Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. T. pareiškimą, suinteresuotieji asmenys VĮ Turto bankas, O. T. ir L. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja (buvusi pavardė M.) 1982-09-09 sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu, jai buvo perduota naudotis butu esančiu (duomenys neskelbtini), Palanga. Šiuo išsinuomotu turtu pareiškėja naudojosi, jį išlaikė daugiau nei 9 metus (t.y. iki buto pirkimo sutarties sudarymo). Pareiškėja su O. T. 1991-07-12 sudarė santuoką, tačiau dar iki pažinties su O. T. ji jau ketino įsigyti nuomojamą butą, taupė reikalingas lėšas. Taigi, pažintis su O. T. ir vėliau santuoka su juo, jokios įtakos būsto įsigijimui nesudarė, nes O. T. prie buto pirkimo neprisidėjo. 1992-02-14 buvo apskaičiuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje kaina, kurią sudarė – 17957,14 rub. 1992-02-20 buvo sudaryta minėto buto pirkimo pardavimo sutartis. Sutartyje nurodyta, kad pareiškėja 7957,14 rub. sumokėjo 1992-02-18 į taupomąjį banką Palangos skyrių, o 10 000 rub. sumokėjo valstybinėmis vienkartinėmis bei tikslinėmis kompensacijomis. Iš pareiškėjai priklausančios taupomosios knygelės matyti, kad 1992-02-18 buvo nurašyta 10 000 rub. suma. Buto pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė tik pareiškėja.

Kretingos rajono apylinkės teismas civ. b. Nr. 2-265/1995 1995-04-24 priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė santuoką tarp pareiškėjos ir O. T.. Įrašas apie santuokos nutraukimą ištuokos metrikų knygoje įrašytas tik 1998-05-07. Tačiau nutraukus santuoką turtas nebuvo padalintas, taigi, nors šis turtas įgytas iš asmeninių pareiškėjos lėšų, tačiau yra įgytas santuokos metu su O. T., todėl pagal įstatymų nuostatas šis turtas laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Suinteresuotiems asmenims O. T. ir L. T. apie bylos iškėlimą pranešta ir teismo šaukimai į teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu, praneštos atsiliepimo nepateikimo ir neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Suinteresuoti asmenys atsiliepimas į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų negauta, todėl byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims O. T. ir L. T. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.)

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjos N. T., jos atstovės paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai N. T. nuosavybės teise, 1992-02-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje. 1982-09-09 nuomos sutartis patvirtina, kad šis butas pareiškėjai buvo išnuomotas remiantis 1982-09-03 pareiškimu. Pareiškėja 1991-07-12 sudarė santuoką su O. T., kuri nutraukta Kretingos rajono apylinkės teismo 1995-04-24 sprendimu. Įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas 1998-05-07, Nr. 23. Turto padalijimo klausimas Kretingos rajono apylinkės teismo 1995-04-24 sprendimu nebuvo spręstas. O. T. mirė 2004-01-06. Pareiškėja kreipėsi į notaro biurą, norėdama išspręsti jai priklausančio turto palikimo klausimus, tačiau notarė nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ne tik pareiškėjai, bet ir jos buvusiam vyrui O. T., nes buvo įgytas santuokos metu. Iš buto pirkimo - pardavimo 1992-02-20 sutarties matyti, kad ją pasirašė tik pareiškėja N. T., už šį butą privatizavimo metu, pagal 1992-02-20 sutartį 17 957,14 rublius apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis – 7957,14 rub. grynais pinigais 1992-02-18 į taupomąjį banką Palangos skyrių, o 10 000 rub. valstybės išduotais investiciniais čekiais, ką patvirtina pareiškėjos taupomosios knygelės išrašas. Pareiškėja nurodo, kad su O. T. kaip šeima gyveno labai trumpai, tačiau oficialiai santuoką nutraukė tik 1995-04-24. Sutuoktinis iki santuokos jokio turto neturėjo, tik seną automobilį, prie būsto gerinimo, remonto, išlaikymo neprisidėjo, savo lėšomis privatizuojant butą neprisidėjo. Pareiškėja ne tik už savo asmenines lėšas įgijo šį butą, tačiau jį prižiūrėjo, išlaikė, mokėjo komunalinius mokesčius viena. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 d. 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Kadangi O. T. 2004-01-06 mirė, kitu būdu šio juridinio reikšmę turinčio fakto nustatyti nėra galimybių.

Pareiškėja su O. T. susituokė 1991-07-12, o oficialiai santuoką nutraukė tik 1995-04-24. Butas, kurį pareiškėja prašo prižinti asmenine jos nuosavybe, įgytas 1992-02-20 sutarties pagrindu, t. y. butas įgytas pareiškėjai esant santuokoje su O. T..

Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo ir Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) (21 straipsnio 1, 3 dalys), kuris galiojo pareiškėjos ir O. T. santuokos sudarymo bei nekilnojamojo turto įsigijimo metu. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama sprendžiant klausimą dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Dargužienė v. A. Dargužis, bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Zavackienė v. V. Zavackas, bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Lomtjevienė v. J. Lomtjevas, bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi, netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Praškevičius v. D. Praškevičienė, bylos Nr. 3K-3-529/2005). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi minėta teisės norma taikytina ir sprendžiant dėl turto, įgyto iki CK įsigaliojimo už vieno sutuoktinio lėšas, pripažinimo asmenine nuosavybe. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Vadinasi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Maculevič v. V. Čusov ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai butas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvo suteiktas dar 1982-09-09 nuomos sutarties pagrindu. Taigi, pareiškėja dar iki santuokos su O. T. sudarymo, nuomos sutarties pagrindų valdė butą, kurį siekia pripažinti asmenine pareiškėjos nuosavybe.

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (Lietuvos Aidas, Nr. 109; 1991, Nr. 17-449) suteikė teisę nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems tokį norą, iš valstybinio ir visuomeninio butų fondo įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas.

Remiantis šiuo įstatymu, pareiškėja 1992-02-20 sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, pirkimo-pardavimo sutartį. Iš šio dokumento matyti, jog sudarant buto pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sandorį O. T. nedalyvavo. Už buto privatizavimą buvo sumokėta iš asmeninių pareiškėjos lėšų bei valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis. VĮ Registrų centro išraše buto savininke nurodyta tik pareiškėja N. T.. Todėl darytina išvada, kad įgyjant ginčo butą pareiškėjos valia įgyti jį asmeninėn nuosavybėn buvo išreikšta.

Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja N. T. laikytina buto savininke nuo jo įgijimo praeityje 1992-02-20 ir teismo sprendimu patvirtinama, kad butas nuosavybės teise buvo valdomas visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad po santuokos nutraukimo iki mirties 2004-01-06 O. T. nereiškė pretenzijų į šį butą, reikalaudamas pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, šiuos faktus galima vertinti kaip įrodymus, kad šis butas įgytas iš pareiškėjos asmeninių lėšų (CPK 185 straipsnis).

Kaip minėta, kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybėn. Šiuo atveju, teismo vertinimu byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimais, nustatyta ir įrodyta, jog ginčo butas buvo įgytas iš pareiškėjos asmeninių lėšų, o įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti jį asmeninei nuosavybei (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CPK 185 straipsnis).

Kadangi faktiniai bylos duomenys ir proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad N. T., butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, privatizuotą santuokos metu, įgijo iš asmeninių lėšų, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. T. butą įgijo ir valdė asmenine nuosavybės teise (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Šio fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisių į minėtą turtą įgyvendinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str.- 270 str., 448 str., teismas

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ir valdo asmenine nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.