Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. F., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis, nevedęs, gyventis su tėvais, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametis kaltinamasis D. F. 2010 m. kovo 23 d. apie 23 val. Pakruojo rajone, kelyje P. – P., tyčia, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – sumušti, tai yra sakydamas, kad „duos į galvą“, jei nukentėjusysis jam neduos mobilaus ryšio telefono, pagrobė svetimą turtą – neįgaliam nukentėjusiajam S. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 1209“ su SIM Tele-2 kortele bendros 110 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. M. 110 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis D. F. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų kovo mėnesį, dienos nepamena, važinėdamasis dviračiu P. kaime, kur gyvena, pamatė keliu Linkuva – Pakruojis link Pakruojo einantį nukentėjusįjį S. M., kurį pažinojo iš matymo. Žinojo, kad jis gyvena netoli P. kaimo esančiame A. kaime. Nors buvo jau vėlu – apie 22 ar 23 val. – ir tamsu, buvo galima įžiūrėti, kas eina keliu. Jis, pravažiuodamas pro S. M., pasisveikino ir paklausė, kiek valandų. S. M. išsitraukė telefoną, tačiau dabar nepamena, ar jis pasakė, kiek yra valandų. Po to S. M. nuėjo link savo namų. Matėsi, kad jis yra neblaivus, nes kreivai ėjo keliu. Jam labai reikėjo pinigų, todėl sugalvojo pasekti S. M. ir atimti iš jo mobilaus ryšio telefoną. Palaukė, kol S. M. nueis už P. kaimo ribos, tada dviračiu jį prisivijo ir paprašė duoti pasiskambinti jo mobilaus ryšio telefoną. S. M. pasakė, kad neduos, nes nėra sąskaitos likučio. Tada jis S. M. pasakė, kad jei jis neduos telefono, gaus į galvą. Po to S. M. jam padavė telefoną. Jis paėmė telefoną ir nuvažiavo atgal į P. kaimą. Ten iš telefono ištraukė SIM kortelė ir telefoną tą patį vakarą už 20 Lt pardavė pažįstamam E. J. Kad telefonas vogtas jam nesakė. Labai gailisi, kad įvykdė nusikaltimą. Pasižadėjo ateityje teisės pažeidimų nebedaryti. Nukentėjusiojo atsiprašė, jam atlygino žalą dėl išmestos SIM kortelės. Prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusysis S. M. parodė, kad šių metų kovo mėnesį, dienos nepamena, vėlai vakare ėjo iš P. kaimo namo į A. kaimą. Buvo išgėręs apie 2 litrus alaus. Tuoj už P. kaimo ribos, ties kaimynės Ž. sodyba, prie jo dviračiu privažiavo jaunas vaikinas, kurio nepažino, nes buvo tamsu ir buvo sunku įžiūrėti veidą, ir paprašė duoti jam telefoną, suprato, kad pasiskambinti. Jis jam pasakė, kad telefono kortelėje nebėra sąskaitos likučio ir telefono nedavė. Tada tas vaikinas jam pasakė, kad „jei neduosi telefono, gausi į galvą“. Kadangi buvo tamsu, aplinkui nebuvo žmonių, jis išsigando, kad tas vaikinas jo nesumuštų, todėl jam padavė su savimi turėtą mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 1209“, kurio vertė 90 litų, kuriame buvo įdėta SIM Tele-2 kortelė, kurioje buvo likę 20 litų paslaugoms. Tada tas vaikinas pasiėmė telefoną ir nuvažiavo P. kaimo link. Jis grįžo namo ir tą patį vakarą paskambino į policiją, tačiau policijos pareigūnas liepė išsiblaivyti ir tik tada atvykti į policiją. Sekantį rytą jis nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Policijos pareigūnai surado telefoną ir jam grąžino. Kaltinamasi, kurį iki įvykio pažinojo iš matymo, jo atsiprašė ir atlygino žalą dėl SIM kortelės. Kaltinamajam jokių pretenzijų neturi.

Liudytojas E. J. parodė, kad šių metų kovo mėnesio pabaigoje, dienos nepamena, iš pažįstamo D. F. už 20 litų nupirko mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 1209“ be SIM kortelės. Kad vogtas nežinojo. Šį telefoną pardavė mokyklos draugui A. S.

Liudytojas A. S. parodė, kad šių metų kovo mėnesio pabaigoje, dienos nepamena, iš E. J. už 40 litų nupirko mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 1209“ be SIM kortelės. Kad vogtas nežinojo.

Liudytoja N. M. parodė, kad šių metų kovo mėnesį, dienos nepamena, vėlų vakarą sūnus grįžo išgėręs ir pasakė, kad netoli P. kaimo kažkoks vaikinas iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną. Sekančią dieną sūnus dėl pavogto telefono kreipėsi į policiją.

Iš 2010-03-24 S. M. protokolo – pareiškimo matyti, kad tą dieną į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK kreipėsi S. M. pranešdamas, kad 2010-03-22 apie 23 val., kelyje P. – P. nepažįstamas vaikinas, kuris buvo privažiavęs su dviračiu, pagrasinęs, kad „duos į galvą“, atėmė mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 1209“, kurio vertė 90 litų, kuriame buvo įdėta SIM Tele-2 kortelė, kurioje buvo likę 20 litų paslaugoms. Padaryta 110 litų turtinė žala (b.l. 3).

Iš 2010-03-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, - kelią Linkuva – Pakruojis, 100 m. atstumu už P. kaimo pabaigos, nusikaltimo pėdsakų rasta nebuvo (b.l. 5).

Iš tarnybinių pranešimų ir telefono IMEI kontrolės ataskaitų bei analizės matyti, kokios SIM kortelės buvo naudotos pagrobtajame mobilaus ryšio telefone (b.l. 17-18, 21-22).

Iš 2010-05-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. S. policijos pareigūnui pateikė mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 1209“ (b.l. 27), kuris buvo apžiūrėtas (b.l. 28) ir pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam S. M. (b.l. 11).

Iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad nukentėjusysis S. M. yra neįgalus, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (b.l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 str.), konstatuoja, kad kaltinamojo D. F. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, - tai yra plėšimo būdu pagrobus nukentėjusiojo S. M. turtą, yra įrodyta.

Kaltinamojo D. F. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., nes jis įvykdė plėšimą – tai yra, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, - tai yra sumušti, tuo sukurdamas nukentėjusiajam asmeniui bauginančią, nerimą keliančią situaciją, užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajam S. M. priklausantį – turtą (mobilaus ryšio telefoną). Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dispozicijos plėšimas yra tada, kai svetimas turtas pagrobiamas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Nustatyta, kad kaltinamasis D. F. palaužė nukentėjusiojo S. M. valią ir pasipriešinimą grasindamas jį sumušti („duoti į galvą“), tai yra grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Kaip ne kartą, formuodamas vienodą teismų praktiką plėšimų bylose, yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tuo atveju, kai asmuo, siekdamas palaužti nukentėjusiojo asmens valią ir pasipriešinimą, pasinaudoja ar sukuria situaciją, kuri yra bauginanti, keliantį nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam, tokie šio asmens veiksmai kvalifikuojami kaip plėšimas, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą.

Tikslintina kaltinamajame akte nurodyta pagrobto turto vertė, nes iš nukentėjusiojo S. M. protokolo – pareiškimo (b.l. 3), jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme matyti, kad kaltinamasis iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 1209“, kurio vertė 90 litų, kuriame buvo įdėta SIM Tele-2 kortelė, kurioje buvo likę 20 litų paslaugoms, todėl bendra pagrobto turto vertė yra ne 120 litų, kaip nurodyta kaltinamajame akte, o 110 litų.

Kaltinamasis D. F. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis t.y. jam nesuėjus aštuoniolikai metų, todėl jo atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje (BK 81 str. 1 d.).

Kaltinamasis D. F. teisiamas pirmą kartą (b.l. 40), pirmą kartą padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, savo noru atlygino dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.), mokosi Balsių pagrindinėje mokykloje, kur charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 44), gyvena su tėvais (b.l. 41-43), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniūnija nusiskundimų jo elgesių nėra gavusi (b.l. 42), atsiprašė nukentėjusiojo S. M., pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra dar labai jaunas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis D. F. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 82 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d., BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d.). Parenkant auklėjamojo poveikio priemones atsižvelgtina į tai, kad D. F. mokosi, gyvena su tėvais.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. F. kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 str.str., teismas

nusprendžia:

D. F. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d., 82 str. 1 d. 1, 5 p. p., 83 str., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 d. 5 p., D. F. taikyti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, raštu išaiškinant galimas teisines pasekmes, jam padarius naujas nusikalstamas veikas, bei elgesio apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant tuo laiku tęsti mokslą Pakruojo rajono Balsių pagrindinėje mokykloje bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo D. F. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.