Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, susipažinusi su Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimu dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Šalčininkų raj., LR pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini)., Šalčininkų r. sav., deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje A. J. kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent 2017 m. kovo 4 d. apie 08.00 val., Vilniuje, Minsko pl., Vilniaus aps. VPK VTV MK vyriausieji patruliai G. P., M. G., J. L. sustabdę A. J. vairuojamą automobilį VW Sharan, valst. nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu A. J. kelnių kišenėje rado 8 vnt. folijos lankstinukų, kuriuose buvo šviesios spalvos milteliai, galimai narkotinės medžiagos. Tokiais savo veiksmais A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaudmenis, o būtent: 2017 m. kovo 4 d. 9.50 val. Vilniuje, Algirdo g. 20, automobilio VW Sharan, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu vairuotojo pusės durelėse buvo rastas 9 mm Luger šovinys. Tokiais savo veiksmais A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

BK 50 straipsnio 1 dalis numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, kad 2017 m. kovo 4 d. A. J. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje bei 253 straipsnio 1 dalyje (b.l. 39) ir pačią dieną A. J. apklaustas įtariamuoju (b.l. 40). Įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad jis nemoka lietuvių kalbos, todėl apklausoje dalyvavo vertėjas (b.l. 40). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam A. J. buvo išaiškintos BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatytos teisės, taip pat teisė turėti gynėją (b.l. 36,37), ir A. J. nurodė, kad apklausos metu nepageidauja turėti gynėją (b.l. 37). Kaltinamasis A. J. atsisakė gynėjo ir 2017 m. liepos 11 d. įteikiant jam pranešimą apie įtarimą (b.l. 47) bei gynėjas nedalyvavo apklausiant A. J. įtariamuoju (b.l. 48).

BPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tame tarpe nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, ar kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Pažymėtina ir tai, kad nors BPK 52 straipsnio 1 dalyje numatyta įtariamojo ar kaltinamojo teisė atsisakyti gynėjo bet kuriuo proceso metu, tačiau sutinkamai su minėto straipsnio 2 dalimi, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui neprivalomas proceso kalbos nemokančio asmens pareikštas atsisakymas gynėjo. Iš bylos medžiagos, įtariamojo apklausos seka, kad kaltinamasis A. J. nemoka proceso kalbos (lietuvių), be to, tiek 2017 m. kovo 4 d., tiek 2017 m. liepos 11 d. įteikiant jam pranešimą apie įtarimą (b.l. 39, 40, 47) bei apklausiant A. J. įtariamuoju, jis buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka, todėl pripažintina, kad gynėjo dalyvavimas ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinius veiksmus su įtariamuoju A. J. buvo būtinas ir kitu pagrindu, ne tik dėl to, kad įtariamasis nemoka kalbos. 2017-07-11 pranešant įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu dalyvavo vertėjas, tačiau nedalyvavo gynėjas, todėl lieka neaišku, ar įtariamasis suprato to procesinio dokumento ir procesinio veiksmo esmę ir teisinę reikšmę ir tai suprasdamas sąmoningai sutiko su tokiu sprendimu, kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės paskyrimo.

BK 254 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Kadangi bylos aplinkybės pakankamai aiškios ir nėra pagrindų bylą perduoti nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais, todėl teismas šioje situacijoje neturi galimybės perduoti bylą su baudžiamuoju įsakymu nagrinėti teismo posėdyje, ir atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (baudžiamojo proceso pažeidimus), baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui trūkumams ištaisyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 232 straipsnio 1 dalie 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi ir 419 straipsniu, teismas

nutarė:

pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.