- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-28
- Bylos Nr.
- N-575-1751-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02179-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. atstovo Arvydo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
A. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas UAB „Dagemos konditerija“ direktoriumi, 2010 m. balandžio 1 d. UAB „Dagemos konditerija“ priklausančiame konditerijos ceche leido dirbti J. P.. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 99 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. nutarimu nutarė A. R. už ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimą skirti administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą. Teismas nustatė, kad A. R. kaltė, įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, įrodyta ištirtų įrodymų visuma. Nurodė, kad rašytinė darbo sutartis su J. P. 2010 m. balandžio 1 d. nebuvo sudaryta, antras darbo sutarties egzempliorius jai neišduotas, sutartis į darbo sutarčių registravimo žurnalą neįregistruota, darbo pažymėjimas neišduotas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenys apie priimtą J. P. dirbti nepateikti, tačiau paties darbdavio sudarytame grafike nurodyta, kad J. P. 2010 m. balandžio 1 d. dirbo nuo 7 iki 16 val.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. R. atstovas Arvydas Blaževičius (toliau – ir Apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarimą, kaip neatitinkantį ATPK 248, 257 straipsnių nuostatų, ir atleisti A. R. nuo administracinės atsakomybės nesant visų privalomųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų visumos. Apeliantas teigia, kad tarp A. R. ir J. P. nebuvo susitarimo dėl pastarosios darbo, jai buvo skirtas kvalifikacinis egzaminas, už kurį nebuvo mokamas atlygis. Apelianto nuomone, vien J. P. buvimas darbo vietoje ir kai kurių darbo funkcijų atlikimas siekiant nustatyti, ar jos kvalifikacija atitinka reikalaujamą, negali būti vertinamas kaip „dirbamas darbas“.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarimą palikti nepakeistą, o A. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančią medžiagą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2) seka, kad šioje byloje A. R. kaltinamas ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes. Byloje įrodyta, kad patikrinimo metu J. P. realiai dirbo įmonės naudai – pakavo sausainius (b. l. 5, 7, 9, 12). Su J. P. rašytinė darbo sutartis patikrinimo metu nebuvo sudaryta, pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nebuvo pateiktas. Faktiškai dirbdama ji turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį. Taigi, byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas.
Tai, kad įmonė įformino ar siekė įforminti darbą kaip „egzamino“ vykimą, nekeičia teisinio situacijos vertinimo. Šiuo atveju įmonė, realiai veikianti rinkoje, panaudojo asmens darbą nesuteikdama jam jokių garantijų – tai yra draudžiama įstatymu. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti nelegalų darbą kitaip.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. R. atstovo Arvydo Blaževičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.