Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.2.2.3.1.10.; 2.3.2.3.; 3.1.7.5.; 3.1.7.9. 3.1.7.11.

dalyvaujant ieškovei M. B., jos atstovei advokatei J. D.

atsakovui B. G.

trečiųjų asmenų Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei S. Ž., Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui M. V.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. B. ieškinį atsakovui B. G. su trečiaisiais asmenimis Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo pašalinti vamzdį bei panaikinti lazdyną,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą B. G. a.k. (duomenys neskelbtini) pašalinti iš ieškovei priklausančio sklypo vamzdį, panaikinti lazdyną ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-2, 4).

Ieškovė M. B. ieškinio reikalavimus procesiniame dokumente-ieškinyje (b.l. 1-2,4) bei teisminio nagrinėjimo metu grindė šiomis aplinkybėmis: ieškovei asmeninės nuosavybes teise priklauso 0,11 ha ploto mėgėjų sodų žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės sklypas iš rytinės pusės ribojasi su atsakovo 0,1066 ha ploto sklypu, adresu (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovo sklypo per ieškovės sklypą yra pratęstas atsakovo kanalizacijos vamzdis. Vamzdis užkastas po žeme, vietomis užbetonuotas, be specialiosios technikos jo ištraukti neįmanoma. Daug kartų ir žodžiu, ir raštu ieškovė prašė atsakovo pašalinti kanalizacijos vamzdį ir nuo sklypo ribų augančius atsakovo augalus - svarainius, vynuoges, avietes, lazdyną, kurie buvo pasodinti nesilaikant įstatymo nustatytų atstumų nuo kaimyninio sklypo ribų, bet atsakovas nekreipia dėmesio į prašymus. Ieškovė neturi teisės atlikti matavimų atsakovo sklype ir ši aplinkybė apsunkina įrodymų rinkimą. Pažymėtina, kad pats atsakovas neneigia ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl lazdyno, pasodinto nesilaikant atstumų bei vamzdžio, kuris eina iš jo namo per ieškovės sklypą ir išeina į kūdrą. Bylos aplinkybes ieškovė įrodinės liudytojų parodimais, liudytojų sarašą pateiks parengiamojo teismo posėdžio metu.

Atsakovas B. G. a.k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į M. B. ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 15-18), priteisti 150 Eur matininko išlaidų (b.l. 31-32)

Nesutikimą su ieškiniu procesiniame dokumente- atsiliepime į ieškinį (b.l. 15-18) bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovas grindė tuo, kad vamzdį paklojo sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)" savo reikmėms, o ne atsakovas, todėl vamzdis yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)" nuosavybė, o ne atsakovo. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas negalėjo pažeisti ieškovės teisių, kadangi atsakovas, kaip nurodyta, neatliko ir negalėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė pateikė ieškinį ir reikalavimus netinkamam atsakovui. Tuo atveju, jeigu teismas nepakeis atsakovo tinkamu, atsakovas pasisakė dėl kitų ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir motyvų. Ieškovės sklypas ribojasi su atsakovo sklypu, iš šiaurės - šiaurės rytų pusės, o ne iš rytų pusės, kaip nurodyta ieškinyje. 1990 m. kovo pabaigoje SB „(duomenys neskelbtini)" nariai, tarp jų buvo ieškovės sklypo savininkas M. B. bei SB „(duomenys neskelbtini)" pirmininkas T. I. organizavo kūdros, esančios jų bendrijos žaliojoje zonoje, išvalymą. Valymo metu iškastas dumblas buvo supiltas į ištisinę krūvą palei šiaurinį krantą. Esant stipriam lietui supilto dumblo krūva galėjo būti nuplauta į kūdrą dėl susidariusios patvankos, o SB „(duomenys neskelbtini)" teritorija užmirkti. Siekiant išvengti minėtų padarinių, SB „(duomenys neskelbtini)", valydama kūdrą po pilamo dumblo krūva padėjo vandens pralaidą (vamzdį). Pralaida (vamzdis) SB „(duomenys neskelbtini)" teritorijoje baigiasi grotelėmis, per kurias patenka paviršinis vanduo. Apie 1992 m. pašalinus išdžiūvusį dumblą iš krūvos ir susigulėjus kranto gruntui bei pakėlus SB "(duomenys neskelbtini)" grunto lygį, pralaida (vamzdis) prarado aktualumą, nes paviršinis vanduo galėjo ir dirvos paviršiumi patekti į kūdrą. Į atsakovo sklypą tas SB "(duomenys neskelbtini)" plotas, kur yra nefunkcionuojanti pralaidos (vamzdžio) pradžia pateko 2001 m., į ieškovės sklypą SB "(duomenys neskelbtini)" žemės plotas, kuriame buvo nebefunkcionuojanti pralaida (vamzdis) pateko 2013 m. Reali situacija, kuri matosi ieškovės pateiktose nuotraukose, rodo, kad vamzdžiai yra atkasti ir susideda iš 1-1,5 metro gabalų. Išmontavimui pakankama „speciali technika" galėtų būti pirštinės ir kastuvas.

Atsakovas nesutinka panaikinti lazdyno, nes 1,50 cm aukščio dekoratyvinis krūmas yra pasodintas 1,6 m. atstumu nuo atsakovo ir ieškovės sklypų ribos, dėl ko nepadarė jokių teisės normų pažeidimo.

Tretieji asmenys Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), atsiliepimų į M. B. ieškinį nepateikė.

Teisminio nagrinėjimo metu SB „(duomenys neskelbtini)“, SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsakovo atsiliepimo į ieškinį bei teisminio nagrinėjimo metu nurodytais motyvais bei nurodydami, jog ginčo vamzdžio ieškovės/atsakovo žemės sklypuose nenutęsė, jokių tai patvirtinančių dokumentų sodininkų bendrijose nėra.

Ieškinys atmestinas.

Iš ieškovės bei jos atstovės paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad ieškovei M. B. nuosavybės teise pagal 2013-04-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3566 priklauso 0,1100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 68,87 k.m. bendro ploto nebaigtas statyti pastatas, sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), teritorijoje. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nurodyto žemės sklypo įrašas galioja nuo 2013-04-26 d., o pastato-sodo pastato nuo 1988-02-03 d. Įrašų apie inžinierinius tinklus ieškovei priklausančiame žemės sklype VĮ „Registro centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra.

Atsakovui B. G. nuosavybės teise pagal 2001-11-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12414 priklauso 0,1066 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), teritorijoje. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nurodyto žemės sklypo įrašas galioja nuo 2001-12-05 d. Įrašų apie inžinierinius tinklus atsakovui priklausančiame žemės sklype VĮ „Registro centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra.

Byloje nustatyta, kad ieškovės nurodytas žemės sklypas ribojasi su atsakovo nurodytu žemės sklypu iš šiaurės-šiaurės rytų pusės.

Byloje kilo ginčas, kad atsakovas B. G., M. B. teigimu, pažeidė ieškovės teises: per savo žemės sklypą atsakovas pratęsė į ieškovės žemės sklypą nuotekų vamzdį, išeinantį į kūdrą, jį užkasė po žeme, ir atsisakė jį pašalinti jai prašant, be to, nesilaikant teisės aktų nustatyto atstumo iki jos sklypo ribos savo žemės sklype pasodino lazdyną, kuriuo aukštis viršija leistiną.

Teismas pažymi, kad ieškovas privalo pagrįsti savo reikalavimus leistinais įrodymais (LR CPK 177 str.). LR CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014-04-28 d. prašymu ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama pašalinti kanalizacijos vamzdį iš jai priklausančio žemė sklypo, taip pat ir visus krūmus ir medžius, nesilaikant reikalavimų, išvardintų LR Sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 5 d., t.y. pašalinti nuo sklypo ribos svarainius, vynuoges, avietes, lazdynų krūmus, nerišti vynuogių ir kitų vijoklinių augalų ant tvoros, kuri žymi ribą tarp sklypų, genėti vynuoges ir kitus vijoklinius augalus, neleisti jiems užgožti ieškovės sklype auginančių augalų. Be to, 2014-09-07 d. prašymu ieškovė kreipėsi į SB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo narė yra ieškovė, prašydama iki 2014-10-10 pašalinti iš jai priklausančio SB „(duomenys neskelbtini)“ sklypo Nr. 5 kanalizacijos vamzdį, tačiau nei atsakovas nei tretysis asmuo atsakymo į prašymus nepateikė.

Teisminio nagrinėjimo metu trečiųjų asmenų SB „(duomenys neskelbtini)“ bei SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nurodė, kad abiejose bendrijose nėra dokumentų, patvirtinančių sprendimo priėmimą dėl kanalizacijos/nuotekų vamzdžio įrengimo ir jo montavimo šalių priklausančiuose žemės sklypuose, t.y. bendrijos ginčo kanalizacijos vamzdžio nemontavo, todėl nėra atsakingos už jo demontavimą. Bendrijų atstovų duomenimis, kanalizacijos vamzdį įrengė iki 1992 metų kiti bendrijų nariai savo lėšomis. Kitoje ieškinio reikalavimų dalyje –įpareigoti atsakovą panaikinti lazdyno krūmą trečiųjų asmenų atstovai taip pat nesutiko bei prašė šioje dalyje ieškinį atmesti, nurodydami, kad atsakovo sodo sklype pasodintas lazdynų krūmas atitinka Sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 5 d. reikalavimų, įtvirtintų medžių ir krūmų atstumų nuo sodo sklypo ribos.

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu atsakovas B. G. nurodė, kad jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, vamzdžio per savo ir ieškovės žemės sklypus neįrengė, kas jį įrengė, nežino, galimai SB „(duomenys neskelbtini)“, todėl negali būti atsakingas už jo pašalinimą. Atsakovas nurodė, kad jis anksčiau ginčo vamzdžiu tik naudojosi. Šiuo metu ginčo vamzdis nenaudojamas.

Apklausti teisminio nagrinėjimo metu iškviesti liudytojai T. I., V. G., A. Š. parodė, kad nežino, kas įrengė ginčo kanalizacijos vamzdį, nes tai buvo seniai iki sodo sklypų privatizavimo (pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo).

Be to, pagal LR CK 4.40 str. 1 d. žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Teismo sutiktina su atsakovo į bylą pateiktą LR Teisingumo ministerijos konsultacija, kurioje nurodyta, jog parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių ar kitokių objektų, sutartyje būtina aptarti nuosavybės teisę į juos. Priešingu atveju laikoma, kad nuosavybės teisė į juos pereina kartu su žemės sklypu, kaip į žemės sklypo priklausinius (b.l. 52). Kaip nustatyta byloje, ieškovei nuosavybės teisė į 0,1100 ha žemės sklypą, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklauso pagal 2013-04-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3566, tačiau šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad ginčo kanalizacijos vamzdis įrengtas žymiai anksčiau, iki 1992 metų, toje žemės dalyje, kuri šio vamzdžio įrengimo metu ieškovei nepriklausė (tuo metu ieškovei priklausė tik 0,06 ha žemės sklypas, vėliau pastarajai leista išsipirkti dar papildomai 0,05 ha žemės sklypo dalį, prijungtino prie pagrindinio žemės sklypo). Tokiu būdu, ieškovė pagal 2013-04-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3566 įsigijo nuosavybėn ir ginčo vamzdį, kaip žemės sklypo priklausinį. Dėl šios priežasties bei neįrodžius atsakovo veiksmų įrengiant ieškovei priklausančiame žemės sklype kanalizacijos vamzdį, ieškinys šioje dalyje atmestinas (LR CPK 178 str.).

Sodininkų bendrijų 2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1934 6 str. 5 d. numato, kad medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, – rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:

1) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą;

2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;

3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;

4) mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.

Kaip nustatyta byloje, komisija, susidedanti iš jos narių SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės S. Ž., SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko M. V. ir sodo sklypo, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui B. G., nustatė, kad šiame žemės sklype auga lazdyno krūmas, kuris yra 1,60 m atstumo nuo pietinės sklypo ribos. Matavimo būdu nustatytas jo aukštis -1,50 m, padaryta jo nuotrauka (b.l. 49-50). Taigi, Sodininkų bendrijos įstatymo 5 d. 3 p. nėra pažeistas, pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą panaikinti lazdyną (lazdyno krūmą) nėra teisinio pagrindo. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė šio ieškinio reikalavimo nebepalaikė. Tokiu būdu, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą pašalinti lazdyną taip pat atmestinas.

Ieškinys nepagrįstas byloje ištirtais leistinais įrodymais, todėl atmestinas.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-06-23 sprendimu Nr. (1.7.)S-1642-2350-15 „Dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“ M. B. buvo suteikta antrinę teisinę pagalbą, ją 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p.), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (LR BPK 104 str. 2 d.), todėl žyminio mokesčio ieškovė nemokėjo. Žyminis mokestis nepriteistinas ir iš atsakovo, nes ieškinys atmestinas.

Byloje yra 10,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 208,44 Eur antrinės pagalbos išlaidų (advokatės išlaidų) (b.l. 34), tačiau jos, ieškiniui atmetus, į valstybės pajamas iš ieškovės nepriteistinos, nes M. B. 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas byloje turėjo 150 Eur žemės sklypo 418/0991:0830 ribų, tvorų, augmenijos matavimo, plano paruošimo išlaidų, sumokėtų UAB „Vilniaus matininkas“ (b.l. 31-32), šios išlaidos gali būti vertinamos kaip nurodytos LR CPK 88 str. 1 d. 9 p. –būtinos ir pagrįstos išlaidos, nes šiais įrodymais užfiksuotas atsakovo lazdyno krūmo atstumas iki pietinės sklypo ribos-1,60 m., padaryta atsakovo žemės sklypo ir gretimų sklypų plano ištrauka, vamzdžio išdėstymas šalių žemės sklypuose; nuo šių bylinėjimosi išlaidų ieškovė nėra atleista, todėl 150 Eur būtinų ir pagrįstų išlaidų priteistina iš ieškovės atsakovo naudai LR CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p. tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt Eur ) UAB „Vilniaus matininkas“ į.k. 300543262, išlaidų B. G. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.