- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-06
- Bylos Nr.
- A-502-189-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- A. R. J.
- Trečiasis asmuo
- G. Š., V. V., Vilniaus rajono savivaldybės taryba
- Atsakovas
- Vilniaus
- Kategorijos
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. J. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus rajono savivaldybės taryba, 571- oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnija, Mickūnų bendruomenė, G. Š. ir V. V., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. R. J. (toliau – ir pareiškėjas; apeliantas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:
1) įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir VAVA; atsakovas) priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo patvirtinti nuosavybės teises į atkuriamą žemę, vadovaujantis 2005 m. birželio 27 d. suderintais dokumentais;
2) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininką (toliau – ir Viršininkas) priimti įsakymą, patvirtinantį Vilniaus rajono Mickūnų seniūnijos Mickūnų kadastro vietovės (Galgių zonos) žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – ir Žemėtvarkos projektas) suformuotą 0,78 ha ploto žemės sklypą Nr. 936-1 pareiškėjui;
3) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba; trečiasis suinteresuotas asmuo) 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. T3-348 „Dėl žemės sklypų, esančių Mickūnų sen., Šatrininkų sen., Lavoriškių sen., Sudervės sen., Rudaminos sen. ir Nemenčinės sen., Vilniaus r., kaip visuomenės poreikiams skirtų teritorijų planavimo dokumentą, nustatantį tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį” (toliau – ir sprendimas Nr. T3-348) 1.2 punktą dėl 0,78 ha ploto žemės sklypo Nr. 936-1, esančio (duomenys neskelbtini) g., Mickūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, skyrimo poilsio zonai įrengti;
4) priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Kretingos rajono Kūlupėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1996 m. rugsėjo 16 d. pažymoje Nr. 16 nurodyta, jog jo senelis D. P. turėjo 22,98 ha žemės. Teigė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), pareiškėjui, kaip paveldėtojui, turi būti atkurta nuosavybė į 1,44 ha žemės. Pažymėjo, jog pagal Klaipėdos apskrities 2000 m. rugpjūčio 28 d. išvadą Nr. 3492 pareiškėjui atkurtina nuosavybė perkelta į Vilniaus apskritį, Vilniaus rajoną. S. Orvydo įmonė ,,Sadūna” 2005 m. gegužės 11 d. parengė Žemėtvarkos projektą. Nurodė, kad 2005 m. birželio 27 d. įvykusiame pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką neatlygintinai nuosavybėn, susirinkime pareiškėjui buvo pasiūlyti du žemės sklypai. S. Orvydo įmonės ,,Sadūna” 2005 m. birželio 27 d. ir 28 d. sudarytame žiniaraštyje Nr. 4, 5 (toliau – ir žiniaraštis Nr. 4, 5) nurodyta, kad pareiškėjui skiriami 1,35 ha ploto žemės sklypas, kurio numeris plane 936-2 ir 0,78 ha ploto žemės sklypas, kurio numeris plane 936-1.
Teigė, kad pareiškėjas 2006 m. gegužės mėnesį gavo VAVA Žemės tvarkymo departamento 2005 m. gegužės 2 d. raštą Nr. 20-323-579, iš kurio sužinojo, jog Viršininko 2006 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 2.3-1612-41 jam patvirtintas tik 1,35 ha ploto žemės sklypas Nr. 936-2, o dėl 0,78 ha ploto žemės sklypo Nr. 936-1 sprendimas nebuvo priimtas. 2006 m. birželio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į VAVA su prašymu patvirtinti jam nuosavybės teises į 0,78 ha žemės sklypą Nr. 936-1, kuris jam buvo paskirtas pagal eiliškumą ir kurio suderinimo dokumentai parengti 2005 metais, tačiau VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius; atsakovas) 2006 m. liepos 19 d. raštu Nr. SR-2735-(1.12) informavo, kad išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir kad joks sprendimas dėl žemės sklypo Nr. 936-1 nėra priimtas.
Vertino, jog VAVA ir jos padalinių veiksmai pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus ir pagrįstus lūkesčius, jų neveikimas yra neteisėtas. Pabrėžė, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku pareiškėjas kreipėsi dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nuo 2000 m. buvo eilėje dėl žemės sklypo suformavimo, 2005 m. sulaukė savo eilės, ir žemės sklypai buvo suformuoti. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas yra pensininkas, jo sutuoktinė – tremtinė, ir jiems yra svarbu, kad žemės grąžinimas nebūtų vilkinamas. Be to, greta žemės sklypo Nr. 936-1 esančių kitų žemės sklypų savininkai neprieštarauja, kad pareiškėjui būtų atkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovas Žemėtvarkos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad 2005 m. birželio 18 d. kvietimu Nr. 51 pareiškėjas buvo pakviestas dalyvauti pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką neatlygintinai nuosavybėn, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje numatytą 9/10 eiliškumą susirinkime. Pažymėjo, jog S. Orvydo įmonės ,,Sadūna” sudarytas žiniaraštis Nr. 4, 5 galioja tik su Viršininko 2006 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 2.3-1612-41. Atkreipė dėmesį į tai, jog Žemėtvarkos skyrius 2005 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 2788 pritarė 571 – osios individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – ir Bendrija; trečiasis suinteresuotas asmuo), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prašymui suteikti žemės sklypą visuomenės poreikiams – poilsio ir rekreacijos zonos įrengimui laisvame valstybinės žemės fonde. Minėtu raštu S. Orvydo įmonei ,,Sadūna” buvo pavesta suformuoti pageidaujamą žemės sklypą ir piliečiui, pasirinkusiam minėtą sklypą perdavimui nuosavybėn neatlygintinai, už turėtą žemę buvo nutarta pasiūlyti sklypą likusioje laisvoje valstybinėje žemėje. S. Orvydo įmonė ,,Sadūna” 2005 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 130 informavo Žemėtvarkos skyrių, kad pareiškėjui, Žemėtvarkos projekto papildyme pasirinkusiam 0,78 ha ploto žemės sklypą Nr. 936-1 perdavimui nuosavybėn neatlygintinai, už turėtą žemę 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo pasiūlyta sklypo vieta likusioje laisvoje valstybinėje žemėje, tačiau pareiškėjas šio pasiūlymo atsisakė.
Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija; atsakovas) direktoriaus 2005 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. A27-1624 buvo pritarta parengtam Žemėtvarkos projekto papildymo projektui su pastabomis. Pažymėjo, jog 2005 m. lapkričio 28 d. Žemėtvarkos projekto papildymo viešo svarstymo su visuomene rezultatų aptarimo protokolo papildyme Nr. 82 buvo nutarta pareiškėjo prašymą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo neatlygintinai pagal Klaipėdos apskrities 2000 m. rugpjūčio 28 išvadą Nr. 3492 tenkinti dalinai, paliekant suprojektuotą ir suderintą pareiškėjo sklypą Nr. 936-2 (1,35 ha ploto, vertė 803 Lt). Viršininkas 2006 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 2.3-1612-41 patvirtino S. Orvydo įmonės ,,Sadūna” parengtą Žemėtvarkos projekto papildymą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, suprojektuotų žemės sklypų plotus, išskyrus žemės sklypą Nr. 936-1, suformuotą pareiškėjui iki Administracija pateiks ginčijamą Tarybos sprendimą Nr. T3-348, kurį Administracijos Mickūnų seniūnija Žemėtvarkos skyriui pateikė 2006 m. rugpjūčio 24 d.
Teigė, kad, vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje”, Viršininko 2006 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 2.3-1612-41 2 punktu ir Tarybos sprendimu Nr. T3-348, šiuo metu yra rengiamas Viršininko įsakymas dėl 0,78 ha ploto žemės sklypo (kitos paskirties-rekreacinės teritorijos), esančios (duomenys neskelbtini) g., Mickūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, patvirtinimo Vilniaus rajono savivaldybės reikmėms, todėl patenkinus pareiškėjo skundą, teismo sprendimo nebus įmanoma įvykdyti.
Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 23 ir 50 punktais, 2005 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. T3-348, kuris yra galiojantis ir teisėtas. Teigė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl 0,78 ha ploto žemės sklypo Nr. 936-1 perdavimo jam pagrįstumo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu sutinka.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Bendrija nuo 2005 m. balandžio mėnesio siekė gauti žemės sklypą, reikalingą Bendrijos reikmėms, tačiau negavus atsakymo ir pasikeitus ekonominei situacijai, 2005 m. lapkričio 27 d. susirinkime buvo priimtas sprendimas atsisakyti šio siekio. Vertino, jog 0,78 ha ploto žemės sklypas yra akivaizdžiai per didelis poilsio zonai įrengti, nes jos įrengimas reikalauja daug investicijų ir išlaidų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Mickūnų bendruomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu sutinka, ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Mickūnų bendruomenė atstovauja visai Mickūnų seniūnijai, be kita ko, ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų interesams. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kaimo pakraštyje, apaugęs krūmokšniais, prišiukšlintas. Teigė, jog Mickūnų bendruomenei jis nėra aktualus, kadangi poilsio rekreacijos zonos steigimas reikalauja daug sąnaudų, be to, minėtas žemės sklypas yra nepatogioje vietoje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracijos Mickūnų seniūnija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė dėl pareiškėjo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad palaikė (duomenys neskelbtini) g. gyventojų prašymą, jog 0,78 ha ploto žemės sklypas Nr. 396-1 būtų paliktas poilsio ir rekreacinei zonai.
Tretieji suinteresuoti asmenys G. Š. ir V. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime tretieji suinteresuoti asmenys atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas yra Bendrijos pirmininkas, ir į tai, jog Bendrija 2005 m. kreipėsi į VAVA dėl ginčo žemės sklypo suteikimo jos reikmėms. Akcentavo, jog šį prašymą pasirašė ir pats pareiškėjas. Manė, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje nustatytą terminą skundui dėl Tarybos sprendimo Nr. T3-348 panaikinimo paduoti. Vertino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės ar teisėti interesai nebuvo pažeisti. Pažymėjo, kad palaiko atsakovų VAVA ir Administracijos atsiliepimuose į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 24, 28, 30, 105 punktais, Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi. Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Bendrijos pirmininkas (pareiškėjas) 2005 m. balandžio 19 d. Žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suteikti žemės sklypą rekreacinei zonai. Minėtame prašyme nurodomi konkretūs motyvai ir įrodomas tokio žemės sklypo suteikimo poreikis. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2005 m. birželio 1 d. Bendrijos vardu VAVA pakartotinai pateikė prašymą dėl sklypo rekreacinei zonai suteikimo ir nurodė, kad pageidauja to paties sklypo dėl jau ankstesniame prašyme išdėstytų motyvų. Atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrijos prašymuose nurodytas pageidaujamas žemės sklypas poilsio zonai įrengti yra sklypas Nr. 936-1. Akcentavo, kad pareiškėjas, būdamas Bendrijos pirmininku, tam pritarė, tačiau nepraėjus mėnesiui nuo prašymo Bendrijos vardu pateikimo, sutiko, kad ginčo žemės sklypas būtų perduodamas jam asmeniškai. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas tokią informaciją būtų pranešęs Bendrijai, kad buvo svarstyta galimybė dėl kito žemės sklypo poilsio zonai įrengti ar tokios idėjos atsisakymo.
Žemėtvarkos skyrius 2005 m. rugpjūčio 1 d. rašte S. Orvydo įmonei „Sadūna“ nurodė, kad pritaria Bendrijos prašymui jų pageidaujamame žemės sklype įrengti poilsio zoną, ir pavedė įmonei pasiūlyti pareiškėjui kitą lygiavertį žemės sklypą. S. Orvydo įmonė „Sadūna“ 2005 m. rugpjūčio 3 d. informavo Žemėtvarkos skyrių, kad pareiškėjas atsisakė jam siūlomo žemės sklypo Nr. 63, ir nurodė, kad jei Bendrija sutinka, galima pareiškėjui siūlytą žemės sklypą perduoti jai. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra duomenų, kad gavęs tokią informaciją, Bendrijos pirmininkas būtų teikęs minėtą pasiūlymą svarstyti Bendrijoje. Padarė išvadą, jog pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad nagrinėjamas jo prašymas dėl poilsio zonos ir yra siūlomas alternatyvus žemės sklypas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Akcentavo, jog 2005 m. rugpjūčio mėnesį gavęs informaciją, kad jam siūlomas kitas žemės sklypas nei suderinta 2005 m. birželio 27 ir 28 d. žiniaraštyje Nr. 4, 5, pareiškėjas taip pat nesiūlė Bendrijai keisti prašymo ar apskritai atsisakyti žemės sklypo poilsio zonai įrengti. Konstatavo, jog pareiškėjas, veikdamas ir kaip Bendrijos pirmininkas, ir kaip gyventojas, suinteresuotas atkurti nuosavybės teises pageidaujamame žemės sklype, elgėsi neapdairiai, jo veiksmai ir paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems.
Šalies argumentai
Pažymėjo, jog 2005 m. lapkričio 25 d. į Mickūnų seniūniją su prašymu dėl ginčo žemės sklypo skyrimo rekreacinei zonai kreipėsi (duomenys neskelbtini) g. gyventojai. Mickūnų seniūnas informaciją apie tai, jog yra visuomenės poreikis ginčo žemės sklypui perdavė VAVA Žemėtvarkos skyriui.
Žemesnės instancijos teismas
Taryba 2005 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. T3-348, kuriame nusprendė ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g., Mickūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, skirti poilsio zonai įrengti. Atmetė pareiškėjo argumentą, kad Bendrijos prašyme nebuvo nurodytas konkretus žemės sklypas. Pažymėjo, jog iki minėto Tarybos sprendimo priėmimo pareiškėjui ginčo žemės sklypas nuosavybės teisėmis nepriklausė, ir padarė išvadą, jog dėl to pareiškėjas negali būti traktuojamas kaip tiesioginis ginčo žemės sklypo savininkas.
Nurodė, jog 2006 m. birželio 9 d. pareiškėjas informavo VAVA, kad Bendrija atsisako ginčo žemės sklypo, ir vertino, jog atsižvelgiant į tai, jog Bendrija, prašydama ginčo sklypo poilsio zonai įrengti, nurodė, kad jis yra tinkamas dėl vietos, yra apleistas, nesutvarkytas, o praėjus pusmečiui savo atsisakymą argumentuoja tuo, kad nepatogi ginčo žemės sklypo vieta, jis yra netvarkingas, apleistas, nėra lėšų jį įrengti, pareiškėjo, kuris asmeniškai pretenduoja į ginčo žemės sklypą, atstovaujamos Bendrijos narių pretenzijų į ginčo sklypą atsisakymas, negali būti laikomas pakankamu suinteresuotos visuomenes pozicijos išreiškimu.
Teigė, jog, pagal Teritorijų planavimo įstatymą, savarankišku teritorijų planavimo proceso dalyviu pripažįstama suinteresuota visuomenė ir jog teisės aktai nustato savivaldybės tarybai teisę priimti sprendimus dėl žemės sklypų visuomenės poreikiams suformavimo. Pabrėžė, kad iki 2005 m. gruodžio 9 d. joks dokumentas, jog Bendrija atsisako pretenzijų į ginčo sklypą, nebuvo pateiktas, be kita ko, buvo gautas Mickūnų seniūno prašymas dėl (duomenys neskelbtini) g. gyventojų pageidavimo ginčo žemės sklypo atžvilgiu. Nurodė, kad pareiškėjui 2008 m. rugpjūčio 1 d. buvo oficialiai pranešta, jog ginčo žemės sklypas jam negali būti patvirtintas, kartu siūlant kitą tokios pačios vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Taryba įgyvendino savo pareigą ir paskyrė ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. T3-348.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas Bendrijos vardu ginčo žemės sklypo poilsio zonai įrengti prašė 2005 m. balandžio ir birželio mėnesiais. Minėtas žemės sklypas jam asmeniškai, idant būtų atkurtos jo nuosavybės teisės, buvo pasiūlytas tų pačių metų birželio pabaigoje. 2005 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad nuosavybės teisių atkūrimui iš laisvos valstybinės žemės privalo pasirinkti kitą žemės sklypą, be kita ko, jam buvo pasiūlytas lygiavertis žemės sklypas. Bendrija ginčo žemės sklypo atsisakė tik 2005 m. lapkričio 27 d. Pabrėžė, jog dokumento, kuriuo ginčo žemės sklypas būtų galutinai patvirtintas pareiškėjui, nėra, todėl negalima daryti išvados, kad Tarybos sprendimu Nr. T3-348 buvo pažeisti pareiškėjo lūkesčiai.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik tuo, jog Bendrija yra pateikusi 2 prašymus dėl ginčo žemės sklypo skyrimo Nr. 936-1 rekreacinei zonai, padarė nepagrįstą išvadą, jog šis žemės sklypas negali būti laikomas laisvu, nes minėti Bendrijos prašymai net nebuvo apsvarstyti. Be to, tik 2005 m. rugpjūčio 1 d. S. Orvydo įmonės „Sadūna“ susirašinėjime su Žemėtvarkos skyriumi pirmą kartą atsiranda nuostatos dėl galimybės ginčo žemės sklype įrengti poilsio zoną.
2. Vertina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, kaip pretendentas atkurti nuosavybės teises, gavęs informaciją, jog jam vietoj ginčo žemės sklypo yra siūlomas kitas žemės sklypas, jis, kaip Bendrijos pirmininkas, turėjo tai suvokti kaip pasiūlymą Bendrijai dėl rekreacinės zonos įrengimo ginčo žemės sklype, tėra samprotavimas. Laikosi pozicijos, jog pareiškėjo, kaip pretendento atkurti nuosavybės teises ir kaip Bendrijos pirmininko, interesų konfliktas yra pirmosios instancijos teismo padaryta prielaida.
3. Tvirtina, jog (duomenys neskelbtini) g. gyventojai, pateikę prašymą ginčo žemės sklype įrengti rekreacinę zoną, negali būti laikomi suinteresuota visuomene Teritorijų planavimo įstatymo prasme.
4. Laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas Mickūnų bendruomenės atsiliepimo į jo skundą nepagrįstai nelaiko įrodymu.
Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jos skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime atsakovas akcentuoja, jog ginčams dėl žemės grąžinimo, kilusiems tarp fizinių ar juridinių asmenų ir savivaldybių institucijų, yra nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka.
Kiti atsakovo atsiliepimo argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, jog negavus atsakymų į jos prašymus dėl ginčo žemės sklypo rekreacijos reikmėms skyrimo, ji apskritai atsisakė minties už savo lėšas įrengti poilsio zoną. Pažymėjo, jog Bendrija nebuvo informuota apie tai, kad vis dėlto buvo nuspręsta jai skirti ginčo žemės sklypą. Akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) g. gyventojų prašymas dėl ginčo žemės sklypo skyrimo poilsio zonos įrengimui teime buvo pripažintas negaliojančiu, nes buvo netinkai įformintas. Taigi Tarybos sprendimas Nr. T3-348 negali būti pripažintas pagrįstu. Nurodo, jog tol, kol ginčo žemės sklypas yra laiva valstybinė žemė, jame renkami įvairūs asmenys, kurie ten vartoja alkoholinius gėrimus ir šiukšlina.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Mickūnų bendruomenė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad neprieštarauja, jog jis būtų patenkintas.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, jog ginčo žemės sklypas nėra reikalingas Mickūnų bendruomenės reikmėms. Laikosi nuomonės, kad tuo atveju, jeigu ginčo žemės sklypas liks laisva valstybinė žemė, jame rinksis asocialūs asmenys.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčo žemės sklypas turėjo ir turi konkretų visuomeninį poreikį, todėl negali būti atkurtos nuosavybės teisės į jį (adm. byla Nr. A11-263/2003). Nurodo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad Bendrija būtų atsisakiusi ginčo žemės sklypo, taip pat nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) g. gyventojų prašymas būtų netinkamai įformintas. Mano, kad pareiškėjas, veikdamas Bendrijos vardu, ir tuo pačiu metu asmeniškai pretenduodamas į ginčo žemės sklypą, elgėsi nesąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnis). Vertina, jog pareiškėjas, gavęs informaciją, jog jam nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą nebus atkurtos, turėjo suprasti, kad minėtas žemės sklypas bus skiriamas Bendrijos reikmėms. Laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino Mickūnų bendruomenės atsiliepimo į pareiškėjo skundą, nes ji procedūroje dėl ginčo žemės sklypo skyrimo visuomenės poreikiams nedalyvavo.
Kitos proceso šalys atsiliepimų į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus bei kito subjekto priimto administracinio sprendimo panaikinimo. Nagrinėjant bylą turi būti tikrinama, ar kompententingas konkretus subjektas reikalaujamiems veiksmams atlikti, ar konkrečiu atveju jis turi pareigą tokius veiksmus atlikti, o jei atsisako tai daryti, įvertinti atsisakymo ir ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje nustatyta, jog Bendrijos pirmininkas 2005 m. balandžio 19 d. Žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suteikti žemės sklypą rekreacinei zonai. Minėtame prašyme nurodomi konkretūs motyvai bei pagrindžiamas tokio žemės sklypo suteikimo poreikis. Pareiškėjas 2005 m. birželio 1 d. Bendrijos vardu VAVA pakartotinai pateikė prašymą dėl sklypo rekreacinei zonai suteikimo ir nurodė, kad pageidauja to paties sklypo dėl jau ankstesniame prašyme išdėstytų motyvų. Bendrijos prašymuose nurodytas sklypas Nr. 936-1 kaip pageidaujamas žemės sklypas poilsio zonai įrengti. Žemėtvarkos skyrius 2005 m. rugpjūčio 1 d. rašte S. Orvydo įmonei „Sadūna“ nurodė, kad pritaria Bendrijos prašymui jų pageidaujamame žemės sklype įrengti poilsio zoną, ir pavedė įmonei pasiūlyti pareiškėjui kitą lygiavertį žemės sklypą. S. Orvydo įmonė „Sadūna“ 2005 m. rugpjūčio 3 d. informavo Žemėtvarkos skyrių, kad pareiškėjas atsisakė jam siūlomo žemės sklypo Nr. 63, ir nurodė, kad jei Bendrija sutinka, galima pareiškėjui siūlytą žemės sklypą perduoti jai.
Kaip matyti iš bylos, 2005 m. lapkričio 25 d. į Mickūnų seniūniją su prašymu dėl ginčo žemės sklypo skyrimo rekreacinei zonai kreipėsi (duomenys neskelbtini) g. gyventojai. Mickūnų seniūnas informaciją apie tai, jog yra visuomenės poreikis ginčo žemės sklypui perdavė VAVA Žemėtvarkos skyriui. Taryba 2005 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. T3-348, kuriame nusprendė ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g., Mickūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, skirti poilsio zonai įrengti.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, pagal Teritorijų planavimo įstatymą, savarankišku teritorijų planavimo proceso dalyviu pripažįstama suinteresuota visuomenė, ir, jog teisės aktai nustato savivaldybės tarybai teisę priimti sprendimus dėl žemės sklypų visuomenės poreikiams suformavimo. Nagrinėjant ginčą nenustačius procedūrinių bei materialiosios teisės normų pažeidimų, tinkamai konstatuota, jog Taryba įgyvendino savo pareigą bei paskyrė ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. T3-348.
Vertinant pareiškėjo suinteresuotumą, pagrįstai konstatuota, kad jis turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,44 ha žemės Vilniaus rajone. Nustatyta, kad pagal Klaipėdos apskrities 2000-08-28 išvadą Nr. 3492 dėl žemės, miško ir vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjui atkurtina nuosavybė perkelta į Vilniaus apskritį, Vilniaus rajoną, o Kretingos raj. Kūltupėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažymoje Nr. 16 nurodytas žemės valdos dydis.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatomis. Šio akto 24 punktas nustato galimybę nuosavybės teises atkurti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės sklypą iš laisvos žemės pagal LR žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės plotų įsigijimo eiliškumą. Įgyvendinimo tvarkoje įtvirtinta, kad sklypas projektuojamas laisvoje žemėje ir perduodamas pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus (28, 30 punktai), nustatyta tvarka, kurios turi būti laikomasi perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį (105 punktas).
Pretendentų, pageidaujančių gauti žemę neatlygintinai susirinkime Mickūnų kadastrinėje vietovėje pareiškėjui buvo pasiūlyti du žemės sklypai. Nustatyta, kad susirinkimą organizavo įmonė, rengianti žemės reformos žemėtvarkos projektą. Kaip matyti iš bylos, žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame ginčo sklypas būtų suplanuotas pareiškėjui, nebuvo suderintas, atsakovas pareiškėjui šio sklypo nepasiūlė. Projektavimo procese pareiškėjui buvo siūlomas kitas žemės sklypas, tačiau pretendentas nesutiko. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas turėjo pagrįstus lukesčius, jog konkretus žemės sklypas bus jam suteiktas atstatant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ir, kad šie lūkesčiai pažeisti. Be to nėra pagrindo teigti, kad žemė skirta visuomenės poreikiams, yra laisva. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktas nustato, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų, o šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Dėl paminėto pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neprivalo patvirtinti Mickūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame 0,78 ha ploto žemės sklypas Nr. 936-1 būtų suformuotas pareiškėjui.
Nenustačius teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.