Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2011-07-21 · Civilinė byla Nr. 2-186-829/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-07-21
Bylos Nr.
2-186-829/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
S. P.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
NUORAŠAS
Civilinė byla Nr. 2-186-829/2011Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00051-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2.; 78.2.1.; 116.1.(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. liepos 21 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovui R. P., Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei atstovė Marijona Kižienė, atsakovės S. P. kuratorei G. P., atsakovei S. P. bei Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, materialinio išlaikymo jiems priteisimo, pareikštą atsakovei S. P., išvadą byloje teikiant Šakių rajono bei Vilkaviškio rajono SA VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas, palaikydamas ieškinį paaiškino, kad šiuo metu vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su atsakove S. P.. Vaikų gyvenamoji vieta su motina buvo nustatyta 2008 m. sprendimu, jiems su atsakove nutraukiant santuoką. Turi tris dukras: S. P., L. P. ir A. P.. Mergaitėms yra 11, 10 ir 5 metai. Šiuo metu mergaitės gyvena su juo (duomenys neskelbtini). Jos nuo 2010 m. balandžio 4 d. gyveno kartu su jo mama, o nuo gruodžio 4 d., kai grįžo iš įkalinimo įstaigos, gyvena visi kartu. Gyvena (duomenys neskelbtini), jo mamai M. A. P. priklausančiame name. Centralizuoto vandens ir kanalizacijos name nėra, bet minimaliai dukras aprūpinti galima. Namas yra dviejų kambarių. Viename kambaryje gyvena jis pats su mama, o kitame kambaryje gyvena mergaitės. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jų šeimos, kurią sudaro jis su mama ir dukros, pajamos yra mamos 800 Lt pensija ir jo gaunamas minimalus atlyginimas. Pašalpų negauna. Kad gautų pašalpas, reikia susitvarkyti dokumentus. Tik šį mėnesį gavo 52 Lt išmoką vaikams. Jokių papildomų socialinių pašalpų šiuo metu negauna. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su juo atsirastų galimybė gauti socialines pašalpas. Mokykloje nemokamo maitinimo taip pat negauna. Atsakovė dukrų išlaikyti nepadeda. Nuo praeitos vasaros ji net nepaskambino dukroms, o apie prisidėjimą prie materialinio išlaikymo net kalbos nėra. Išlaikymas dukroms buvo priteistas iš jo, nes tuo laiku atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje. Mergaitės turėjo gyventi su mama. Dukrų išlaikymui prašo po 280 Lt kiekvienai dukrai, nes tiek pinigų taupant ir išleidžia. Dukros nori gyventi su juo, nes užsiminus apie mamą jos net negalvoja apie gyvenimą su mama (b.l. 64).

Atsakovės kuratorė G. P. parodė, kad pareikštiems ieškinio reikalavimams neprieštarauja. Dukra šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Ji su dukra nebendrauja nuo pernai metų, kai ši išvažiavo. Nežino kodėl ši nesidomi savo dukromis, nesirūpina šių išlaikymu (b.l. 65).

Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovė M.Kižienė paaiškino, kad 2010 m. kovo 15 d. S. P. išvyko dirbti į užsienį apie tai net nepranešusi jų tarnybai ir paliko visus vaikus savo sugyventiniui A. R.. Kadangi A. R. nesugebėjo tinkamai pasirūpinti dukromis, S. P., grįžusi iš užsienio, dukras (duomenys neskelbtini) paliko globoti močiutei M. A. P.. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nepilnametėms buvo įsteigta laikinoji globa tėvų prašymu. S. P. buvo įsipareigojusi teikti išlaikymą dukroms, lankyti jas, domėtis, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė, todėl 2010-07-07 įsakymais mergaitėms buvo nustatyta laikinoji globa ir močiutė buvo paskirta jų globėja. Mama yra nusišalinusi ir nuo R. R. – savo vyriausios dukters rūpinimosi. Kadangi motina nusišalinusi, mes pritariame, kad mergaičių (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, kadangi mergaitėms reikalinga pastovi priežiūra, jos yra pripratusios prie tos gyvenamosios vietos, lanko mokyklą ir darželį. Geriau yra augti šeimoje, nei kad institucijoje (b.l. 65-66).

Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS pateiktoje išvadoje nurodo, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, jiems būtų sudarytos geros gyvenimo sąlygos (b.l. 32-33).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo 2008-04-15 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir jų nepilnamečių vaikų S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove – motina S. P., o iš ieškovo vaikams buvo priteistas materialinis išlaikymas (b.l. 11-12). Nuo 2010 metų pavasario atsakovei pradėjus važinėti į užsienį, ši nepilnametes dukras palikdavo kitų asmenų priežiūrai – sugyventiniui A. R., o po to močiutei M. A. P. (b.l. 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 35). Nuo 2011-01-12 atsakovė deklaravo savo išvykimą į Nyderlandus ir savo dukromis nuo minėto laikotarpio visiškai nesiprirūpino (b.l. 29).

Ieškovo teigimu, jis vaikams sudaro tinkamesnes gyvenimo, auklėjimo sąlygas, todėl prašo pakeisti teismo sprendimu vaikams nustatytą gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu – vaikų tėvu R. P. ir pakeisti priteisto išlaikymo tvarką ir dydį.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 3 d. nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Iš esmės pasikeitusiomis galima laikyti aplinkybėmis, dėl kurių vaikas perduotas antrajam iš tėvų: antrojo iš tėvų vaiko auklėjimas, materialiosios sąlygos taip pablogėjo, kad negali išlaikyti vaiko, antrojo iš tėvų sveikata taip pablogėjo, kad jis nebeįstengia nuolat auklėti ir prižiūrėti vaiko. Kita priežastis, kai pakartotinai kreipiamasi dėl vaiko gyvenamosios vietos - kai vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė jį auklėti ir auginti kitiems asmenims.

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Byloje nustatyta, kad nuo 2010 metų pavasario atsakovei pradėjus važinėti į užsienį, ši nepilnametes dukras palikdavo kitų asmenų priežiūrai – sugyventiniui A. R., o po to močiutei M. A. P.. Iš pradžių mergaitėms laikinoji globa buvo nustatyta atsakovės prašymu, tačiau atsakovei neteikus duroms jokio materialinio išlaikymo, mergaitėms buvo nustatyta laikinoji globa, o globėja paskirta jų močiutė M. A. P.. Nuo 2011-01-12, kai atsakovė deklaravo savo išvykimą į Nyderlandus, savo dukromis nustojo rūpinti visiškai (b.l. 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 35).

Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir problemų bei pan. Teismas sprendžia, kad iš byloje nustatytų aplinkybių, geresnes gyvenimo sąlygas nepilnamečiams šalių vaikams suteiktų ieškovas. Tą aplinkybę patvirtina ne tik ieškovo reiškiamas noras vaikais rūpintis, jo galimybės suteikti vaikams saugią gyvenimo aplinką nuosavuose namuose, kuriuose švaru, tvarkinga, yra visi buičiai reikalingi daiktai (b.l. 32).

Teismas iš byloje nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumos, spendžia, kad po teismo 2008-04-15 sprendimu nustatytos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, pasikeitė aplinkybėms, dėl kurių vaikų gyvenamoji vieta su atsakove neatitina jų poreikių, nes ji atidavė vaikus auginti ir gyventi su kitais asmenimis, o šiuo metu visiškai jais nesirūpina ir nesidomi, todėl keistina, nustatant ją kartu su ieškovu, kadangi ieškovo būdas, jo pažiūros, gyvenimo sąlygos, suteiktų vaikams didesnį emocinį saugumą – didesnį rūpestį jais, geresnes gyvenimo, auklėjimo, laisvalaikio praleidimo sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 3 d.).

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Byloje nustatyta, kad ginčo šalys turi tris nepilnamečius vaikus: dukrą S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); dukrą L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); dukrą A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (b.l. 8-10).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo šiuo metu nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su ieškovu R. P., jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, o atsakovė S. P., kuri yra išvykusi į užsienį, materialiai savo dukrų neišlaiko (b.l. 29, 32).

Nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyriumi, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas (Lietuvos Respublikos CK 3.193 str.). Šiuo atveju šalių tarpusavio pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarka, dydis ir forma, buvo nustatyta teismo 2008-04-15 sprendimu nutraukiant ieškovo R. P. bei S. P. (P) santuoką bendru jų sutarimu (b.l. 11-12). Šalys susitarė, kad ieškovas materialiai įsipareigojo savo tris nepilnametes dukras išlaikyti, iki išlaikytinių pilnametystės kiekvienai dukrai mokėdamas periodines išmokas po 130 Lt (b.l. 11). Kadangi šalys nenumatė kokiu būdu atsakovė materialiai išlaikys savo nepilnamečius vaikus, todėl ieškovas turi pagrindą prašyti, kad teismo sprendimu būtų nustatytas materialinio išlaikymo tvarka, dydis bei forma, kurį privalo teikti atsakovė S. P. (Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas R. P. dirba, gauna minimalias mėnesines pajamas (b.l. 54). Jokių socialinių pašalpų šeima negauna, išskyrus vaikų pinigus, kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamus po 52 litus (b.l. 58). Duomenų apie atsakovės gaunamas pajams byloje nėra gauta (b.l. 55, 56). Jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus santuokoje įgytą ir lygiomis dalimis pasidalintą gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį Skaistakaimio kaime, Šakių rajone, šalys neįgijo (b.l. 11-12). Atsakovės S. P. kuratorė G. P. nurodo, kad dukra šiuo metu yra Olandijoje, tačiau nei su ja, nei su savo dukromis nebendrauja.

Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Teismas pripažįsta, kad atsakovė įrodinėjimo procese nebuvo tinkamai aktyvi ir nepateikė įrodymų apie savo realią materialinę padėtį. Įrodymų, kad atsakovė nuo 2011-01-12 būtų teikusi išlaikymą savo dukroms, byloje taip pat nepateikta.

Nors ieškovas jokių realių dukterų poreikių turinį patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, teigdamas, kad verčiasi su tokio dydžio piniginėmis lėšomis, kurias uždirba jis ir gauna jo motina, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dvi šalių dukros yra mokyklinio amžiaus, kurioms reikalingos mokymosi priemonės, sprendžia, kad kiekvienai mergaitei išlaikyti 450 Lt per mėnesį yra būtina, protinga ir pakankama suma. Atsižvelgiant į tai, kad dirbant nekvalifikuotą darbą Olandijoje dažniausiai gaunama nuo 800 iki 1200 eurų per mėnesį, atskaičius nuomą, draudimą ir visus mokesčius, tačiau neatskaičius pragyvenimo išlaidų, todėl atsakovės galimai uždirbamos pajamos siekia 800 eurų (apie 2700 Lt) per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009), todėl byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad jos turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo. Tuo pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovė dukrų išlaikymui ir jų poreikiams tenkinti turėtų skirti didesniąją dalį nustatytos 450 Lt dydžio sumos, tai yra nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukrų pilnametystės kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 280 Lt (Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. ir 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.)

Vaiko išlaikymas yra tęstiniai teisiniai santykiai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. nuostatomis, numatančiomis, jog vaiko poreikiams išaugus ir atsakovei atsisakius padengti papildomas išlaidas, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nagrinėjant bylą teismas patyrė 36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (Lietuvos Respublikos CPK 92 str. 2 d.). Taip pat tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis už pareikštą reikalavimą priteisti vaikams materialinį išlaikymą, nuo kurio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas – 302 Lt (280 Lt x 3 vaikai x 12 mėnesių = 10.080 Lt - 3% = 302 Lt) (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 375-380 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2008-04-15 sprendimu nepilnamečių vaikų – S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatytą gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečių vaikų – S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, vaikų tėvu R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2008-04-15 sprendimu nepilnamečiams vaikams – S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatytą materialinio išlaikymo tvarką, dydį ir priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jos nepilnamečiams vaikams – S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki išlaikytinių pilnametystės kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po du šimtus aštuoniasdešimt litų (280 Lt).

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju (uzufrukto teise) paskirti ieškovą R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tris šimtus du litus (302 Lt) žyminio mokesčio, taip pat trisdešimt šešis litus (36 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir nuorašo gavimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjos parašas.Nuorašas tikras:Teisėja Loreta Masevičiūtė