Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2016-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-675-972/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-07-22
Bylos Nr.
1-675-972/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55085-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Kaltinamasis
M. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-675-972/2016Proceso Nr. 1-01-1-55085-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3.; 1.2.4.8.3.; 2.10.1.
TEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 22 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis IĮ „A.“ darbininku, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui: 2015-10-03 apie 1 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine R. M. metu kumščiu vieną kartą smogė jai į kairįjį smilkinį, jai nukritus ant lovos, atsisėdo ant jos ir rankomis suėmęs kaklą smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to, M. B. 2015-10-03 apie 10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugyventinei R. M. užlaužė ranką už nugaros, po to pradėjo ją smaugti, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to, M. B. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui: 2015-12-20 apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sugyventine R. M. metu kojomis prispaudė jos rankas, delnu užspaudė burną, vieną kartą delnu trenkė į skruostą, paleidęs ne mažiau kaip tris kartus delnu trenkė per pilvą, tokiu būdu padarydamas jai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste, apatinėje lūpoje, smakro kairėje, dešinės alkūnės tiesiamajame paviršiuje, kairio riešo išoriniame bei vidiniame paviršiuose, pilvo dešinėje su odos nubrozdinimais, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis su R. M. jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena apie metus laiko, jų santykiai buvo geri, tačiau kartais susipykdavo. Dėl 2015-10-03 įvykių paaiškino, kad jis būdamas namuose išgėrė alaus, buvo neblaivus. Apie 24 val. tarp jo ir R. M. kilo konfliktas dėl skyrybų, ji pasakė, kad nori su juo skirtis, žadėjo išmesti jo daiktus iš buto, tačiau jis nesutiko, pradėjo prašyti, kad ji su juo nesiskirtų. Jis to ginčo gerai nepamena, nes buvo neblaivus, pamena tik tiek, kad trenkė jai vieną kartą per veidą, paskui buvo prispaudęs jos rankas prie lovos, ar dar ką nors jai darė, nepamena, po to konfliktas baigėsi. Rytą tarp jų vėl kilo konfliktas. Prisimena, kad jo metu jie apsistumdė, kas tiksliai įvyko to konflikto metu, jis nepamena, nes buvo neblaivus, gali būti, kad laužė rankas R. M. ir ją smaugė, ką kalbėjo, nepamena. Jis R. M. nenorėjo padaryti nieko blogo. Taip įvyko todėl, kad buvo neblaivus ir susinervinęs. Dėl 2015-12-20 epizodo jis savo kaltę pripažįsta visiškai. R. M. jis atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų jam neturi. Dėl visų šių veiksmų labai gailisi (b. l. 37-38, 80-81).

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad ji gyvena kartu su M. B. apie metus laiko. Jie nėra susituokę, tačiau gyvena kaip pora, veda bendrą ūkį. Jie gyvena jos tėvo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena ir jos sūnus, kuriam 5 metai. Su M. jie paskutiniu metu pradėjo konfliktuoti. Per jų bendro gyvenimo laiką M. prieš ją smurtavo apie 10 kartų, t. y. jai vis suduodavo smūgius, smaugdavo, grasindavo, laikydavo ją prispaudęs prie lovos, tačiau policijos niekada nekvietė. Visa tai jis darydavo būdamas neblaivus. Blaivus jis yra tik vieną kartą sudavęs jai per veidą. M. yra labai pavydus, kai jis išgerdavo alkoholio, tapdavo agresyvus, jam atrodydavo, kad ji turi kitą vyrą ir dėl to pradėdavo ją mušti bei smaugti. Ryte M. sakydavo, jog nieko neprisimena, prašydavo atleidimo, ji juo patikėdavo, ir vėl jie kartu gyvendavo. Ji jam visus tuos kartus atleido ir nenorėjo, jog būtų pradėta byla, tačiau nutarė su juo išsiskirti ir apie tai jam pasakė trečiadienį, t. y. 2015-09-30. Ji jam pasakė, kad ji nebenori taip gyventi, todėl būtų geriau jiems išsiskirti, kad jis susirinktų savo daiktus ir eitų lauk iš jos namų. M. atsakė, kad jis taip greitai negali susirasti kitos gyvenamosios vietos ir paprašė leisti pas ją pagyventi dar keletą dienų. Ji sutiko, nes nenorėjo su juo ginčytis, nes ginčo metu gali įvykti smurtas. 2015-10-02 (penktadienį) apie 24 val. ji kartu su sūnumi grįžo namo. Buvo blaivi. M. buvo namie ir gėrė alų. Jis buvo vienas ir gerokai išgėręs. Atkreipė dėmesį, kad ant stalo virtuvėje stovėjo alaus butelis 1 litro talpos, kuris jau buvo pusiau nugertas, o du buteliai 1 litro talpos buvo tušti, išmesti į šiukšlinę. Ar M. prieš tai namie gėrė vienas, to pasakyti negali, nes nežino. Grįžusi namo, ji paguldė sūnų miegoti, pati nuėjusi į kitą kambarį taip pat atsigulė į lovą. M. buvo girtas ir pradėjo jos klausinėti, kodėl ji nori skirtis. Ji atsakė, kad nebenori su juo gyventi, kad nemato su juo ateities, kad jis nuolat ją muša. M. kalbėdamas sėdėjo ir iš taurės gėrė alų, o ji gulėjo nusisukusi nuo jo. Ir staiga ji pajuto, kaip M. pašoko nuo lovos, suprato, kad tuoj puls ją. Ji taip pat mėgino pašokti iš lovos ir bėgti iš kambario, tačiau iššokti iš lovos nespėjo, nes M. staiga jai kumščiu sudavė smūgį į kairįjį smilkinį. Ji nukrito ant nugaros į lovą. Kai ji nukrito ant lovos, M. apžergė ją, atsisėdo ant jos ir abiem rankomis pradėjo ją smaugti. M. smaugdamas kažką jai sakė, tačiau ji nepamena, ką. Ji pradėjo sakyti, kad liautųsi smaugęs ir atsitrauktų nuo jos, pradėjo verkti, nes jai skaudėjo nuo suduoto smūgio, tačiau M. pareiškė, kad ji baigtų žliumbti, nes jis jai nieko nedaro. M. atsitraukė nuo jos ir pasakė, kad ji eitų su juo į balkoną parūkyti (jie abu rūkantys), tačiau ji atsisakė eiti su juo, sakė, kad niekur neis, tačiau vėliau sutiko ir nuėjo pas M. į balkoną. Klausė jo, už ką jis ją taip puolė, jis pareiškė, kad ji jį išprovokavo. Ji suprato, kad jis nelabai suvokia, ką padarė. Į policiją neskambino, nes kai vieną kartą ji norėjo paskambinti, M., tai pamatęs, išgriebė iš jos rankų telefoną ir metė į sieną, telefonas sudužo. Jis visada po konflikto stebi ją, kad ji tik kam nors nepaskambintų ir nepradėtų skųstis. Po kiek laiko ji nuėjo į lovą ir atsigulė miegoti, tikėdamasi su M. pasikalbėti ryte. Vėliau ir M. atsigulė šalia jos miegoti. Sūnus konflikto nematė ir negirdėjo, jis jau miegojo savo kambaryje. Ryte, t. y. 2015-10-03 apie 08:30 val. jie atsikėlė, ir ji M. pasakė, kad daugiau nenori su juo gyventi, kad dabar važiuos pas tėvus ir grįš tik sekmadienį per pietus, tai yra 2015-10-04, ir kad ji pageidauja, jog iki to laiko jis susirinktų savo asmeninius daiktus, jai grįžus, atiduotų nuo buto raktus, o pats išeitų iš jos namų. M. pradėjo sakyti jai, kad vis dėlto jie nesiskirtų, kad toliau gyventų. Ji pradėjo jam sakyti, kad jis naktį be jokios priežasties ją užsipuolė, trenkė jai per veidą, smaugė, klausė jo, kodėl jis taip pasielgė. M. vėl pasakė, kad ji pati jį išprovokavo, tačiau priežasties, kaip išprovokavo, jis taip ir nenurodė. M. prašė atleidimo, ėjo visur paskui ją, klaupėsi ant kelių, maldavo toliau gyventi, tačiau ji atsakė jam, kad nenori su juo gyventi. Tada M. užsipuolė ją, kad ji jį išdavė, pradėjo ją žodžiais žeminti, todėl ji neapsikentusi jam trenkė delnu per veidą, M. nutilo. Sūnus, visa tai matydamas, išsigando ir nuėjo į savo kambarį. M. vėl prašė jos atleidimo, o ji liepė jam rinktis daiktus ir eiti iš namų. Ji vaikščiojo po namus, M. vis ėjo iš paskos ir vienu metu jai einant pro jų lovą, M. puolė ją ir užlaužė jos ranką jai už nugaros, paskui, parvertęs ją ant lovos ant pilvo, pradėjo laužti jai dešinę ranką. Ji šaukė M., kad jis ją paleistų, kad jai skauda. Tai buvo apie 10 val. ryte, nei ji, nei M. alkoholio nevartojo, tačiau M. dar iš po vakar gėrimo buvo apsvaigęs. Kai ji pradėjo šaukti, kad jai skauda, kad liautųsi laužęs jai ranką, M. kažkaip ją apsuko ir griebė už gerklės, pradėjo ją abiem rankomis smaugti, šaukdamas, kad nužudys ją, nužudys jos tėvus, o paskui nusižudys ir pats. Ji pradėjo sakyti, kad jis paliks vaiką be mamos, tačiau M. atsakė, kad jam tai visai nesvarbu, kad ji yra jo ir jis jos niekam nepaliks. Paskui M. ją paleido, ir ji atsikėlė nuo lovos. M. neišėjo. Policijai neskambino, nes bijojo M.. Ji 12 val. turėjo išeiti iš namų, todėl nuėjo į virtuvę daryti sau ir vaikui pusryčių, o M. ėjo paskui ją ir jau būdamas ramesnis vis norėjo su ja pakalbėti apie jų santykius. Tačiau ji pareiškė, kad nenori su juo daugiau kalbėtis. Susiruošusi ji kartu su sūnumi išėjo iš namų, M. nusekė paskui, tačiau ji jį ignoravo, todėl jis paliko ją. Namo ji nebegrįžo, išvažiavo pas tėvus. Į medikus iškart nesikreipė, nes nesijautė smarkiai sužalota, tačiau jai skaudėjo kairė veido pusė, kur M. jai sudavė smūgį, todėl vėliau nutarė važiuoti į ligoninę, kad ją apžiūrėtų. Policijos kviesti nenorėjo, nes galvojo, kad jis iki sekmadienio išeis iš namų. Tačiau jai nuvykus pas tėvus, 2015-10-03 vakare M. jai pradėjo skambinėti, iš jo kalbos ji suprato, kad jis vėl yra girtas ir kad niekur nesiruošia išeiti. 2015-10-04 ji grįžo namo su tėvu, kuris turėjo padėti išvaryti M. iš namų. Ji dabar net negalėtų tiksliai nupasakoti, kaip ir kokiomis dienomis, valandomis prieš ją smurtavo M.. Jokių smurto įrodymų ji neturi. Jai M. 2015-10-03 nakties metu ir ryte tyčia sudavė smūgius, tai buvo neatsitiktiniai smūgiai, jie sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 15-18, 21-22). Dėl 2015-12-20 epizodo parodė, kad kai prieš 3 mėn. M. prieš ją smurtavo, vėliau gailėjosi ir jos atsiprašė, ji jam atleido, ir byla buvo nutraukta, jai ir M. susitaikius. Jie gyveno toliau. 2015-12-18 vakare ji šventė su savo kolektyvu Kalėdas. Vakare į jų kolektyvo šventę atvažiavo ir M., jis jau buvo girtas. Tarp jų tuo metu įvyko žodinis konfliktas, tačiau jokio smurto tuo metu nebuvo. Jie grįžo namo ir kitą dieną, t. y. 2015-12-19 9 val. M. susiruošė kažkur eiti. Ji M. pareiškė, kad jei jis iki 11 val. negrįš namo, tai ji taip pat išeis iš namų. Ji kaip tik ruošėsi eiti į draugės gimtadienį, tačiau to M. nesakė. M. turėjo raktus nuo buto, tad namo galėjo grįžti kada panorėjęs. Kadangi M. iki 11 val. namo negrįžo, ji išėjo į gimtadienį. Vėliau jai M. pradėjo skambinti telefonu ir klausti, kur ji yra ir ką daro. M. jau buvo girtas. Ji su juo nenorėjo kalbėtis, buvo pikta ant jo, todėl jam net nesakė, kad yra gimtadienyje. Telefonu tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Ji namo grįžo apie 20 val., paguldžiusi sūnų miegoti į jo kambarį, atsigulė ir pati. M. namie nebuvo. M. grįžo apie 01:30 val., buvo girtas. M. ją pakėlė ir pradėjo klausinėti, kur ji buvo visą dieną ir ką veikė. Ji jam neatsakė. Tada M. griebė jos telefoną, kurį buvo pasidėjusi ant lovos šalia savęs, ir pradėjo tikrinti, kam ji skambino bei kam rašė žinutes. Prieš tai dieną jos sūnus buvo susitikęs su savo tėvu ir tai buvo matyti žinutėse. M. labai supyko, pamatęs šias žinutes, pyko, kad ji jam nieko nesakė, jog jos sūnus buvo susitikęs su tėvu. Ji M. atsakė, kad vaiko tėvas yra ne jis, tad vaikas turi teisę bet kada susitikti su savo tėvu ir su juo bendrauti. Taip tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas. M. pradėjo ją visaip įžeidinėti, keikėsi, vadino ją negražiai. Jai gulint lovoje, jis ją apžergė ir savo kojomis prispaudė jos rankas, o viena ranka užspaudė jai burną, kad ji negalėtų šauktis pagalbos, ji pradėjo dusti. M., tai pamatęs, kad ji realiai dūsta, paleido ją. Ji pradėjo jį varyti iš namų, o jis vėl ant jos šaukė ir visaip ją negražiai vadino. Po to jis ją vėl sugriebė ir parvertė į lovą ant nugaros, kairės rankos delnu trenkė jai per dešinį skruostą bei ne mažiau kaip tris kartus delnu trenkė jai per nuogą pilvą (M. daužė per pilvą, pakėlęs jos megztinį), ant pilvo liko kraujosruvos. Jai pavyko nustumti M. nuo savęs. Ji pareiškė, kad jei jis neišeis iš jos namų, tai ji iškvies policiją. Tada M. nuo lovos griebė telefoną, ji bandė pasiimti savo telefoną, ir jie abu susigrūmė, telefonas perlinko. Ji vėl pradėjo prašyti M. išeiti iš namų, prašė jo gražiuoju ją palikti ramybėje. M. pradėjo sakyti, kad lauke tamsu, jam nėra kur eiti ir prašė leisti dar vieną naktį pasilikti. Tačiau ji nesutiko ir sakė jam eiti iš jos namų. M. dėl to pyko, trenkė kumščiu į sieną ir taip susižeidė savo ranką, tačiau iš jos namų išėjo. Kur M. išėjo, to ji nežino. M., smurtaudamas prieš ją, jai grasino, jog ją užmuš, ji neturės gyvenimo, tačiau mano, kad tai buvo pasakyta pykčio metu. Tai buvo antras kartas, kai M. smurtavo prieš ją, todėl realiai ji jo bijojo. Kai M. smurtavo prieš ją, jos sūnus buvo atsibudęs ir viską matė, buvo išsigandęs, tačiau nuo M. jis nenukentėjo. M. B. sutaisė jos mobiliojo ryšio telefoną, dėl telefono pretenzijų jam neturi. Dėl minėto įvykio ji į medikus nesikreipė. Kiek prisimena, kraujosruvą po kaire akimi jau galėjo turėti savaitę prieš įvykį, tai yra 2015 m. gruodžio 11-13 d., nes pati buvo susimušusi namuose. Kaip buvo susižalotas kairysis skruostas, apatinė lūpa, smakro kairė pusė, neprisimena. Kodėl pirminėje apklausoje nurodė, kad jai buvo sumušta dešinė veido pusė, nežino, tuo metu ji buvo patyrusi stresą po įvykio, be to, jai skaudėjo ir dešinę pusę. Dešinę alkūnę galėjo susižaloti grumtynių su M. metu. Riešas galimai buvo sužalotas tuo metu, kai jis lovoje buvo kojomis prispaudęs jos rankas ir trenkė plaštaka į pilvo sritį (b. l. 44, 49-55).

Iš 2015-10-04 protokolo-pareiškimo matyti, kad 2015-10-04 R. M. kreipėsi į policiją, nurodydama, kad jai 2015-10-03 apie 1 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sugyventiniui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), pasakius, kad nori su juo skirtis, jis ją sugriebė už kaklo ir bandė ją smaugti, kumščiu sudavė smūgį jai į galvą (b. l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas pranešė Klaipėdos AVPK apie tai, jog į Klaipėdos universitetinę ligoninę kreipėsi R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, jog 2015-10-03 ryte ją namuose sumušė sugyventinis. Diagnozė: galvos, kaklo, kairio žasto sumušimai (b. l. 25).

Iš 2015-12-20 protokolo-pareiškimo matyti, kad 2015-12-20 R. M. kreipėsi į policiją, nurodydama, kad 2015-12-20 apie 01:30 val. adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio M. B., gim. (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui, pastarasis jai pagrasino ją užmušti, paėmė jos telefoną „Sony Z5“ ir jį sulenkė. Po to, panaudodamas fizinę jėgą, kojomis užspaudė jai rankas, kad ji nesipriešintų, ranka trenkė jai per veidą, į pilvo sritį, po to ranka užspaudė jai burną bei nosį, kad ji nesikviestų pagalbos, dėl to ji pradėjo dusti (b. l. 44).

2015-12-21 specialisto išvadoje Nr. G 2343/15(03) konstatuota, kad R. M. 1-2 dienos iki apžiūros, galimai 2015-12-20 dienos pirmoje pusėje, padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame žande, apatinėje lūpoje, smakro kairėje, dešinės alkūnės tiesiamajame paviršiuje, kairio riešo išoriniame bei vidiniame paviršiuose, pilvo dešinėje su odos nubrozdinimais. Sužalojimai padaryti bukos traumos pasėkoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais – sumušant, atsitrenkiant, spaudžiant pirštų galais. Pagal sužalojimų išsidėstymą R. M. kūne galima išskirti septynias trauminio poveikio vietas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 60).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis M. B., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. M. 2015-10-03 apie 1 val., 2015-10-03 apie 10 val., sukėlė jai fizinį skausmą bei 2015-12-20 apie 01:30 val. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis M. B. suprato, kad smurtauja prieš savo šeimos narį, kad tokiais veiksmais sukelia jam fizinį skausmą, jį žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad 2015-10-03 nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. B. padarė tris tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, savo šeimos narį, į kaltinamojo asmenybę – jis neteistas (teistumas išnykęs), 2015-12-20 nusikaltimą padarė po to, kai jo atžvilgiu vienas ikiteisminis tyrimas jau buvo nutrauktas už analogiškų nusikaltimų padarymą, dirba, taip pat atsižvelgtina ir į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis), taip pat paskyrus BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pažymėtina, kad kaltinamasis sutinka dirbti viešuosius darbus. Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse numatyta tvarka. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, M. B. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (2015-10-03 apie 1 val. padaryta veika) ir paskirti jam 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, bei įpareigoti 1 (vienerius) metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

M. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (2015-10-03 apie 10 val. padaryta veika) ir paskirti jam 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, bei įpareigoti 1 (vienerius) metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

M. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (2015-12-20 veika) ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, bei įpareigoti 1 (vienerius) metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę M. B. paskirti 12 (dvylika) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, bei įpareigoti 1 (vienerius) metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. B. paskirti 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, bei įpareigoti 1 (vienerius) metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti M. B., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Viktorija Teišerskienė