- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-289-360/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01024-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- G. J.
- Advokatai
- Kristina Prialgauskaitė
- Kategorijos
Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-289-360/2015
Teisėja Viktorija Teišerskienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01024-2014-0
2015 m. rugsėjo 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams (šešiems). Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos G. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime nuo nuosprendžio paskelbimo iki įsiteisėjimo dienos išbūtas laikas.
Civilinės ieškovės UAB „(-)“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš G. J. UAB „(-)“ naudai priteista 99,07 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. nuteistas už tai, kad jis 2014-07-01, apie 03.30 val. pro langą, nuplėšdamas apsauginį tinklelį, įsibrovė į UAB „(-)“ valgyklos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir iš ten pagrobė: 24 pakuotes „Lubella“ lazdelių, kurių bendra vertė 6,26 Eur (21,6 litų), 16 vnt. „Cassalini“ raguolių, kurių bendra vertė 4,31 Eur (14,88 litų), 7 pakuotes „Kauno“ sausainių, kurių bendra vertė 1,99 Eur (6,86 litų), 6 pakuotes „Belvita“ 5 grūdų sausainių, kurių bendra vertė 1,67 Eur (5,76 litų), 2 pakuotes „Belvita“ jogurto skonio sausainių, kurių bendra vertė 0,81 Eur (2,8 litų), 5 pakuotes „Aha“ sausainių, kurių bendra vertė 1,91 Eur (6,6 litų), 8 vnt. „Rauch“ šaltos arbatos pakuočių, kurių bendra vertė 2,48 Eur (8,56 litų), 23 vnt. „Wosana“ sulčių pakuočių, kurių bendra vertė 4,46 Eur (15,41 litų), 0,8 kg „Šilo“ dešros 1,26 Eur vertės (4,36 litų), 1 kg „Šilo“ dešrelių 1,95 Eur vertės (6,72 litų), 2,8 kg „Karčemos“ dešros 7,37 Eur vertės (25,45 litų), 14,54 kg kiaulienos raumenų nuopjovų 41,56 Eur vertės (143,51 litų), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 100“ 23,17 Eur vertės (80 litų). Tokiu būdu G. J. pagrobė UAB „(-)“ priklausančio turto iš viso už 99,20 Eur (342,51 litų).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis G. J. nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes teismas skirdamas bausmę neįvertino, jog nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir bausmę teismas skyrė už ankstesnius teistumus.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. J. vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), taip pat atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skiriant bausmę buvo atsižvelgiama į nuteistojo elgesį prieš ir po nuskalstamos veikos padarymo – nusikalto neišnykus teistumui, praėjus vos porai mėnesių po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, pragyveno iš nusikalstamų veikų darymo, užuot stengęsis pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu, nekeičia savo gyvenimo būdo.
Nuteistasis G. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padaryta žala neatlyginta.
Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. BK 62 str. bendros taisyklės išimtis – teismas turi teisę skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatytą bausmę, tačiau tam turi būti numatytos sąlygos ( BK 62 str.2d.), kurių nagrinėjamu atveju nėra.
Apylinkės teismas į tai, kad nuteistasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgė ir tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagrįstai teismas nenustatė ir jų nepripažino. Apygardos teismas mano, kad atsižvelgdamas į baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tai yra padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam G. J. parinko teisingą bausmę. Paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra žymiai mažesnė negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuri nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendį bausmių nebendrino, todėl teisėjų kolegija dėl bausmių bendrinimo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015m. balandžio 17 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė prašymą valstybei priteisti 115,80 Eur turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodami apeliacinį skundą nuteistieji įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Tokios pozicijos dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo netenkinti.