- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-07
- Bylos Nr.
- ATP-735-626/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pažeidėjas
- M.S.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M.S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimo, kuriuo M.S. pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą jam paskiriant 1000 Lt baudą, ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą jam paskiriant 4000 Lt baudą, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jam paskirta galutinė subendrinta 4000 Lt bauda. Dalyje dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. byla M.S. atžvilgiu nutraukta,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
M.S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 24 d., apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį MAZDA 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir kuriam nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į automobilį OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei medį, apgadindamas abi transporto priemones. M.S. iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Nurodyta, kad savo veika jis pažeidė KET 14, 133, 234, 236 ir 238 punktų reikalavimus, t.y. padarė ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutarimu pripažino M.S. kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, tačiau dalyje dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. bylą jo atžvilgiu nutraukė.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, M.S. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino liudytojo R.L. parodymus, vertino tik atskiras parodymų frazes, o ne jų visumą. Be to, buvo neįvertinti kiti byloje surinkti įrodymai. Pažymi, kad liudytojo R.L. paaiškinimas byloje atsirado tik praėjus 4 dienoms nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, t.y., kai byla jau buvo iškelta. 2014 m. vasario 17 d. šį liudytoją teismas nemotyvuotai atsisakė apklausti, į 2014 m. kovo 12 d. teismo posėdį liudytojas neatvyko, o 2014 m. balandžio 23 d. duodamas parodymus teisme, jis parodė, įvykį matė pro langą iš 4 aukšto, buvo apie 1.00 val., vėliausiai 2.00 val., kartu buvusi jo motina nematė. Atstumas buvo apie 15 metrų, koks buvo oras lauke, nurodyti negalėjo, buvo šlapia, automobilio Mazda iki įvykio judėjimo nematė, atsitrenkus automobiliui pasirodė dūmai, po ko išlipęs vairuotojas nuėjo už namo kampo, kur nematė, grįžo jau dviese, važiuoti įlipo tas pats, kuris ir išlipo, jo amžius apie 30 metų, antro amžiaus nežino, pats į policiją nesambino, kaimybo, kliudyto automobilio Opel savininko, jis nepažįsta, apžiūrėti įvykio vietos jis nebuvo išėjęs, bet matė automobilio Mazda grotelių dalis kitą dieną, t.y. tos pačios dienos rytą, apie 11.00 val., pro šalį važiuodamas į darbą (pasitikslinus liudytojas parodė, kad kitą dieną nedirbo), automobilio vairuotojo ir kito atėjusio asmens veidų nematė, ar buvo su kepurėmis, neatsimena, atpažinti negali, paklaustas, ar sekančią dieną (tos pačios dienos rytą) apgadintas automobilis Mazda buvo su numeriais, iš pradžių nurodė, kad be numerių, vėliau paklausus to paties klausimo parodė, kad neatsimena, apgadintas automobilis Mazda stovėjo už matymo zonos maždaug už 20 metrų.
Apeliantas nurodo, kad įvertinus tokius liudytojo parodymus akivaizdu, jog jis įvykio nemtatė, o sutiko liudyti paprašytas po to, kai kaimynas kitame kieme rado apgadintą automobilį Mazda, ką patvirtina ir patrulio 2013 m. gruodžio 24 d. tarnybinis pranešimas, jog pravažiuojantis vyriškis paaiškino, kad matė prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio namo automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su sudaužytu priekiu. Apeliantas pažymi, jog prierašas parašytas kitu rašikliu ir kitu braižu. Taigi, akivaizdu, jog matė automobilį ne pro langą, o kieme prie kito namo kitos dienos rytą. Pažymi, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, langai yra statmenai į gatvę, taigi buvo galima matyti nebent automobilio šoną, bet ne automobilio priekinius ar galinius valstybinius numerius. Nurodo, jog neįtikėtina, kad liudytojas įvykį matė, tuo tarpu jo motina nematė. Pažymi, kad abejones liudytojo parodymai kelia dar ir todėl, kad matydamas įvykį, jis apie tai nepranešė policijos pareigūnams. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas nurodė kaimyno nepažįstantis, tačiau žino, kad apgadintas automobilis priklauso kaimynui, be to, prašo atkreipti dėmesį į tai, kad dėl pasirodžiusių dūmų, oro sąlygų ir metų bei paros laiko, atstumo, jis negalėjo matyti automobilio numerių, o taip pat neteisingai nurodė įvykio laiką.
Pažymi, kad bylą pirmos instancijos teisme nagrinėjusi teisėja L.T. nuo pat pradžių akivaizdžiai turėdama neigiamą nuomonę apelianto atžvilgiu, nepagrįstai įtarinėjo, ar darbdavys jam buvo išdavęs charakteristiką, nepagrįstai atsisakė apklausti į 2014 m. vasario 17 d. atvykusį liudytoją R.L., o jam neatvykus į teismo posėdį, vykusį 2014 m. kovo 12 d., nesiėmė jokių priemonių, tuo tarpu apeliantą nutarė atvesdinti, taip sudarydama situaciją, kad teismui nustačius jo asmenybę, liudytojas R.L. teisme apeliantą atpažintų iš vieno asmens, nors įstaymas numato atpažinimą mažiausiai iš trijų asmenų. Paprašius kreiptis į Konstitucinį teismą, teisėją šis prašymas prajuokino. Toks jos elgesys vertintinas įžūliu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nors apeliantas neigia savo kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. padarytų pažeidimų padarymo, tačiau jo kaltė yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, administracinėn atsakomybėn traukiamao asmens paaiškinimu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, liudytojo R.L. parodymais, duotais pirmos instancijos teisme, kita byloje surinkta medžiaga.
Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto M.S. paaiškinimo, aptariamo įvykio metu jis buvo automobilyje Mazda. Nors tame pačiame paaiškinime teigia, kad automobilį vairavo ne jis, o jo draugas, tačiau ši versija yra paneigta liudytojo R.L. parodymais, o būtent, kad jam išgirdus smūgį, jis iš karto pažiūrėjo pro langą ir matė, kad iš automobilio Mazda išlipo vienas žmogus. Kitą žmogų išlipęs iš automobilio šis atsivedė po poros minučių. Pirmos instancijos teismas pagrįstai apelianto keliamą versiją, jog automobilį vairavo ne jis, įvertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės už padarytus administracinius teisės pažeidimus.
Apelianto nurodyta aplinkybė, jog liudytojas R.L. negalėjo matyti automobilio Mazda valstybinių numerių yra paneigta paties liudytojo parodymais pirmos instancijos teismui. R.L. parodė, kad iš karto valstybinio numerio nepastebėjo, tačiau kai automobilu buvo mėginta pasišalinti iš įvykio vietos, automobiliui pasisukus tiesiai į langus, jis pamatė galinius automobilio Mazda valstybinius numerius ir juos užsirašė.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog liudytojo R.L. parodymai apie tai, kad jis automobilio Opel savininko nepažįsta, tačiau žino, kad jis yra kaimynas, prieštarauja vieni kitiems. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis liudytojas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje o automobilio Opel savininkas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), t.y., gretimame bute. Be to, pats liudytojas parodė, žinojęs, kad kaimynas, nors šio ir nepažinojo, yra apgadinto automobilio Opel savininkas.
Žemesnės instancijos teismas
M.Syrickis nurodo, kad liudytojo R.Lukošiūno versija, jog jis matė eismo įvykį, yra neįtikinama, kadangi tuo atveju, jei šie parodymai būtų teisingi, pastarasis būtų kvietęs policijos pareigūnus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šis liudytojas pirmos instancijos teisme paaiškino nekvietęs pareigūnų, nes norėjo, jog kaimynas pats nuspręstų, ar kreipsis į policiją, kadangi automobilis Opel buvo apgadintas nestipriai.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog skundžiamą nutarimą priėmusi teisėja yra šališka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena tos aplinkybės, jog teisėja pripažino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu siekiant išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes bei tai, kad ėmėsi priemonių įsitikinti į bylą pateiktų dokumentų tikrumu, jokiu būdu negali būti pagrindu teisėjo nušalinimui. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar BPK 59 str. 3 d. normos toje apimtyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, jeigi bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats, neprieštarauja Konstitucijos 31 str. 2 d., 109 str. 2 d.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
M.S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimą nepakeista.
Nutartis neskundžiama.