Kauno apygardos teismo nuosprendis

kaltinamojo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) Savivaldybės bendruomeninių vaikų globos namų – atstovams vyr. socialinei darbuotojai A. S. ir direktorei G. M.,

nukentėjusiojo L. G. atstovo pagal įstatymą – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistei J. M. ir įgaliotajai atstovei advokatei Ramunei Kuzmienei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 150 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J., būdamas nepilnametis, 2020 m. gegužės 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie suoliuko, esančio (duomenys neskelbtini) miesto parke, žinodamas, kad L. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametis, pasinaudodamas dėl mažametystės jo bejėgiška būkle, t. y., tuo, kad L. G. negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo adekvačiai priešintis, tenkino savo lytinę aistrą prieš jo valią oraliniu būdu, t. y., laikydamas rankomis L. G. galvą, įkišo savo lytinį organą L. G. į burną ir vertė L. G. čiulpti jo lytinį organą, taip seksualiai prievartavo mažametį L. G..

Šiais veiksmais D. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G390/2020(06) matyti, kad L. G. apžiūrėtas 2020 m. gegužės 14 d., jo kūne jokių sužalojimo žymių nekonstatuota (2 t., b. l. 26).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės Nr. 103MS-141/2020 išvadoje nurodyta, jog L. G., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, negalėjo pilnai suprasti su juo daromų veiksmų esmės (supranta pobūdį ir nepilnai jų reikšmę), bei negalėjo įtariamojo su juo atliekamiems veiksmams priešintis dėl savo būsenos (fizinio silpnumo, išgąsčio). L. G. galėjo suprasti konkrečias faktines (įvykio dalyviai, vieta, jų veiksmai, apytikslis laikas) bylos aplinkybes. L. G. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas įtaigumas, padidintas polinkis fantazuoti ar kt.), kurie iš esmės įtakotų jo gebėjimą būti liudytoju. Šiuo atveju rekomenduojama atsižvelgti į šiuo metu L. G. jaučiamą įtariamojo baimę, iš jos patiriamus grasinimus, dėl ko šiuo metu jis bijo atvirai įvardinti byloje tiriamo įvykio aplinkybes. Šiuo metu nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima tikėti L. G. parodymais. Neatmetama, kad dėl susiklosčiusių santykių su įtariamuoju, L. G. gali neatskleisti jam žinomų aplinkybių pilna apimtimi. Šiuo metu L. G. konstatuojamos kitos reakcijos į stiptų stresą (F43.8); šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejamas su tiriamais įtariamojo D. J. veiksmais ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į jam daromą įtariamojo poveikį, L. G. toliau dalyvauti (iki) teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama. L. G. rekomenduojama psichosocialinė pagalba, lavinant socialinius, bendravimo įgūdžius bei asmeninį saugumą, trauminės patirties įveiką. Aprašomojoje ekspertizės dalyje nurodyta, jog L. G. apie byloje tiriamus įvykius pasakoja su akivaizdžiai kylančiu pykčiu kalbėdamas apie patirtą fizinę skriaudą iš D. (ne dėl seksualinio prievartavimo), tačiau apie byloje tiriamus seksualinio pobūdžio įtariamojo veiksmus kalba itin nenoriai, su akivaizdžiai kylančia baime (tiriamasis dar labiau gūžiasi, dar labiau sunerimsta, muistosi, dūsauja, dar labiau išryškėjo vengiantis elgesys). L. G. mąstymas konkretus, emocijos labilios. Tiriamojo vengiantis elgesys ypatingai stipriai išryškėja kalbant apie bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat stebimos ryškios gėdos, baimės reakcijos, kalbant apie D. J. veiksmus. Smurtinio elgesio formos – seksualinės prievartos – pats tiriamasis neįvardina. Aktyviai klausiant, yra matoma, kad jis apie tai supranta ir žino iš asmeninės patirties. Iškart kyla gynybinė reakcija, dažnai sako „ką aš žinau“, „nežinau“. Atkakliai vengia atskleisti savo žinias apie intymius santykius, neigia bet kokias patirtis – tiesiogines ar netiesiogines. Tik pritaria, kad jam tai labai nemaloni tema. Taip pat jautriai tiriamasis reaguoja ir į klausimus apie atvykimo į ekspertizės įstaigą tikslą („man nieks nieko nesakė“, kad „pašnekėsim, ir viskas“). Artėjant prie byloje nagrinėjamo įvykio, tiriamajam vis labiau kyla emocinė įtampa, pradeda klausinėti, kada baigsis ekspertizė. Tiriamasis seksualinės prievartos pasekmes apibūdina ribotai: kad jaučiasi „blogai“, vėl pradeda sakyti „nežinau“, nes „nenoriu sakyti“. Išsako norą grįžti į (duomenys neskelbtini) ir palengvėjimą, kad su D. nebegyvena. Ekspertizės metu atlikus psichologinį įvertinimą, nustatyta, kad tiriamasis L. G. yra ribinio intelekto, jo pažintinės veiklos ypatumai (mąstymo konkretumas, blaškus, trumpalaikis dėmesys, atmintis siauresnės apimties) yra pakankami, kad jis galėtų būti liudytoju byloje (1 t., b. l. 133–141).

Tačiau kalbantis šia tema vaikas stengiasi nukreipti dėmesį, užsisklendžia, pradeda užsiimti pašaline veikla, į klausimus neatsako. Keliama prielaida, kad gėdos, nerimo, nepatogumo reakcijos, berniuko uždarumas kalbantis lytiškumo tema, apsunkina jo atsiskleidimą bei turimų žinių ir patirčių įvertinimą, tačiau tikėtina, kad jo turimos žinios šia tema yra didesnės, nei būdinga jo biologinio amžiaus vaikams. Sudėtinga įvertinti jo turėtas intymias patirtis, kurių jis galimai neatskleidžia, dėl to šios prielaidos atmesti negalima. Reikalingas tęstinis nuoseklus santykis su psichologu (1 t., b. l. 80–81).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis nustatyta, jog 2020 m. gegužės 1 d. prie suoliuko, (duomenys neskelbtini) miesto parke, D. J. įkišo savo lytinį organą L. G. į burną ir vertė L. G. jį čiulpti, taip seksualiai prievartavo mažametį nukentėjusįjį, tenkindamas savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Daryti tokią išvadą, visų pirma, teismui suteikia pagrindą paties kaltinamojo D. J. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kur jis aiškiai pasakė, kad viskas buvo taip, kaip perskaitė prokuroras. Atsakydamas į psichologės klausimus kaltinamasis tiesiogiai ir nevienareikšmiškai nurodė apie tai, kokią jo kūno vietą savo burna lietė L., prieš tai nurodydamas, jog L. matė jo apnuogintą lytinį organą ir tai buvo vieną kartą, būtent tuomet parke. Nors vėliau D. J. teisme aiškino, kad to nebuvo, tačiau šiuos parodymus jis davė ne savo iniciatyva, o tik atsakinėdamas į advokatės klausimus, o teismui negalėjo paaiškinti, kodėl parodymai skiriasi ir kurie yra teisingi. Kaltinamojo D. J. atsakant į psichologės klausimus teisme nurodytas aplinkybes, patvirtina L. G. bei O. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (kurie paskelbti teisiamojo posėdžio metu). Šiuose parodymuose abu nepilnamečiai nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie tai, kaip vyko L. G. seksualinis prievartavimas. Tai, jog kai kurios detalės skiriasi – nesuteikia pagrindo išvadai, jog šie parodymai yra neteisingi. Nors O. K. nurodė, jog D. jai sakė, kad prišlapino L. į burną, bet nei L. G., nei pats kaltinamasis to nenurodė, nesudaro pagrindo spręsti, kad O. K. parodymai neatitinka tikrovės. Ši liudytoja nurodė, jog pati to nematė, jai apie tokią aplinkybę pasakojo D., kuris galėjo šią aplinkybę išgalvoti, siekdamas parodyti savo viršenybę prieš L. arba pati liudytoja ne taip suprasti. Nežiūrint to, ar tenkinant lytinę aistrą oraliniu būdu lytinis aktas buvo baigtas, ar ne, ar buvo atlikti dar kokie nors veiksmai – veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi veikai kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnį pakanka nustatyti tik tai, jog lytinis organas buvo įvestas į nukentėjusiojo kūną, šiuo atveju burną. Taip pat kvalifikacijai reikšmės neturi ir tai, ar lytinė aistra buvo kilusi, ar buvo tik siekiama ją sukelti ir ar ji buvo patenkinta.

Nors L. G. apklausoje nurodė, jog tenkino D. lytinę aistrą dėl to, jog bijojo būti sumuštas, tačiau objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog prieš nukentėjusįjį buvo vartotas psichologinis smurtas – nėra. Toje pačioje apklausoje nukentėjusysis nurodė ir tai, jog D. J. žadėjo už tai jai duoti cigarečių. Globos namų darbuotojos taip pat patvirtino, jog L. G. daug rūkydavo ir dėl cigaretės galėjo daug ką padaryti. Fizinio ar psichinio smurto vartojimo buvimas ar nebuvimas šiuo konkrečiu atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi nukentėjusysis dėl savo mažametystės buvo bejėgiškoje būklėje ir D. J. apie tai žinojo. Aplinkybę, jog D. J. žinojo, kad L. G. yra mažametis patvirtina paties kaltinamojo nurodytos aplinkybės apie tai, jog žinojo, kad L. galimai trylika metų, ir kad jis už D. jaunesnis. Įvertinus tai, jog pačiam kaltinamajam veikos įvykdymo metu buvo vos keturiolika metų, o L. G., su kuriuo jis gyveno vienuose globos namuose, buvo žymiai už jį jaunesnis, ir tai buvo matyti vizualiai, leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis suprato, kad L. G. dar nėra sukakę 14 metų, t. y., kad jis mažametis.

Nekelia abejonių ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, t. y. 2020 m. gegužės 1 d. L. G. apklausoje nurodydamas, jog nežino, kada viskas įvyko, teigė, jog tai buvo penktadienį, O. K. nurodė, kad tuo metu dirbo viena socialinė darbuotoja – R. Z. ir tuo metu nebuvo pamokų. Iš (duomenys neskelbtini) raj. Bendruomeninių vaikų globos namų direktorės patvirtinto grafiko matyti R. Z. visą dieną dirbo 2020 m. gegužės 1 d. ir gegužės 9 d., tačiau penktadienis buvo gegužės 1 d. ir ši diena buvo nedarbo diena, t. y. valstybinė šventė.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

D. J. padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu jis yra nepilnametis, neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (2 t., b. l. 115–116). D. J. psichiatro ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 127). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-126/2020 matyti, kad objektyvių duomenų, kad D. J. tiriamos nusikalstamos veikos metu (t. y. 2020-05-01) būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. D. J. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu D. J. konstatuojama kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (F92.8), jis nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu D. J. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. J. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, jis gali būti apklausiamas, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdyje. D. J. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jo amžių, protinį išsivystymą, įgytą išsilavinimą ir gyvenimo patirtį bei neturėjo esminės įtakos jo elgsenai jam inkriminuojamos veikos padarymo metu (2 t., b. l. 160–164). Priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 127).

Iš (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokyklos pateiktos D. J. charakteristikos matyti, kad mokykloje mokosi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Mokinys dažnai išeina iš pamokų argumentuodamas tuo, kad eina susitikti su mama arba važiuoja į kaimą pas mamą arba patėvį. Motina vaiko mokymosi rezultatais nesirūpina. Glaudus ryšys yra palaikomas su (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės bendruomeninių vaikų globos namų auklėtojomis. Mokinys yra gabus, paslaugus, tačiau tingi mokytis, nes trūksta motyvacijos. Sunkiai sutelkia dėmesį. Be pateisinamos priežasties praleidžia pamokas, meluoja. Sudrausmintas šypsosi ir aiškina, kad jis nekaltas. Su mokytojais nekonfliktuoja, mėgsta tyčiotis iš bendraklasių, provokuoja konfliktus. Klasės ir mokyklos veiklose nedalyvauja, rūko (2 t., b. l. 122).

Veika, numatyta BK 150 straipsnio 4 dalyje priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už ją įstatyme numatyta nuo 3 iki 13 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau nepilnamečiui skirtinos bausmės minimumą sudaro pusė sankcijoje numatytos minimalios bausmės (BK 91 straipsnio 3 dalis), t. y. 1 metai 6 mėnesiai. Be to, pagal BK 90 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti 10 metų, todėl pagal BK 150 straipsnio 4 dalį gali būti paskirta bausmė laisvės atėmimas nuo 1 metų ir 6 mėnesių iki 10 metų ir jam taikomos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 5 metai ir 9 mėnesiai.

Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo gyvenimo sąlygas, jo itin jauną amžių (jis vos prieš 7 mėnesius iki nusikaltimo sulaukė amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė), socialinę brandą, atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis mažametį nukentėjusįjį seksualiai prievartavo tik vieną kartą, tai truko trumpą laiką, fizinis smurtas nebuvo vartojamas, nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam nors ir buvo rekomenduota psichologinė pagalba, tačiau ji, dėl Covid situacijos realiai nebuvo taikoma, tačiau nusikalstamos veikos padarinių šiuo metu nestebima, joks medikamentinis gydymas neskirtas. Todėl įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, sprendžiama, jog kaltinamajam skirtina ženkliai mažesnė nei BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, artima minimaliai bausmė.

Nors D. J. padarė veiką priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau, remiantis XI skyriaus, kuriame numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, nuostatomis, svarstytinas bausmės vykdymo atidėjimo klausimas. Atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino, ir savo veiksmus suprato ir dėl jų gailisi, nusikalto itin jauno amžiaus (vos sulaukęs 14 metų), dėl nepakankamo ryšio su artimais suaugusiais asmenimis (mama) ir gyvenimo ypatumų vaikų globos namuose nesant susiformavusiems pakankamiems savarankiško gyvenimo įgūdžiams, vertybėms, gebėjimu bendrauti, teismas laikosi nuomonės, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir taikant auklėjamojo pobūdžio priemones, kurios padėtų tinkama linkme koreguoti nuteistojo elgesį – elgesio apribojimą (BK 87 straipsnis), įpareigojant nustatytu laiku būti namuose, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Bausmės atidėjimo terminas nustatytinas 2 metams.

D. J. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 108–110) iki nuosprendžio vykdymo paliktina nepakeista, o nuosprendį pradėjus vykdyti – naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiojo L. G. įgaliotas atstovas advokatė Ramunė Kuzmienė pareiškė 2000 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 157–159).

Ieškinyje nurodoma, jog mažametis nukentėjusysis patyrė baimę, šleikštulį, jautėsi pažemintas, nusikalstami veiksmai vyko viešoje vietoje, mergaitės akivaizdoje. L. G. dėl savo amžiaus ir individualių psichologinių ypatumų negalėjo pilnai suprasti su juo atliekamų veiksmų reikšmės, priešintis jiems. Ekspertizės akte jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kitos reakcijos į stiprų stresą ir šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su D. J. veiksmais. Kadangi veikos padarymo metu nepilnametis kaltinamasis gyveno(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namus ir buvo šios institucijos prižiūrimas, todėl D. J. neturint turto, atsakomybė kiltų globojančiai institucijai (CK 6.276 straipsnis, 2.8 straipsnis, 6.276 straipsnio 2 dalis). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė nurodė, jog pareikštą ieškinį mažina, prašo priteisti 1000 eurų, kadangi bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, jog nukentėjusysis iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus, jaučia baimę kaltinamajam ir pan.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Nėra jokių abejonių, kad D. J. savo nusikalstamais veiksmais prieš L. G. tikrai padarė mažamečiui neturtinę žalą ir ją privalo atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). Nustatant neturtins žalos dydį vertinama tai, jog D. J., veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl jo veiksmų mažametis nukentėjusysis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, kitus nepatogumus, pažeminimą (veiksmai atlikti kitų asmenų, o būtent mergaitės, akivaizdoje), buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Atsižvelgtina ir į tai, jog šiuo metu L. G. prašosi grąžinimas į tą pačią gyvenamąją vietą, kur šiuo metu gyvena ir kaltinamasis, kas leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusysis jokios baimės kaltinamajam nejaučia. Kaip nurodė ir pats kaltinamasis, L. jam skambina, prašo kartu žaisti kompiuterinius žaidimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, todėl nežiūrint to, jog D. J. šiuo metu yra tik penkiolikos metų amžiaus, jokių pajamų neturi (gauna tik vaiko pinigus) ir akivaizdu, kad jų artimiausiu metu (iki kol sulauks pilnametystės), teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo atstovės pareikštas civilinis ieškinys turi būti tenkinamas, priteisiant mažamečiui L. G. 1000 eurų turtinės žalos atlyginimui. Ši suma atitinka padarytos neturtinės žalos mastui ir neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai teismų praktikai šios kategorijos bylose.

D. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose, todėl daroma išvada, jog būtent ši įstaiga yra atsakinga už savo globotinio veiksmais padarytą žalą, todėl turi pareigą subsidiariai atlyginti nepilnamečio asmens, neturinčio turto ir pajamų, nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms nustatytas neturtinės žalos dydis L. G. naudai priteistinas subsidiariai iš D. J., o iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio iš jo įstatyminio atstovo – (duomenys neskelbtini) savivaldybės bendruomeninių vaikų globos namų. Nukentėjusiajam priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas nukentėjusiojo įstatyminis atstovas – (duomenys neskelbtini) savivaldybės bendruomeniniai vaikų globos namai. Šiuo atveju aplinkybė, jog nukentėjusysis ir kaltinamasis yra išlaikomi tos pačios įstaigos, sprendžiant dėl civilinio ieškinio priteisimo, reikšmės neturi.

Dėl išlaidų už nukentėjusiojo atstovavimą priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. (12.33) PT-1626, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam L. G.. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Ramunė Kuzmienė, teikė antrinę teisinę pagalbą L. G. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 467,52 Eur (3 t., b. l. 71).

Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, pripažindamas kaltinamąjį kaltu ir priimdamas nuosprendį, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju mažamečiui nukentėjusiajam jo interesus ginantis atstovas buvo būtinas. Nors D. J. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis, įvertinus tai, jog kaltinamasis yra nepilnametis, savarankiškų pajamų neturi, o vertinant jo amžių (15 metų) akivaizdu, kad dar pakankamai ilgai pajamų neturės, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nukentėjusiojo atstovavimo iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktinis diskas su L. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, kompaktinis diskas su O. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, kompaktinis diskas su R. V. apklausos vaizdo įrašu ir kompaktinis diskas su įtariamojo D. J. apklausų vaizdo įrašais, esantys pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktini prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Paketas su DNR mėginiais ir tepinėliais, perduotas saugoti Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (Kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini)) – sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Remiantis, kas išdėstyta, ir vadovaujantis BPK 301–303 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir nuteisti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Taikyti BK 92 straipsnį ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant D. J. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju, bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradėjimo (probacijos) – palikti nepakeistą, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Priteisti iš nepilnamečio D. J., o iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai iš jo įstatyminio atstovo – (duomenys neskelbtini) savivaldybės bendruomeninių vaikų globos namų 1000 (vieną tūkstantį) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui mažamečio nukentėjusiojo L. G. naudai, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant nukentėjusiojo įstatyminį atstovą – (duomenys neskelbtini) savivaldybės bendruomeninius vaikų globos namus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už nukentėjusiajam teiktą antrinę teisinę pagalbą iš D. J. neišieškoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Kompaktinius diskus su L. G., O. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, kompaktinius diskus su R. V. apklausos vaizdo įrašu ir D. J. apklausų vaizdo įrašais, esančius pakete Nr. 1 – palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos; Paketą su DNR mėginiais ir tepinėliais, perduotą saugoti Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (Kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini)) – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.