- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- 1A-564-574-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01214-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- A. Z.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
- Kategorijos
Pranešėja Jurgita Mačionytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-564-574/2012
Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01214-2011-3
2012 m. birželio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
nuteistajam A. Z.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LRBK) 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir pagal BK 187 str. 3 d. 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z., nuteistas už tai, kad jis 2011 m. liepos 27 d., apie 01.40 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, raktu prasukęs V. K. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje, prie L. A. g. 20, Vilniuje, priekinių kairės pusės durelių spyną, 100 Lt vertės, bei įsibrovęs į automobilio saloną ir atidaręs daiktų dėtuvę bei sulaužęs jos uždarymo mechanizmą, 50 Lt vertės, pasikėsino pagrobti automobilyje esančius daiktus, tokiu būdu sugadino 150 Lt vertės svetimą V. K. priklausantį turtą bei, įsibrovęs į saugyklą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilyje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais nuteistasis A. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme, t.y. vietoje laisvės atėmimo bausmės paskirti jam areštą arba laisvės apribojimą. Nurodė, kad pripažįsta, jog padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, sutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam, už BK 187 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, paskirta 30 parų arešto bausme, tačiau mano, kad už BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., numatytos nusikalstamos veikos padarymą, jam paskirta per griežta bausmė. Bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė ir žalą jam atlygino, iš automobilio nieko nepagrobė, padėjo teismui išaiškinti visas bylos aplinkybes, todėl mano, kad jam gali būti paskirta švelnesnė bausmė. BK 54 str. 3 d. numatyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas gali paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nepagrįstai jį pripažino recidyvistu. Šiuo metu yra priklausomas nuo narkotikų, tačiau gydosi, nes nori grįžti į normalų gyvenimą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Z. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija kaltės ir jo veikos kvalifikavimo. Prašo už nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 178 str. 2 d. skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, jog jis nukentėjusiojo atsiprašė, žalą atlygino, iš automobilio nieko nepagrobė, padėjo teismui išaiškinti visas bylos aplinkybes. Kitoje dalyje nuosprendis neskundžiamas.
Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis LR BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į LR BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Nusikalstama veika, numatyta LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, už kurio padarymą įstatymas numato iki 6 metų laisvės atėmimo bausmę.
Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog jis padėjo teismui išaiškinti visas bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis keitė savo parodymus dėl patekimo į svetimą automobilį būdo bei aplinkybių, todėl apylinkės teismas pagrįstai apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apelianto argumentai, kad šiuo metu jis yra priklausomas nuo narkotikų, gydosi, stengiasi grįžti į normalų gyvenimą, nėra pagrindas paskirti jam švelnesnę bausmę.
Apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį nuteistajam A. Z., pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuteistasis praeityje teistas 6 kartus, ne kartą baustas administracine tvarka, įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus.
Nuteistasis nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, buvo ne kartą teistas, tačiau gyvenimo būdo nekeičia, Visa tai rodo, kad A. Z. dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos bausmės jo nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo, kad nenusikalstų. Todėl teismo išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę yra pagrįsta.
A. Z. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal LR BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Pagal LR BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Todėl apylinkės teismas pagrįstai A. Z. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.
Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas apeliantui bausmę už BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą, apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nusikaltimas, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamas prie apysunkių, nutrauktas pasikėsinimo stadijoje) kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka), į lengvinančias atsakomybę aplinkybes – jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nukentėjusiajam žalą į tai, jog sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir skyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu žymiai mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Tokiu būdu, teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog apeliantas pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei žalą atlygino, todėl dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes ir nėra pagrindo.
Kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam A. Z. tinkamą bausmę, kurią švelninti, t.y. pakeisti į areštą ar laisvės apribojimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.