Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-20 · Civilinė byla Nr. 2A-896-623/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-20
Bylos Nr.
2A-896-623/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė, Marijonas Greičius
Atsakovas
A. T.
Ieškovas
K. D.
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-896-623/2010Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2 .;121.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus,teisėjų Danutės Kutrienės, Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei,dalyvaujant apeliantos atstovui adv. Stasiui Lileikiui,ieškovo atstovui adv. Žilvinui Mišeikiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovui A. T. dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas K. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-4) prašydamas priteisti iš atsakovo A. T. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nurodydamas, kad 2007 m. sausio 2 d. apie 23 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, A. T., užstodamas įėjimo duris ir taip neleisdamas išeiti iš minėtos kavinės, dešine ranka paimdamas už K. D. striukės rankovės ir ją suplėšydamas, išėjus iš minėtos kavinės į lauką, prie minėtos kavinės tyčia dėl chuliganiškų paskatų vieną kartą suduodamas dešinės rankos kumščiu K. D. į kairę veido sritį, padarė nukentėjusiajam K. D. poodinę kraujosruvą kairiajame žande su apatinio žandikaulio lūžimu kairėje pusėje, kas sukėlė nukentėjusiajam K. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A. T. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Ieškovas pažymėjo, jog šiuo atveju būtent dėl kaltinamojo A. T. veiksmų 2007 m. sausio 2 d. jis buvo sužalotas ir aukščiau paminėtos faktinės aplinkybės atitinka CK 6.246 - 6.249 straipsniuose nustatytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas.

Ieškovas pabrėžė, kad sulaužius jam apatinį žandikaulį, jis ilgą laiką kentė fizinį skausmą, be to, šį skausmą jautė ir po dviejų dėl žandikaulio lūžio atliktų operacijų, dėl patirtos traumos patyrė nepatogumus, ne tik po atsiradusios traumos, bet ir prieš operacijas bei po jų patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl patirtos traumos buvo sumažėjusios jo bendravimo galimybės, kilo susirūpinimas galimomis sužeidimų pasekmėmis tolesnei jo gyvenimo kokybei.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b.l. 17-18) nurodė, kad yra pasiruošęs atlyginti ieškovui žalą, tačiau mano, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, įvertinant bylos aplinkybes, ieškovui padarytą žalą, šalių materialinę padėtį, yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimu (b.l. 101-103) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. T. ieškovui K. D. 8000 Lt neturtinės žalos ir 2360 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. T. 247, 85 Lt išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.

Teismas konstatavo, kad civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo veiksmuose ieškovo atžvilgiu buvo ir yra įrodytos. Teismas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu yra nustatyta faktinė aplinkybė, jog ieškovas buvo sužalotas 2007 m. sausio 2 d., apie 23 val., dėl atsakovo kaltų veiksmų.

Teismas pažymėjo, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie teismo nustatyti įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį ieškovo sveikatos pakenkimą, fizinio kūno sužalojimo pasekmes. Teismas įvertino CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos kriterijų visumą, atsižvelgė į padarytą veiką ieškovo atžvilgiu, į atsakovo amžių ir realią galimybę atlyginti neturtinę žalą, bei taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas laikė, kad neturtinės žalos dydis yra 8000 litų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 105-106) atsakovas A. T. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-31 sprendimą pakeisti – ieškovui priteistos žalos dydį sumažinant iki 4000 Lt. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame sprendime nurodomi tik neturtinės žalos atlyginimo teoriniai motyvai, iš esmės visiškai neargumentuojant į kokias konkrečiai bylos aplinkybes teismas atsižvelgė nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog dėl patirto sužalojimo ieškovo patirti nepatogumai buvo trumpalaikiai, todėl jo gyvenimo kokybė, darbinė veikla ir šeiminis gyvenimas iš esmės nenukentėjo, sužalojimai gerai sugijo, nėra jų liekamųjų reiškinių.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad dėl savo turtinės padėties jis įvykdyti sprendimo neturės galimybių, kadangi teismo priteistos sumos jis neturi ir šiuo metu negauna pakankamai pajamų. Priteista žala atlieka baudinę funkciją bei prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus apelianto interesus. Mano, kad iš jo galėjo būti priteista 4000 Lt suma.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 111-114) ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad atsakovo teiginiai, jog dėl sužalojimo ieškovo gyvenimo kokybė nepasikeitė, yra visiškai nepagrįsti, kadangi ieškovui iki šiol pasireiškia atitinkami liekamieji reiškiniai – ieškovui diagnozuota dešinės pusės apatinio žandikaulio sąnario problemos ir raištinis traškesys, kurie faktiškai negali būti pašalinami gydant ir galimai liks bei reikšis visą gyvenimą. Tai kelia ir kels pakankamai nepatogumų (kalbant, valgant).

Vadovaudamasis teismų vienodos praktikos formavimo principu, ieškovas mano, kad jam priteista neturtinė žala nelaikytina per didele, todėl neturėtų būti mažinama.

Atsakovo pakankamų pajamų neturėjimas negali būti pagrindas iš dalies atleisti atsakovą nuo neturtinės žalos atlyginimo, kadangi taip būtų pažeistos ieškovo teisės ir interesai, o atsakovas išvengtų atitinkamos atsakomybės dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardinti kriterijai, kuriais tremdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Taigi teismo sprendime kiekvienu atveju turi būti pateikti motyvuoti argumentai dėl to, kokiais kriterijais remdamasis teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju neturtinė žala turi būti įvertinama būtent tokia pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, tai yra savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės, tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimosiomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje. Susirūpinimas dėl būsimųjų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmes yra realus ir suprantamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-16 nuosprendžiu A. T. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t.y. dėl to, kad jis 2007 m. sausio 2 d., apie 23 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kavinėje ,, (duomenys neskelbtini)“ užstodamas įėjimo duris ir tokiu būdu neleisdamas išeiti iš minėtos kavinės K. D., K. D. einant link išėjimo durų, dešine ranka paimdamas už K. D. striukės rankovės ir ją suplėšydamas, išėjus iš minėtos kavinės į lauką, prie minėtos kavinės, tyčia dėl chuliganiškų paskatų vieną kartą suduodamas dešinės rankos kumščiu K. D. į kairę veido sritį, padarė nukentėjusiajam K. D. poodinę kraujosruvą kairiame žande su apatinio žandikaulio lūžimu kairėje pusėje, kas sukėlė nukentėjusiajam K. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 6-12).

Byloje pateikti VšĮ Žalgirio klinikos išrašai iš medicininių dokumentų, odontologo įrašas dėl ieškovo gydymosi šioje įstaigoje (b.l. 36-44). Pateikta ieškovo gydymo stacionare istorija (b.l. 58-72). Pateiktas 2009-02-01 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovui diagnozuota dešinės pusės apatinio šonkaulio sąnario problemos, raištinis traškesys (b.l. 97).

Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas sulaužė ieškovui žandikaulį veikdamas tiesiogine tyčia – dėl chuliganiškų paskatų ir dėl šios sužalojimo ieškovas buvo priverstas gydytis stacionare 2007-01-04 – 2007-01-10, jam atlikta chirurginė operacija. Iš pateiktų byloje medicininių dokumentų išrašų matyti, kad ieškovui teko gydytis pas burnos chirurgą visus 2007 metus. Apatinio žandikaulio sąnario pakitimai bei raištinis traškesys ieškovui diagnozuotas ir 2009-12-01 apsilankymo pas gydytoją metu. Liudytoja apklausta gydytoja K. M. parodė, kad ieškovui žandikaulio sąnario patologija gali vystytis ir toliau, sužalojimo reiškiniai likti visam gyvenimui.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovui K. D. priteistinos 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį, teisingai įvertino jam padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdį ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus. Ieškovui K. D. dėl atsakovo A. T. tyčinių veiksmų buvo padaryta poodinė kraujosruva kairiajame žande su apatinio žandikaulio lūžimu kairėje pusėje, t.y. tiesiogine tyčia buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijais, atsižvelgė į visų įstatyme nurodytų kriterijų visumą. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3K-3-371/2003 ir išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3K-7-255/2005 nustatytos CK 6.250 straipsnio 2 dalies taikymo praktikos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ ir 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nurodė, kad „teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas“. Taigi Konstitucinis Teismas pabrėžė teismų pareigą siekti, kad analogiškos situacijos būtų vertinamos ir analogiškos bylos būtų sprendžiamos vienodai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad tam, jog būtų galima remtis teismų praktika, nepakanka nurodyti kaip precedentą vieną ar kelis teismų sprendimus tokio paties pobūdžio bylose, tačiau būtina analizuoti kuo daugiau teismų praktikos analogiškose bylose pavyzdžių.

Kolegija atsižvelgia, kad 2009-09-16 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paliktas galioti 2009-02-03 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš nepilnamečio atsakovo dėl ieškovui tyčia padaryto dvigubo apatinio žandikaulio lūžimo; taip pat į tai, kad 2009-10-01 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo paliktas galioti 2009-05-26 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas dėl 15 000 Lt neturtinės žalos priteisimo dėl nepilnamečiui tyčia padaryto abipusio apatinio žandikaulio lūžimo, padarant nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat į tai, kad 2009-10-29 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo pakeistas 2008-10-16 Tauragės apylinkės teismo sprendimas, priteisiant 7000 Lt neturtinės žalos dėl tyčia padaryto apatinio žandikaulio lūžimo, padarant nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsakovas pateikė 2008-08-26 vartojimo kredito sutartį, iš kurios matyti, kad jis pagal šią sutartį įsipareigojęs mokėti 113, 26 Lt įmokas kas mėnesį bankui (b.l. 46). Taip pat atsakovas pakeikė pažymą, kad nuo 2009-07-31 jis yra registruotas Vilniaus darbo biržoje.

Kolegijos nuomone, tokių įrodymų pateikimas neįrodo apelianto sunkios turtinės padėties dėl kurios jis nesugebėtų atlyginti ieškovui 8000 Lt neturtinę žalą. Kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, todėl pirmos instancijos teismo priteistas 8000 Lt neturtinės žalos dydis nėra neįmanomas atlyginti.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. T. 7 Lt 15 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.

Kolegijos pirmininkas Marijonas GreičiusTeisėjos Danutė KutrienėDalia Višinskienė