitikinimu ir kiek jis supranta buvo saugios,nes iš šonų buvo uždėtos apsaugos.Gal tik pjovimo disko apatinė dalis,kuris betarpiškai pjauna ,nebuvo pridengta,kad netyčia nepakliūtų ranka.S. K. ir pats iš dalies kaltas, nes matytneatsargiai dirbo, galbūt per daug pasitikėjo savo sugebėjimais ir pakišo per arti ranką link pjovimo disko laikydamas už ruošinio.
Nukentėjusysis-civilinis ieškovas S. K. parodė, kad 2012-03-22d. pagal darbo sutartį įsidarbino UAB TANDEMUS pagalbiniu darbininku. Buvo supažindintas su pareiginiais nuostatais ir saugos reikalavimais. Pagrindinis darbas buvo medienos ruošinių pernešimas. 2012-04-24 į darbą atėjo 8 val. ryto. Pradėjo dirbti įprastą darbą. T. N. apie 10 val. jam pasakė, kad eitų dirbti prie gaterinių staklių, nes reikia skersuoti kulbeles. Sakė, kad padirbėtų prie staklių iki pietų. Kiek žino, prie tokių staklių reikia išlaikyti kursus ir turėti pažymėjimą. Jis kursų nelaikė, pažymėjimo neturėjo. Pjovė kulbeles. Su staklėmis dirbti niekas nemokino, pats įsidėmėjo, kaip kiti darbuotojai pjauna. Jam atrodė, kad staklės tvarkingos. Pakišo rąstelį po pjūklu ir pjovė, pjūklą laikė kaire ranka, dešine ranka laikė rastelį. Nuleido pjūklą. Kažkaip dešinės rankos plaštaką įtraukė po pjūklu, tada visiškai nupjovė nykštį ir įdrėskė smilių. Nubėgo į kitą cechą, sutiko T. N., pasakė, kad pirštą nusipjovė. Jį J. P. nuvežė į Varėnos r. PSPC priėmimo skyrių. Kažkas iš darbuotojų paskui atvežė pirštą. Iš Varėnos priėmimo skyriaus išvežė į Vilniaus mikrochirurgijos klinikas, operavo tris kartus. Dirbo su staklėmis todėl, kad nenorėjo prarasti darbo, nes jei būtų atsisakęs, tai darbdavys galėjo atleisti. Prašo pilnai tenkinti civilinį ieškinį dėl 2000 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos priteisimo,nes į ligoninę po to turėjęs važinėti ne vieną savaitę,turėjęs pirkti iš savo lėšų rankos nykčio įtvarą ir jį nešioti.Tuo metu nežinojęs,kad reikalinga rinkti visus dokumentus,kurie galėtų įrodyti jo turėtą turtinės žalos dydį.Dėl neturtinės žalos priteisimo ,tai turėjęs pergyvenimus dėl įvykusios nelaimės.Pradžioje net manęs,kad tur būt piršto negalės atstatyti,pergyvenęs gydymo metu ar pirštas funkcionuos,šiuo metu pirštas yra prigijęs,bet jo funkcionavimas yra pasyvesnis,nei iki nelaimės .
Liudytojas M. S. parodė, kad 2012-04-24 dirbęs prie staklių. Netoli S. K. skersavo kulbeles kitomis staklėmis. Apie 12 val. išgirdęs kokį tai šurmulį ir pažvelgęs į S. K. pusę pamatęs, kad jam iš rankos bėga kraujas ir kad nėra nykščio. Supratęs,kad įvyko nelaimė,tai prišokęs prie S. K. ,kur jam užspaudęs ranką,kad nebėgtų kraujas.Tuokart su kitais darbuotojais suradęs S. K. nupjautą nykštį ir pranešęs apie įvykį cecho vadovybe,kur po to J. P. nuvežė S. K. į ligoninę
Liudytojas J. P. parodė kad dirba UAB Tandemus energetiku- mechaniku,kartu ir darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu. 2012-04-24 apie 11.50 val. jam pranešė, kad UAB Tandemus gamybos ceche susižalojo pagalbinis darbuotojas S. K.. Jis buvo bendrovės patalpose, tai nuėjęs pažiūrėti, bei pamatęs, kad S. K. nusipjovęs pirštą. Nupjautą pirštą jam perdavė kiti darbuotojai,S. K. ir pirštą nuvežęs į Varėnos r.PSPC priėmimo skyrių. S. K. išvežė į Vilniaus klinikas. Dėl nelaimingo atsitikimo jis atlikęs tyrimą. Iš Vilniaus universitetinės ligoninės buvo gauta pažyma, kad S. K. sužalojimas nepriskiriamas prie sunkių. Atlikdamas tyrimą nustatęs, kad staklės, kuriomis susižalojo S. K. neatitinka reikalavimų-nepilnai įrengta apsauga nuo susižalojimo. Medienos skersavimo staklės įrengtos seniai, tuo metu jos atitiko keliamus reikalavimus. Vėliau elektros įrenginių reikalavimai buvo sugriežtinti. Per 13 metų jo darbo laiką, su staklėmis dirbo ne vienas žmogus, nebuvo nei vienas susižalojęs. Todėl nekilo abejonių dėl staklių patikimumo. Kiek vėliau tapo žinoma,tai T. N., to padalinio vadovas, kur susižalojo S. K., nurodė jam eiti dirbti prie staklių. Jam žinoma, kad S. K. neturėjo staklininko pažymėjimo ir T. N. neturėjo teisės liepti dirbti S. K. prie staklių. Pagal reikalavimus, pavedant dirbti kitokio pobūdžio darbus, privalo padalinio vadovas darbuotoją instruktuoti pasirašytinai. Priimant į darbą jis S. K. pravedęs bendrą instruktažą, dėl jo S. K. yra pasirašęs ,,Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo“ žurnale. Bendrovė ,,Mėlynoji uoga“ pakeitė pavadinimą į UAB ,,Tandemus“. Visi pavadinimai dokumentuose ,,Mėlynoji uoga“ galiojantys. Šiuo metu staklės atitinka reikalavimus, įrengta apsauga nuo galimo susižalojimo. Mano, kad buvo ir paties S. K. kaltės dėl šio įvykio, nes pagal pareigybių aprašymą, pastebėjęs staklių neatitikimą saugos reikalavimams, turėjo teisę atsisakyti dirbti su tokiu įrenginiu ir pranešti padalinio vadovui arba direktoriui.
Liudytoja R. B. parodė, kad UAB ,,Mėlynoji uoga“ pakeitė pavadinimą į UAB ,,Tandemus“, todėl laikytina, kad dokumentai kuriuose yra minimas pavadinimas UAB ,,Mėlynoji uoga“ yra galiojantys. Ji bendrovės direktoriaus pareigose pradėjusi dirbti 2008m. spalio mėnesį. Ją paskyrė vienintelis bendrovės akcininkas. Bendrovėje už darbų saugą atsakingas J. P.. Išėjus buvusiam direktoriui A. B., materialinių vertybių perdavimo-priėmimo nesudarė. Samdę auditą, kad viską apskaitytų. 2012-04-24 sužinojusi, kad bendrovės gamybinėse patalpose susižalojo S. K., dirbdamas prie medienos ruošinių pjovimo staklių. Jis buvo priimtas dirbti pagalbiniu darbininku. S. K. buvo pasiųstas mokintis į mokymo centrą, kad gautų staklininko pažymėjimą. Tačiau įvykio metu jis pažymėjimo dar neturėjo, nebuvo baigęs pilnai kursų. Susižalojimo nemačiusi ir negali paaiškinti to įvykio tikslių aplinkybių. Nelaimingo atitikimo tyrimą atliko atsakingas už saugą J. P.,kuris nustatė, kad staklės, kuriomis dirbo S. K.,buvo nepilnai techniškai tvarkingos. Pati nemačiusi, kad staklės būtų netvarkingos, kai pradėjo dirbti direktore, jos buvo naudojamos ir maniusi, kad buvo tvarkingos. S. K. tiesioginis vadovas buvo T. N., jis paskyrė Svajūną dirbti prie staklių. Pagal pareigines nuostatas T. N. yra padalinio vadovas ir turėjo teisę skirstyti darbuotojams darbus, tačiau skirti S. K. dirbti prie staklių, kuris neatestuotas, negalėjo. Darbo vietoje darbuotojus instruktuoja padalinių vadovai. Mano, kad ir pats S. K., pagal jo pareiginius nuostatus matydamas neatitinkančias reikalavimų stakles, bei būdamas neinstruktuotas ,turėjo teisę atsisakyti atlikti tuos darbus, apie tai pranešus vadovui arba jai, kaip direktorei
Iš 2012-04-24 įvykio vietos apžiūros protokolo ( b. l. 10-17) matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vietą, esanti Mechanizatorių g. 24,Varėnoje. (b.10-17),kur matyti,kad pjovimo staklių pjovimo diskas iš dalies yra neuždengtas ir kad ant pjovimo stovo matosi raudonos dėmės,charakteringos kraujo lašams.
Iš 2012-05-24 teismo medicinos specialisto išvados Nr.G 498/12(06 ) ( b. l. 30-32) matyti,kad S. K. buvo nustatyta dešinės plaštakos nykščio plėštinė amputacija, II piršto žaizda. Dešinės plaštakos nykščio plėštinė pilna amputacija per delnikaulį vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl šio sužalojimo nukentėjusysis prarado 30 procentų bendro darbingumo (b.l. 30-32 ).Apklaustas teismo medicinos specialistas L. U. nurodė,kad kūno sužalojimo laipsnio nustatymas buvo įvertintas pagal pasekmes betarpiškai po įvykio,t.y.buvo vertinama,kad buvo padaryta plaštakos nykčio plėštinė amputacija .
Iš 2012-10-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2158 ( 12) ( b. l. 85-89)matyti, kad 2012-04-24 nelaimingo įvykio darbe priežastis buvo tai, kad darbuotojas, neapmokytas dirbti pavojingus darbus ir neinstruktuotas, kaip saugiai atlikti jam pavestą užduotį, dirbo su medžio skersavimo staklėmis, kur tikėtina, nebuvo įrengtos atitinkamos apsaugos priemonės, ribojančios prieigą prie staklių judamųjų dalių, tai sudarė techninė galimybė darbuotojo rankai patekti į diskinio pjūklo judėjimo trajektoriją. UAB ,,Tandemus“ pakuotės gamybos padalinio vadovo veiksmai (nurodymas dirbti pavojingus darbus prie medienos skersavimo staklių darbuotojui, neturinčiam atitinkamos kvalifikacijos, neapmokytam, neinstruktuotam) neatitiko Tvarkos [6]31.1.1p. ir Nuostatų [3]23.1p. reikalavimų. (b.l. 85-88)
Motyvuojamoji dalis
Iš surinktų įrodymų byloje kaltinamojo T. N. kaltė pagal pateiktą kaltinimą pasitvirtino pilnai,kadangi jis kaip darbdavio įgaliotas asmuo ir būdamas pakuotės gamybos padalinio vadovas ir žinodamas,kad S. K. nebuvo apmokytas dirbti pavojingus darbus ir neinstruktuotas kaip saugiai atlikti darbą,pasiuntė jį dirbti su pavojingu įrenginiu –medienos skersavimo staklėmis ir tuo nevykdė specialiųjų elgesio saugumo taisyklių reikalavimų,šiuo atveju Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr.102 (su pakeitimais ir papildymais) 23.1 p. ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 (galioja nuo 2005-04-27) 31.1 p. ir 31.1.1 p. reikalavimų.Kaltinamasis net ir nežinodamas aukščiau nurodytų saugos darbe reikalavimų, vidutiniškai rūpestingo žmogaus supratimu, nebuvo pakankamai atidus dirbančio pagalbinio darbininko S. K. atžvilgiu,nes turėjo galimybę pilnai numatyti galimai kilsiantį pavojų dėl to,kad prie skersavimo staklių stos dirbti tam tinkamai neapmokytas asmuo,kadangi skersavimo staklės su besisukančiu pjovimo disku darbiniam režime yra pavojingas įrenginys dirbančiam su šiuo įrenginiu asmeniui,kada yra reikalinga pristumti atpjovimui medžio ruošinį ir ranka patenka į pavojingą diskio sukimosi zoną.Dėl tokių kaltinamojo T. N. aplaidžių veiksmų nesirūpinant dirbusio S. K. saugumu kilo LR BK 176 str.1d.numatytos pasekmės-įvyko nelaimingas atsitikimas ir atsirado sunkių padarinių dėl S. K. rankos piršto nupjovimo ir tokie kaltinamojo veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto LR BK 176 str.1d.,sudėtį.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai(LR BK11 str.2d.) . Kaltinamajam atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.Atsakomybę lengvina,kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi ir kad suteikė nukentėjusiajam pagalbą ir savo aktyviais veiksmais išvengė sunkesnių padarinių(S. K. piršto praradimo).Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas,nebuvo baudžiamas ir administracine tvarka(b.l.109),darbovietėje charakterizuojamas teigiamai(b,.104) . Įstatymo sankcijoje už šio nusikaltimo padarymą yra numatyta alternatyvių bausmių-baudos ar laisvės atėmimo bausmės skyrimas.Atsižvelgus į visas nusikaltimo aplinkybes,bei į tai,kad nusikaltimo padarymui nemažą įtaką turėjo ir pačio nukentėjusiojo neatsargus elgesys ,teismas laiko,kad yra pagrindas skirti baudą ir atsižvelgus į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bausmę skirti artimą minimaliai.
Nukentėjusysis S. K. pateikė civilinį ieškinį,kuriuo prašo priteisti 2000 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusysis nurodė,kad dėl gydymosi jis turėjo įvairių išlaidų pirkti gulint stacionare ,po to kelis kartus važiavęs apžiūrai į Vilnių.Tuokart nepagalvojęs,kad turintis rinkti tam dokumentus ir dėl to neturintis šiuop metu patvirtinančių įrodymų: piršto įtvaro,vaistų pirkimo kvitų,kelionės dokumentų.Iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti,kad jis turėjo įvairių išlaidų vaistų pirkimui,kelionės išlaidų nuvykti į ligoninę apžiūroms po atliktos operacijos ir kitokių išlaidų.Nukentėjusiajam nepateikus dokumentų dėl pirkimų ir kelionių teismas laiko,kad tokios išlaidos nukentėjusiajam galėjo sudaryti iki 500 Lt ir dėl to teismas laiko,kad ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ,kadangi būtent dėl kaltų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam kilo turtinė žala(LR CK 6.245-6.249 str.), bei nėra pagrindų,numatytų LR CK 6.253 str.5d.,kurie leistų atmesti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. LR CK 6.264 str.1d.nurodo,kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą,atsiradusią dėl jo darbuotojų,einančių savo darbines(tarnybines)pareigas,kaltės. Nusikaltimas buvo padarytas T. N. vykdant UAB“Tandemus“pavestas darbines pareigas ir šiuo atveju civilinė atsakomybė tiek dėkl turtinės,tiek dėl žalos atlyginimo turi būti taikoma UAB“Tandemus“.Kartu teismas laiko,kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos 3000 Lt priteisimo tenkintinas pilnai.Iš surinktų įrodymų byloje teismas laiko,kad ieškovas patyrė dvasinį sukrėtimą dėl dešinės rankos nykčio atpjovimo ir turėjo dėl to dvasinių išgyvenimų, kadangi suprato,kad jam yra atpjautas pirštas ir iki operacijos atlikimo ir sugijimo nebuvo aišku ,ar pirštas sugis ir ar pirštas po operacijos atgaus savo buvusias funkcines savybes.Nukentėjusysis S. K. yra jauno amžiaus ir jam buvo svarbu turėti pilnai veikiančią dešinę ranką,kadangi su šia ranka yra atliekami pagrindiniai darbiniai judesiai,nykščio praradimas būtų buvęs aktualus ir kasdieniame gyvenime.Tai sudaro teisinį pagrindą tenkinti ieškinį dėl neturtinės žalos pilnai(LR CK 6.250 str.),kadangi matyti,kad nukentėjusysis nesiekia pernelyg didelės neturtinės žalos atlyginimo .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m lapkričio 11d.nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.2K-599/2010 nurodė ,kad „Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Nustatytas neturtinės žalos dydis (25 000 Lt kiekvienam nukentėjusiajam) atitinka šiuos kriterijus ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Darydama tokią išvadą, kasacinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, nesiekiant nukentėjusiajam sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių. Tokiais atvejais yra pagrindas priteisti mažesnę neturtinę žalą nei tyčinės veikos atveju (kasacinės nutartys Nr. 2K-470/2006, 2K-228/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.2 punktas). Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžiui nustatyti labai svarbu įvertinti ir nukentėjusiojo kaltės (jei tokia buvo) įtaką žalai atsirasti arba jai padidėti. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas“.
Kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo skirta,bei skirti kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo nėra pagrindo.Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 115 str.1d., 297-298,301-308 str.
nusprendė:
T. N. pripažinti kaltu pagal LR BK 176 str.1d. ir nuteisti 3(trijų)MGL-390(trijų šimtų devyniasdešimt)litų bauda.
Vadovaujantis LR BPK 352 str.nustatyti 2(dviejų )mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.
Priteisti iš civilinio atsakovo-UAB“Tandemus“(įm.k.184631428) nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui S. K. 500(penkis šimtus)litų turtinės žalos atlyginimo ir 3000(tris tūkstančius)litų neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui ,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.