Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

2016 m. spalio 23 d., 8.50 val., (duomenys neskelbtini), S. V. būdamas neblaivus (0,48 prom.) vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu S. V. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir pritaikius ATPK 30¹ str., jam paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas (toliau – Institucija) prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimą dėl ATPK 30¹ str. taikymo ir paskirti baudą ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą ATPK 126 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose.

Institucija skunde teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT), nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, ne kartą yra konstatavęs, kad mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Skunde teigiama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Institucija teigia, kad nuoširdus prisipažinimas ir būtinybė vairuoti transporto priemonę vykdant profesinę veiklą, nėra ypatingos ir išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje. Be to, nagrinėjamu atveju svarbesniais laikytini visuomenės, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeniniai ar šeimos narių interesai. Pažeidimas už kurį S. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn buvo padarytas sąmoningai (pripažino, kad vairavo automobilį iš vakaro vartojęs alkoholį). S. V., dar prieš darydamas teisės pažeidimą, turėjo galimybę numatyti visas neigiamas tokio poelgio pasekmes ne tik sau, bet ir savo artimiesiems ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pablogino savo ir savo artimųjų padėtį, yra jo paties neatsakingo elgesio pasekmė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nors nubaustojo S. V. pažeidimas yra vienas iš šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, tačiau jis galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi (b. l. 12), anksčiau už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą nebaustas, vairavimo stažas 26 metai, dirba įmonėje, kurioje darbo pobūdis reikalauja vykti į objektus skirtingose vietose, todėl reikalingas vairuotojo pažymėjimas ( b. l. 15), jis rūpinasi senyvo amžiaus mama ir uošviene. Byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. V. Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė anksti ryte, kaimo teritorijoje, kur eismas nebuvo intensyvus, apsvaigimas nuo alkoholio nustatytas tik 0,06 prom. viršijimas leistinos 0,4 prom. normos ribos ir visiškai įtikinama, jog tai buvo išvakarėse vartoto alkoholio pasekmė, kas neįrodo jo piktybiškumo išgėrus alkoholio vairuoti transporto priemones.

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs tų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas mano, kad apylinkės teismas pagrįstai S. V. taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sumažino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Yra pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti palikus S. V. apylinkės teismo paskirtą 289 Eur dydžio baudą ir atėmus teisę vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams, todėl apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 nutartis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Vytauto Grašio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.