Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. T., jos atstovui adv. Ričardui Lilui, institucijos, teikiančios išvadą - Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovams V. T. ir T. Š., institucija, teikianti išvadą - Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė J. T. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad ji susituokė su V. T. (duomenys neskelbtini), tačiau su V. T. negyveno, nes jų charakteriai nesutiko. Kartu su V. T. jau negyvena 4-5 metai, bet jie neišsituokę. Su atsakovu T. Š. ji susipažino – 2009 m. (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. T.. Po kurio laiko gimė kita dukrytė A. T. - (duomenys neskelbtini). Su atsakovu T. Š. ji ir gyveno, tačiau su juo išsiskyrė, nes jis pradėjo smurtauti. Kol ji laukėsi Miglutės iš pradžių gyveno (duomenys neskelbtini)pas kaimynę, o paskui išsikraustė į (duomenys neskelbtini) paskui jie išsiskyrė. Paaiškino, jog niekur nedirba. Atsakovas T. Š. savo dukrų nepripažįsta ir jų beveik nematė.

Teismo posėdžio metu ieškovės J. T. atstovas advokatas R. Lilas ieškovės reikalavimus palaikė ir prašė teismo juos tenkinti. Paaiškino, jog teismas buvo paskyręs ekspertizę, kad T. Š. yra biologinis tėvas, tačiau jis neatvyko į ekspertizę. Tai vertintina kaip ir atsisakymas ekspertizės, t.y. žmogus pripažįsta savo tėvystę. Byloje yra išvada iš vaikų teisių tarnybos, kad J. T. gali prižiūrėti nepilnametes dukras, gyvena tvarkingai.

Teismo posėdžio metu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė jų tarnybos pateiktą išvadą palaikė ir ieškovės reikalavimams neprieštaravo. Jų skyrius turi duomenų, kad J. T., nuo 2009 m. santuokos nenutraukus su V. T., gyveno su T. Š.. Abu sugyventiniai lankėsi jų skyriuje 2009 m., taip pat buvo atvykę T. su Š., kadangi šeima yra šeimų socialinės rizikos apskaitoje. Moteris pranešdavo, kur planuoja važiuoti, išsikraustyti su sugyventiniu. Turėjo duomenų, kad gimė mergaitės: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo yra tikrai motyvuotas, kadangi T. nevengė atvykti, mano, kad jis tikrai nėra mergaičių tėvas. Mano, kad išlaikymo priteisimas kiekvienam vaikui po 200 litų taip pat tenkintinas, kadangi jei vaikų tėvas nemokės išlaikymo, tai mokės vaiko išlaikymo fondas, tai nors tokia parama bus šeimai, su visais kitais reikalavimais taip pat sutinka.

Atsakovas T. Š. į teismo posėdį neatvyko. Neatvykimo priežastys – nežinomos (b.l. 77-78, 86-87, 89, 93, 95, 139). 2012-04-10 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu visiškai nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus ieškovė J. T. ir V. T. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 31). Ieškovė J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimuose yra įrašyti kaip M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motina ir tėvas (b.l. 9-10, 32-33).

Ieškovė taip pat turi dar vieną dukrą, gim(duomenys neskelbtini)su kitu vyru (b.l. 11). Ieškovė gauna socialines pašalpas, transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi (b.l. 12-13, 16).

Atsakovas T. Š. turi 2 transporto priemones, nekilnojamojo turto neturi (b.l. 14-15, 17). Atsakovas nuo 2010-06-01 iki 2011-05-31 gavo 1195,83 Lt pajamų (b.l. 36, 59-60).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad jų turimais duomenimis ieškovė nuo 2008 m. su V. T. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Ieškovė daugiau kaip 2 m. gyveno su T. Š., todėl mergaitės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra V. T. dukros (b.l. 38-45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2012-04-23 ekspertizės akte Nr. ES140/12(01) nurodyta, kad V. T. nėra vaikų M. T. ir A. T. tėvas (b.l. 118).

Vadovaujantis LR CK 3.152 str. kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

Ieškovė teismo prašo atnaujinti terminą dėl tėvystės nuginčijimo dukrai M. T., gim. (duomenys neskelbtini), kadangi niekur nedirbo, augino dvi dukras, laukėsi trečios dukros (duomenys neskelbtini), neturėjo materialinių galimybių kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovas V. T. atsiliepime nurodė, jog su mergaitėmis jokio ryšio nepalaiko. Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, jog terminas dėl tėvystės nuginčijimo dukrai M. T. ieškovei atnaujintinas, kadangi esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nuginčijus tėvystę ir nustačius tėvystę, vaiko interesai turėti abu tėvus nebus pažeisti.

Vadovaujantis LR CK 3.150 str. 1 d., nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Iš teismo posėdžio metu tiek ieškovės, tiek atsakovo V. T. paaiškinimų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2012-04-23 ekspertizės akto Nr. ES140/12(01) matyti, kad vaikų motina su atsakovu V. T. kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2008 m. gegužės mėn., buvimas santuokoje buvo tik formalus. Todėl M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nėra ir negali būti atsakovo V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) dukros, o V. T. - M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovas V. T. nėra ieškovės J. T. dukrų M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), – V. T. dukros, todėl M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimuose panaikintinas V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo vardo ir pavardės įrašas (LR CK 3.150 str.).

Ieškovė teismo prašo dukroms M. T. ir A. T. palikti pavardes „T.“.

Pagal LR CK 3.167 str. kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad gimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)i, ieškovė ir atsakovas V. T. buvo susituokę, vaikų gimimo liudijimuose buvo įrašyta pavardė ,,T.‘‘. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.129 patvirtintas Civilinės metrikacijos taisyklių 33 p. vaiko vardas, pavardė, tautybė gimimo įraše įrašomi tokia tvarka: jei vaiko tėvai susituokę ir jų pavardės bei tautybės vienodos, vaikui suteikiama tėvų pavardė, atsižvelgiant į jo lytį, ir tautybė. J. T. vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. bei CK 3.161 str. 1 d. įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t.y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Ieškovė ir V. T., gimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)i, buvo susituokę, ieškovė turi T.s pavardę, jos sutuoktinio pavardė – T., todėl nepilnametėms mergaitėms teisėtai buvo suteikta pavardė ,,T.‘‘. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.). Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atsispindi ir minėtų Civilinės metrikacijos taisyklių nuostatose, kur įtvirtintas pagrindinis principas, kad registruojant tėvystės nustatymą – paliekama vaiko jau turima pavardė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad mergaičių motinos pavardė yra T., teismas mano, kad nėra pagrindo keisti nepilnamečių (duomenys neskelbtini)s ir (duomenys neskelbtini) pavardes. Pačios nepilnametės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pakeisti savo pavardę galės sulaukus 18 metų amžiaus.

Pagal LR CK 3.148 str. 1 d. pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos LR CPK numatytos įrodymų priemonės. Dėl atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje ir jo vengimo nuvykti atlikti DNR ekspertizę, nėra galimybės gauti mokslinių įrodymų - DNR ekspertizės išvados įrodyti giminystės ryšį, todėl vertintini kiti įrodymai, patvirtinantys atsakovo T. Š. tėvystę. Patikimai patvirtinančiais atsakovo T. Š. tėvystę įrodymais teismas laiko ieškovės paaiškinimą apie šalių bendrą gyvenimą nuo 2009 m. pradžios ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodytus duomenis.

Esant šiam tėvystės nustatymo pagrindui, teismas sprendžia, kad M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra T. Š. (CK 3.148 str. 1d., CPK 389 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė dukrų išlaikymu rūpinasi viena, todėl jos pasirinkta išlaikymo forma periodinėmis išmokomis yra teisinga ir atitinka vaiko interesus.

Pagal LR CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004 V. S. v. M. S.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (LR CPK 178 straipsnis). Ieškovė pragyvena ir dukras išlaiko iš gaunamų socialinių pašalpų, taip pat turi dukrą su kitu vyru, atsakovas T. Š. yra darbingas, priešingų įrodymų byloje nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas yra pajėgus ir privalo teikti dukroms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)i išlaikymą.

Teismas, įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų turtinę padėtį, atsižvelgęs į nepilnamečių (duomenys neskelbtini)s ir (duomenys neskelbtini) amžių bei poreikius, daro išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra per didelis, atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, ir atitinka nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 200 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2011-06-16 (LR CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str.).

Nepilnametėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)i priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina motina J. T. (LR CK 3.190 str. 1 d.).

Pagal LR CK 3.169 str., kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Teismas, įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgęs į nepilnamečių (duomenys neskelbtini)s ir (duomenys neskelbtini) teisėtus interesus, daro išvadą, kad nepilnamečių M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina J. T..

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo T. Š. valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 3565,37 Lt antrinės teisinės pagalbos ir DNR ekspertizės išlaidų (b.l. 6-7, 63,85, 107-109, 127, 136), 144 Lt žyminio mokesčio ir 75,35 Lt pašto išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.) (b.l. 2).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-271 str., teismas

nusprendžia:

J. T. ieškinį patenkinti.

Panaikinti M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimuose ir gimimo akto įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esantį V. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo vardo ir pavardės bei tautybės: (duomenys neskelbtini), įrašą ((duomenys neskelbtini)).

Pripažinti T. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu, o M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti T. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) biologinėmis dukromis.

Priteisti iš T. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) dukrų M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt (du šimtus litų) kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo visų rūšių gaunamų pajamų, pradedant mokėti nuo 2011-06-16 iki dukrų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametėms M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečių M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnametėms M. T. ir A. T. palikti pavardes „T.“.

Priteisti iš T. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 3565,37 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis litus 37 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir 75,35 Lt (septyniasdešimt penkis litus 35 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu; išlaidos už antrinę teisinę pagalbą mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo nuorašą išsiųsti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.