Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Vailionės,

dalyvaujant pareiškėjų D. R., M. A. atstovei advokatei A. B., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. R. ir M. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – M. Š., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai M. A. ir D. R. su 2022 m. lapkričio 21 d. skundu (reg. Nr. DOK-143380) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 5SK-300-(14.5.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų̨ pakeitimo ir kompensavimo pinigais už žemės sklypo ploto skirtumą“.

Pareiškėjai skunde ir jų atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog pareiškėjams M. A. ir D. R. nuosavybės teise priklauso 0,4111 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Š. nuosavybės teise priklausančiu 6,0915 ha dydžio žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad atsakovė ginčijamu sprendimu patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės A. T. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų̨ bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad patvirtintuose kadastro duomenyse, kurie buvo įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro duomenų̨ bazėje, nėra nurodyta, jog minėtas žemės sklypas ribotųsi su 6 m keliu iš vakarinės pusės, kuris yra nurodytas to paties žemės sklypo byloje esančiame abrise. Mano, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Š. priklausančio žemės sklypo patikslinti kadastriniai matavimai buvo patikslinti netinkamai, be pagrindo išplėstos žemės sklypo ribos suprojektuoto kelio sąskaita ir galutiniame rezultate kadastro žemėlapiuose 6 m keliuko nebeliko. Pabrėžė, jog pareiškėjai savo poziciją grindžia žemės sklypo abrisu, kuriame buvo (yra) užfiksuotas (suplanuotas) minimas 6 m kelias, esantis vakarinėje žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) dalyje. Nurodė, kad 2021 m. kovo 24 d. atlikus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, prie šio žemės sklypo buvo nepagrįstai prijungtas 6 m kelias, esantis vakarinėje šio žemės sklypo dalyje. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė 2022 m. kovo 17 d. savo sprendimu pripažino, kad 2021 m. atliekant sklypo kadastrinius matavimus buvo padaryta klaida, t. y. nebeliko 6 m kelio, kuris pagal archyvinius dokumentus iš vakarinės pusės turėjo ribotis su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2021 m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti neteisingai, prie šio žemės sklypo, jo vakarinėje dalyje, pridedant 6 m kelią, todėl šie kadastriniai matavimai turi būti patikslinti, t. y. atskiriant žemės sklypą nuo minimo kelio. Pareiškėjų ir jų atstovės įsitikinimu, neišsprendus nagrinėjamos situacijos ir palikus ją nepakeistą, M. Š. taps negrįstai praturtėjusia, kadangi 2021 m. atlikus jos sklypo kadastrinius matavimus trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybei buvo nepagrįstai priskirtas 6 m kelias vakarinėje žemės sklypo pusėje. Pastebėjo, kad yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės, kadangi jiems tampa neįmanoma ne tik tinkamai įregistruoti suprojektuoto kelio, bet jie negali patekti ir į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjų skundu sutinka. Atsiliepime į skundą bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 5SK-300-(14.5.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir kompensavimo pinigais už žemės sklypo ploto skirtumą“ buvo patvirtinti kadastriniai matavimai. Pažymėjo, kad po atliktų matavimų 6 m pločio keliukas, kuris vakarinėje pusėje ribojosi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo įskaičiuotas į šio sklypo plotą, t. y. nebeliko 6 m pločio keliuko. Paaiškino, jog Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų plane, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintame NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 5VĮ-272-(14.5.2.) „Dėl Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“, buvo suprojektuotas 6 m pločio vietinės reikšmės kelias nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. dalis kelio pagal minėtą planą gretimybėje 1–6 ribojasi su M. Š. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo metu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise ir ribų parodymo bei jų paženklinimo akte pažymėtas 6 m pločio keliukas atliekant sklypo kadastrinius matavimus buvo įtrauktas į bendrą žemės sklypo plotą ir jo pagal planą, sudarytą kadastrinių matavimų pagrindu, nėra. Tačiau Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų plane, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, yra suprojektuotas 6 m pločio vietinės reikšmės kelias. Pastebėjo, kad nagrinėjamu atveju matininkas, atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nesivadovavo sklypo abrisu, ribų paženklinimo parodymo vietovėje aktu, todėl, įtraukdamas 6 m pločio kelią į šio sklypo plotą, pakeitė jo ribą ir tokiu būdu buvo pažeistos aktualių teisės aktų nuostatos. Pažymėjo, kad NŽT Jonavos skyrius, bandydamas administracine tvarka ištaisyti atsiradusią klaidą, t. y. kadastrinių matavimų metu panaikinus 6 m pločio valstybinį kelią, 2022 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 5SD-742-(14.5.104.) „Dėl sprendimo“ kreipėsi į M. Š., prašydamas atlikti naujus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, paliekant 1–6 gretimybėje 6 m pločio valstybinį kelią, tačiau 2022 m. balandžio 27 d. buvo gautas M. Š. raštiškas atsisakymas atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų patikslinimą. Akcentavo, kad teisės aktuose nėra numatytos galimybės atsakovei pakeisti (taip pat panaikinti) privatiems asmenims priklausančių nekilnojamųjų daiktų nustatytus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastro duomenis. Mano, kad pareiškėjų teisės yra pažeistos, todėl skundo reikalavimas panaikinti NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 5SK-300-(14.5.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir kompensavimo pinigais už žemės sklypo ploto skirtumą“ turėtų būti tenkinamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. Š. prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jos atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad M. Š. tėvas P. Š. nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė valdė 11,3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į šį sklypą buvo atkurtos M. Š., V. Š. ir V. V.. M. Š. buvo numatyta atstatyti nuosavybes teises į 6,49 ha sklypą, tačiau realiai grąžinta 6,04 ha, už kitą dalį kompensuota. 1996 m. žemės sklypo registravimo Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre pažymėjime, kurį paruošė dabartinė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jonavos skyriaus vedėja, yra nurodyta, kad M. Š. suteikto žemės sklypo plotas – 6,49 ha, iš jo žemės ūkio naudmenų – 5,5 ha, miško – 0,99 ha. Kitos paskirties žemės ar kelių šiame sklype nebuvo. Šis sklypas taip pat nebuvo apsunkintas servitutu. Kadangi tai yra vieši duomenys, tai jie yra naudojami ir prieš trečiuosius asmenis. Archyvinis abrisas, kuriame yra nupieštas kelias, ir kuriuo remiasi ieškovai, galimai buvo nubraižytas 1994 m. Tačiau atliekant sklypo registraciją, joks kelias nebuvo įtrauktas. Pažymėjo ir tai, kad 1933 m. archyviniuose dokumentuose kelias, kurio reikalauja ieškovai, nėra pažymėtas. 2021 m. NŽT Jonavos skyrius suprojektavo kelią M. Š. sklype. Į pareiškėjų sklypą nuo seno ėjo trys keliai: 1) nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); 2) nuo (duomenys neskelbtini) pagrindinio kelio, priešais pagrindinį įvažiavimą, į sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“; 3) kelias miškeliu. Mano, kad pirmiausiai turi būti išnaudotos šios galimybės patekti į sklypą.

Akcentavo, jog pareiškėjai, žinodami, kad buvo planuojamas kelias, per 10 metų nuo 1994 m. nesikreipė nei į M. Š., nei į atitinkamas institucijas dėl sklypo ribų patikslinimo, todėl reikalavimas dėl ribų patikslinimo negali būti taikomas. Trečiojo suinteresuoto asmens bei jo atstovo nuomone, patenkinus pareiškėjų skundą bus apribota M. Š. nuosavybės teisė bei pažeisti teisėti lūkesčiai pilnai ir nekliudomai naudotis savo nuosavybe. Pabrėžė, kad pareiškėjai nepagrindė, kodėl turi būti nustatytas kelio servitutas per M. Š. sklypą, todėl jų reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 5SK-300-(14.5.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų̨ pakeitimo ir kompensavimo pinigais už žemės sklypo ploto skirtumą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

NŽT pateiktos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvinės bylos duomenys patvirtina, kad 1994 m. lapkričio 20 d. Žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte įrašyta, kad žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinėje dalyje ribojosi su 6 m pločio keliu. Žemės sklypo abrise taip pat yra pažymėta, kad sklypas ribojasi su 6 m pločio lauko keliuku.

Byloje taip pat nustatyta, kad Jonavos rajono valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 107pv-1754 trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Š. buvo atstatytos nuosavybės teisės į 6,65 ha žemės sklypą (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) (5,56 ha – žemės ūkio naudmenos, 0,99 ha – mišku apaugusi žemė, 0,10 ha – kita žemė), esantį (duomenys neskelbtini), natūra. (duomenys neskelbtini) 6,0915 ha žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjui M. A. ir D. R. nuosavybės teise priklauso 0,4111 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai pateikė prašymą NŽT dėl kelio suprojektavimo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjai negali patekti į jų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu; Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi; Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, 4 punktu; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.9 papunkčiu; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 84¹.1.1.2.3 ir 84¹.l.1.2.5 papunkčiais, NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 5SK-300-(14.5.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir kompensavimo pinigais už žemės sklypo ploto skirtumą“ 1 punktu buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės A. T. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimo 2 punktu kompensuota M. Š. už atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus nustatytą leistiną matavimo tikslumą, viršijantį ploto skirtumą, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, ir nustatyta už 0,3985 ha žemės sklypo ploto skirtumą (vertė pagal verčių žemėlapius – 2 198,20 Eur) kompensacija pinigais.

Po atliktų matavimų 6 m pločio keliukas, kuris vakarinėje pusėje ribojosi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kuris yra nurodytas 1994 m. lapkričio 20 d. Žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte, buvo įskaičiuotas į šio sklypo plotą. Taigi, po atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų nebeliko 6 m pločio keliuko.

Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų plane, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintame NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 5VĮ-272-(14.5.2.) „Dėl Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“, buvo suprojektuotas 6 m pločio vietinės reikšmės kelias nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. dalis kelio pagal minėtą planą gretimybėje 1–6 ribojasi su M. Š. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis kelias, kaip inžinerinis statinys, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Šiuo metu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise ir 1994 m. lapkričio 20 d. Žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte pažymėtas 6 m pločio keliukas, vadovaujantis valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės A. T. parengta elektronine žemės sklypo kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini), atliktais sklypo kadastriniais matavimais, buvo įtrauktas į bendrą žemės sklypo plotą ir jo pagal planą, sudarytą kadastrinių matavimų pagrindu, nėra. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja matininkė A. T. patvirtino, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) abriso ir minėto ribų parodymo ir jų paženklinimo akto, archyvinės bylos ji neturėjo (turėjo tik laikiną žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, kuriame, jos teigimu, kelias nebuvo pažymėtas), taigi, atlikdama kadastrinius matavimus, jų duomenimis nesivadovavo. Tačiau Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų plane, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, yra suprojektuotas 6 m pločio vietinės reikšmės kelias.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2022 m. balandžio 28 d.; toliau – ir Taisyklės), 6 punktu, žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus <...>, žemės sklypų abrisus (Taisyklių 6.5 papunktis).

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

Vadovaujantis pateiktu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, matininkas turi vadovautis pirminiais sklypo dokumentais (planais, abrisais ir kitais), o sklypo ribos, kurios buvo pamatuotos formuojant žemės sklypą, kadastrinių matavimu metu negali kisti, t. y. ribos negali būti keičiamos / tikslinamos.

Administracinių teismų praktikoje, aiškinant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, yra konstatuota, kad šiame teisiniame reglamentavime yra įtvirtintos dvi žemės sklypo ribų stabilumo taisyklės: 1) įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų duomenis atliekant kadastrinius matavimus. Atitinkamai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai; akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d.), 21 punkte yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Vadovaujantis šia teisės norma, klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis, arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-1918/2013, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5131-552/2020).

Nagrinėjamu atveju matininkė, atlikdama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nesivadovavo sklypo abrisu, minėtu ribų paženklinimo parodymo vietovėje aktu, todėl įtraukdama 6 m pločio kelią į šio sklypo plotą, pakeitė jo ribą. Taip buvo pažeista Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, Taisyklių 6 punktas, 6.5 papunktis.

Nagrinėjamu atveju, keičiant ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, buvo vadovautasi Nuostatų 84¹.1.1.2.3 papunkčiu – kai keičiasi žemės sklypo plotas (išskyrus atvejus, nurodytus šių nuostatų 21 punkte). Tačiau matininkės 2021 m. balandžio 25 d. aiškinamajame rašte nėra jokių teisinių ir faktinių argumentų klaidos atsiradimo priežasčiai, t. y. kodėl faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija), plotas neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), ploto, pagrįsti bei NŽT Jonavos skyriaus 2021 m. balandžio 22 d. pateiktai išvadai Nr. 5ITP-13-(14.5.143 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ pagrįsti, todėl pripažintina, kad atsakovė netikrino, ar faktiškai trečiojo suinteresuoto asmens M. Š. naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija), plotas atitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribas (konfigūraciją), plotą. Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens M. Š. žemės sklypo kadastriniai matavimai, patvirtinti NŽT Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 5SK-300-(14.5.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir kompensavimo pinigais už žemės sklypo ploto skirtumą“, pažeidžia pareiškėjų teises naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, taip pat Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 6 punkto, 6.5 papunkčio nuostatas, todėl sprendimas panaikintinas, o pareiškėjų skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjai prašo priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 5 388,53 Eur. Mano, kad visas patirtas bylinėjimosi išlaidas tikslingiausia būtų priteisti iš reikalavimą ginčijančios šalies, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens M. Š..

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, o priteisdamas atstovavimo išlaidas, turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Taip pat teismas turi atsižvelgti į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų atstovė advokatė A. B. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais prašė priteisti pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjus atstovavo advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ advokatai A. B. ir E. M.. Tai patvirtina 2022 m. rugpjūčio 26 d. su pareiškėjais sudarytos atstovavimo sutartys.

Pateiktuose advokatės A. B. prašymuose (reg. Nr. DOK-24661, Nr. DOK-32828) nurodoma, jog prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 4 759,33 Eur ir 629,20 Eur. Prie prašymo pareiškėjų atstovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, ataskaitas, mokėjimus į sąskaitą, kurie atlikti pareiškėjo M. A..

Teismas pažymi, kad nors pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už teisines paslaugas, suteiktas 2022 m. sausio 26 d., 2022 m. vasario 2 d., 2022 m. vasario 14 d., 2022 m. balandžio 7 d., 2022 m. liepos 14 d., tačiau dokumentų, liudijančių, kad pareiškėjų atstovas (-ai) buvo komandiruotas (-i) atstovauti pareiškėjus įvardytomis datomis, nepateikė, todėl tokios išlaidos nepriteistinos. Kaip minėta, bylos duomenys, t. y. pateiktos teismui atstovavimo sutartys, patvirtina, kad advokatai A. B. ir E. M. su pareiškėjais pasirašė atstovavimo sutartis tik 2022 m. rugpjūčio 26 d.

Pareiškėjai prašo priteisti 726,00 Eur už ieškinio parengimą, įrodymų ir byloje esančių procesinių dokumentų bei teisės aktų, teismų praktikos analizę, taip pat prašo priteisti 435,60 Eur už patikslintus ieškinį ir skundą, prašymo prijungti dokumentus rengimą, įrodymų ir byloje esančių procesinių dokumentų bei teisės aktų, teismų praktikos analizę, teisines konsultacijas klientui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundas (ieškinys) teismui buvo pateiktas pareiškėjų atstovo advokato E. M. 2022 m. rugpjūčio 30 d., patikslinti skundai pateikti pareiškėjų atstovės advokatės A. B. 2022 m. lapkričio 21 d. ir 2023 m. balandžio 7 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjų atstovo darbo užmokesčiui skaičiuoti. Pareiškėjų atstovams rengiant skundą, patikslintą skundą, Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1 729,90 Eur, 1 780,50 Eur ir 1 900,30 Eur vidutinį darbo užmokestį, todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 1 803,56 Eur (1 729,90 Eur, 1 780,50 Eur ir 1 900,30 Eur vidurkis) vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 punktas). Rekomendacijų 8.2 papunktyje nurodyta, kad už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 4 508,9 Eur suma (1 803,56 x 2,5 = 4 508,9). Kadangi prašoma priteisti 1 161,60 Eur suma už skundų teismui parengimą neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma gali būti priteista pareiškėjui M. A..

Pareiškėjai taip pat prašo priteisti 774,40 Eur išlaidų, patirtų už 2022 m. gruodžio 19 d. atskirojo skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui surašymą. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad ABTĮ 41 straipsnis visais atvejais įpareigoja pirmosios instancijos teismą spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-492/2021). Todėl, priimant sprendimą, šioje administracinėje byloje spręstinas klausimas dėl atstovavimo išlaidų nagrinėjant pareiškėjų atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme priteisimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-138-602/2023 pareiškėjų atskirasis skundas buvo patenkintas, todėl jie turi teisę į išlaidų už atskirojo skundo surašymą atlyginimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.15 papunkčiu, maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 719,60 Eur (1 799,00 Eur (2022 m. trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,4 (koeficientas). Pareiškėjų prašoma priteisti 774,40 Eur suma už atskirojo skundo parengimą viršija maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl mažintina ir pareiškėjui M. A. priteistina 719,60 Eur išlaidų už atskirojo skundo parengimą.

Taip pat prašoma atlyginti 780,80 Eur išlaidas už komunikavimą su klientais, jų informavimą, elektroninės bylos nuolatinį tikrinimą, dokumentų analizę ir kt. Rekomendacijų 8.20 papunktyje nurodyta, kad už kitų teisinių paslaugų teikimo valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1. Pateikta suteiktų paslaugų 2022 m. rugpjūčio 30 d. – 2023 m. kovo 31 d. ataskaita patvirtina, kad pareiškėjams teisinės paslaugos buvo teikiamos 2022 m. spalio 24 d. (1 val.), 2022 m. spalio 25 d. (20 min.), 2022 m. spalio 26 d. (40 min.), 2022 m. lapkričio 15 d. (45 min.), 2022 m. lapkričio 16 d. (20 min.), 2022 m. gruodžio 7 d. (25 min.), 2022 m. gruodžio 21 d. (2 val.), 2023 m. sausio 2, 13 dienomis (20 min.), 2023 m. vasario 7 d. (10 min.) ir 2023 m. kovo 8 d. (30 min.). Vertinant, kuriais ketvirčiais suteiktos šios teisinės paslaugos, bei atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.19 papunktį ir 9 punktą, gali būti priteistina maksimali 1 070,15 Eur suma (1 780,50 x 0,1 x 5) + (1 799,00 x 0,1 x 1). Kadangi prašoma priteisti 780,80 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma priteistina pareiškėjui M. A..

Prašoma atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Rekomendacijų 8.19 papunktyje įtvirtinta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą maksimaliai priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kita vertus, nurodyta laiko apvalinimo tvarka yra aktuali, kai teisinės paslaugos teikiamos ilgiau nei pusę valandos, tačiau ja negali būti paneigiama suinteresuoto asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai teisinės paslaugos trukmė mažiau nei 30 min., kadangi atstovas advokatas atvykdavo ir dalyvaudavo posėdžiuose. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų atstovė advokatė A. B. 2023 m. rugsėjo 5 d. dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 39 min., 2023 m. lapkričio 30 d. dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 6 min. Iš viso teismo posėdžiai truko 1 val. 45 min. Taip pat pasirengimas teismo posėdžiams truko 10 val. 30 min.

Posėdžiai vyko skirtingais ketvirčiais, todėl, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2023 metų I ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (1 959,90 Eur) ir 2023 metų II ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (2 000,10 Eur) vidurkis, t. y. 1 980,00 Eur. Todėl už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose galima priteisti suma yra 2 376,00 Eur (0,1 x 1 980,00 x 12 = 2 376,00). Kadangi prašoma priteisti 1 153,53 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma priteistina pareiškėjui M. A..

Nors, pareiškėjų nuomone, nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš trečiojo suinteresuoto asmens M. Š., kadangi ji nesutiko su skundu dėl ginčijamo akto panaikinimo, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamą aktą priėmė atsakovė, kuri nors ir sutiko, kad ginčo aktas turi būti panaikintas, tačiau dėl jos netinkamai atliktų veiksmų pareiškėjai turėjo kreiptis į teismą ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui M. A. priteistina 3 815,53 Eur (1 161,60 Eur + 719,60 Eur + 780,80 Eur + 1 153,53 Eur) suma patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, o kita prašymo dalis netenkintina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. Š. prašė priteisti iš pareiškėjų M. A. ir D. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šioje byloje nebuvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens M. Š. teisės, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų D. R. ir M. A. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 5SK-300-(14.5.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų̨ pakeitimo ir kompensavimo pinigais už žemės sklypo ploto skirtumą“.

Priteisti pareiškėjui M. A. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 3 815,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitos prašymo dalies nepatenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.