- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-145/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Danutė Gasiūnienė
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Valeksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Gertauta“, akcinė bendrovė „Teo LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Realtima“, R. K., A. M., M. V.
- Ieškovas
- BUAB „Strauja“, UAB „Realtima“
- Atsakovas
- AB banko „Hansabankas“, BUAB ,,Strauja“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Strauja“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje Nr. 2-422-527/2008 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Strauja“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei bankui „Hansabankas“ dėl 282 279 Lt priteisimo administravimo išlaidoms padengti. Tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Valeksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Gertauta“, akcinė bendrovė „Teo LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Realtima“, R. K. , A. M. , M. V. .
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovo BUAB „Strauja“ administratoriaus įgaliotas asmuo patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB banko „Hansabankas“ 282 279 Lt padengti neapmokėtoms administravimo išlaidoms.
Ieškovo administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad teismo 2004 m. spalio 11 d. nutartimi UAB „Strauja“ iškelta bankroto byla. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnį administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Vienintelis kreditorius, patenkinęs savo kreditorinį reikalavimą iš ieškovo gautų lėšų, yra atsakovas AB bankas „Hansabankas“. Ieškovas BUAB „Strauja“ turto nebeturi, todėl neapmokėtos administravimo išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovo BUAB „Strauja“ ieškinį atmetė.
Sprendime nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2007 m. balandžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. B2-13-42/2007, priteisė iš BUAB „Strauja“ ieškovui UAB „Realtima“ (perorganizuota iš B. M. individualios įmonės) 90 000 Lt žalos atlyginimo. BUAB „Strauja“ kreditorių susirinkimas 2007 m. liepos 24 d. priėmė nutarimą priteistą iš atsakovo BUAB ,,Strauja“ 90 000 Lt žalą pripažinti administravimo išlaidomis. Teismo nuomone, 90 000 Lt žalą ieškovas patyrė dėl kaltų administratoriaus veiksmų, dėl to ši suma negali būti laikoma pagrįstomis administravimo išlaidomis.
Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo 302 822,78 Lt kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas remiantis ieškovo kreditorių komiteto 2006 m. gegužės 15 d. nutarimu, į tai, kad ieškovo kreditoriai galiojančiais 2006 m. rugsėjo 25 d. ir 2007 m. liepos 24 d. nutarimais pritarė bankroto administratoriaus veiksmams, kuriais buvo visiškai patenkintas atsakovo kreditorinis reikalavimas, ieškinys turi būti atmestas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2006 m. gegužės 15 d. kreditorių komitetas nutarė ,,patvirtinti įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatą 38 300 Lt sumoje“. Teismas sprendė, kad pagal ĮBĮ 33 straipsnį, tik tuo atveju, jei administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui, šie sumoka šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovo administratorius, paskaičiavęs patirtas ir būsimas administravimo išlaidas bei ieškovo turimą turtą, nustatė, kokio dydžio atsakovo kreditorinis reikalavimas turi būti patenkintas ir savanoriškai pervedė atsakovui pinigų sumas, visiškai patenkindamas tą reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo kreditorių komiteto 2006 m. gegužės 15 d. nutarimas nebuvo ginčytas nei kreditorių, nei administratoriaus, į tai, kad administratorius patenkino atsakovo kreditorinį reikalavimą, teismas pripažino, jog ieškovas nebeturi teisės ginčyti patenkinto kreditorinio reikalavimo dydžio ir reikšti tokį ieškinį.
Sprendime nurodoma, kad kreditorių komitetas 2007 m. rugpjūčio 13 d. priėmė nutarimą įpareigoti administratorių kreiptis į kreditorių įkaito turėtoją AB banką „Hansabankas“ dėl patirtų ir neapmokėtų administravimo išlaidų padengimo bei imtis veiksmų, kad administravimo išlaidos būtų išieškotos ir padengtos pilnai. Atsakovo kreditorinis reikalavimas buvo patenkintas dar 2006 m. birželio 5 d., teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovas buvo išbrauktas iš ieškovo kreditorių sąrašo. Teismo manymu, ieškovo kreditorių komiteto ar kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti po atsiskaitymų su atsakovu ir jo išbraukimo iš kreditorių sąrašo, kurių atsakovas, nebebūdamas kreditoriumi, negalėjo ginčyti, atsakovui nesukelia ir negali sukelti teisinių pasekmių. Atsakovo ir ieškovo nebesiejo teisiniai santykiai, atsakovas nebebuvo ieškovo kreditorius ĮBĮ prasme, kurio sąskaita turi būti atlyginamos patirtos administravimo išlaidos. Kadangi iš kreditorių sąrašo gali būti išbraukti tik tokie asmenys, tarp kurių ir bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės nebėra tarpusavio įsipareigojimų, todėl atsakovas nebeturi mokėti administravimo išlaidų, be to, apskaičiuotų po atsakovo kreditorinio reikalavimo patenkinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad nuo bankroto procedūros pradžios iki 2006 m. birželio 5 d. ieškovas gavo 579 673,51 Lt pajamų, iš jų 523 750 Lt - iš parduoto atsakovui įkeisto turto vertės, taip pat patyrė 24 740,15 Lt administravimo išlaidų. Visiškai padengus atsakovo 302 822,78 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą ir iki tol patirtas 24 740,15 Lt dydžio administravimo išlaidas, vien tik iš įkeisto turto pardavimo liko 196 187,07 Lt, kurie turėjo būti skirti administravimo išlaidoms padengti ir kitų kreditorių reikalavimams patenkinti. Įvertinęs nuo bankroto proceso pradžios iki 2006 m. lapkričio 7 d. ieškovo gautas pajamas, įskaitant ir pajamas iš atsakovui įkeisto turto vertės, taip pat patirtas administravimo išlaidas, teismas apskaičiavo, kad po atsakovo kreditorinio reikalavimo patenkinimo, vien tik iš įkeisto turto dar liko 133 556,89 Lt, kurie turėjo būti skirti administravimo išlaidoms padengti ir kitų kreditorių reikalavimams patenkinti.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis ieškovo pateiktų apskaitos dokumentų neapmokėti. Kreditoriai pagal ieškovo pateiktus apskaitos dokumentus yra tretieji asmenys, todėl tik jie gali reikšti ieškinį dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, o ieškovas, nepatyręs daugumos nurodytų išlaidų nėra tinkamas ieškovas šioje byloje. Teismas nurodė, kad ieškovo paminėta teismų praktika negali būti taikoma šio ginčo sprendimui, kadangi bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Teismo manymu, sisteminis teisės normų aiškinimas duoda pagrindą išvadai, kad pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusias normas su įkaito turėtoju, hipotekos kreditoriumi turėjo būti atsiskaityta iki įkeitimo (hipotekos) pabaigos, kad išskaityta galėjo būti tik kreditorių susirinkimo patvirtinta suma administravimo išlaidoms apmokėti, kad su įkaito turėtoju, hipotekos kreditoriumi turėjo būti atsiskaitoma kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatyta tvarka. Kreditorių komitetas, siekdamas, kad administratoriui būtų apmokėta kuo daugiau administravimo išlaidų, būdamas apdairus ir protingas, turėjo įvertinti galimą bankroto proceso trukmę ir patirtinas išlaidas bei pasirinkti tokį įkeisto turto pardavinėjimo laiką ir tvarką, kad po nekilnojamojo turto pardavimo iki įmonės pabaigos liktų kuo trumpesnis laiko tarpas, per kurį būtų nustatyta atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi tvarka ir sąlygos.
Teismo įsitikinimu, ieškovo kreditoriai po 2006 m. birželio 5 d., kai buvo patenkintas atsakovo kreditorinis reikalavimas ir išspręsti visi ginčai dėl įkeisto turto administravimo sąmatos, turėjo spręsti dėl administravimo išlaidų sumažinimo. Administravimo išlaidos buvo neadekvačios administratoriaus atliktiems veiksmams ir prieštaravo ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatytiems principams. (nemotyvuotai išeita už ieškinio ribos). Teismas ieškinį dėl 282 279 Lt neapmokėtoms administravimo išlaidoms padengti atmetė kaip nepagrįstą įrodymais bei prieštaraujantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Šalies argumentai
Ieškovo BUAB „Strauja“ administratoriaus įgaliotas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovui 282 279 Lt administravimo išlaidoms padengti. Apeliaciniame skunde rašoma:
1.Byloje nėra sprendžiamas ieškovo administratoriaus padarytos žalos ir kaltės klausimas. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, peržengė ieškinio reikalavimo ribas, todėl teismo motyvai dėl administratoriaus kaltės žalos padarymu atmestini ir nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio.
2.Kreditorių komiteto 2006 m. gegužės 15 d. nutarime dėl atsakovo kreditorinio reikalavimo visiško patenkinimo nenurodyta, kad po šio nutarimo atsakovo pareiga dengti administravimo išlaidas iš jam tenkančių pajamų už parduotą įkeistą įmonės turtą pasibaigė. Atsakovo kreditorinį reikalavimą buvo nuspręsta patenkinti po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-223 nusprendė, jog hipotekos išregistravimas galimas tik po atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi. Kreditorių komitetas, įvertinęs teismų praktiką dėl administravimo išlaidų padengimo iš pajamų, gautų už realizuotą įkeistą turtą, ir žinodamas, kad atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, šio pareiga dengti administravimo išlaidas nepasibaigia ir neišnyksta, priėmė nutarimą patenkinti atsakovo kreditorinį reikalavimą. Kad toks kreditorių susirinkimo nutarimas yra susijęs su minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi įrodo ir tai, jog kreditorių komitetas iki 2006 m. gegužės 15 d. nutarimo patenkinti kreditoriaus AB banko „Hansabankas“ kreditorinį reikalavimą, ne kartą atmetė panašius nutarimų projektus.
3.Administratorius nėra priėmęs savarankiškų sprendimų dėl atsiskaitymo su kreditoriais, o su atsakovu atsiskaitė vykdydamas 2006 m. gegužės 15 d. kreditorių komiteto nutarimą, todėl vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi ieškinys negali būti atmestas. Ieškovas neginčija atsakovo kreditorinio reikalavimo dydžio ir nėra sudaręs bei patvirtinęs sandorio su atsakovu dėl atsisakymo nuo administravimo išlaidų padengimo. Taikyti CK 1.79 straipsnį draudimui reikšti ieškinį dėl įpareigojimo padengti administravimo išlaidas nėra pagrindo.
4.Teisė reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo kyla iš ĮBĮ 36 straipsnio, kreditorių komiteto nutarimų, iš administravimo paslaugas suteikusių asmenų apmokėjimui pateiktų sąskaitų. Visi kreditorių nutarimai dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, išskyrus dėl 90 000 Lt žalos UAB „Realtima“ pripažinimo administravimo išlaidomis, priimti atsakovui esant kreditoriumi. Tai, kad atsakovas vienintelis iš kreditorių gavo reikalavimo patenkinimą, sąlygoja ir jo pareigą dalyvauti administravimo išlaidų atlyginime. Atsakovo formalus nebuvimas kreditoriumi ginčo momentu nesudaro pagrindo atmesti ieškinį.
5.Padengus atsakovo kreditorinį reikalavimą, lėšų atlyginti už jau suteiktas administravimo paslaugas nebepakanka. Nutarimas padengti atsakovo kreditorinį reikalavimą buvo priimtas administratoriui bei kreditoriams žinant, kad lėšų atsiskaityti už administravimo paslaugas, jeigu po hipotekos išregistravimo atsakovas jų nebepadengs, tikrai nepakaks. Atsakovas, priimdamas nutarimus, negalėjo tikėtis išvengti prievolės dengti administravimo išlaidas.
6.Ieškovas, atstovaudamas kreditorius ir vykdydamas jų valią, sudarė sandorius su administravimo paslaugų teikėjais, todėl turi prievoles tretiesiems asmenims, kurių dėl lėšų trūkumų negali įvykdyti. Administravimo paslaugas teikę asmenys neturi su atsakovu teisinių santykių, todėl reikšti tokio ieškinio negali.
7.Kreditorinio reikalavimo patenkinimas, išbraukimas iš įmonės kreditorių sąrašų ir kitos faktinės aplinkybės, kai kreditorius gauna reikalavimo patenkinimą administravimo paslaugas bankrutuojančiai įmonei teikiančių asmenų sąskaita, prieštarauja ĮBĮ 36 straipsniui.
8.Nevisiškai padengus atsakovo kreditorinį reikalavimą, turto hipoteka nebūtų išregistruota, o atskaičius reikalingas administravimui lėšas, ateityje padengti kreditorinį reikalavimą nebūtų galimybės. Įkeisto turto pardavimo tinkamo momento parinkimas nėra prielaida atsakovo pareigos dengti administravimo išlaidas pasibaigimui.
9.Atsakovas nėra ginčijęs administravimo išlaidų dydžio. Ieškovui nežinoma teisės norma, kuri įpareigotų kreditorius po įkeisto turto pardavimo spręsti klausimą dėl privalomo administravimo išlaidų sumažinimo. Jeigu atsakovas kreipsis į teismą ir įrodys, kad kreditoriai tokios pareigos neatliko, jis galės prisiteisti žalos atlyginimą, tačiau šiuo atveju toks kreditorių neveikimas nepanaikino įstatyminės atsakovo pareigos dengti administravimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo BUAB „Strauja“ apeliacinį skundą atsakovas AB bankas „Hansabankas“ prašo ieškovo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad pagal pavedimo sutarties 2.1.20 punktą, administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kauno apygardos teismas 2007 m. balandžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. B2-13-42/2007, konstatavo ieškovo administratoriaus kaltę dėl 90 000 Lt žalos atsiradimo, todėl ją turi atlyginti pats administratorius. BUAB „Strauja“ kreditorių komiteto 2007 m. liepos 24 d. nutarimu 90 000 Lt administratoriaus padaryta žala buvo pripažinta administravimo išlaidomis, todėl patys kreditoriai, balsavę už tokį nutarimą, jas turi atlyginti savo sąskaita. Kadangi BUAB „Strauja“ administratorius neskundė kreditorių komiteto nutarimų dėl AB banko „Hansabankas“ kreditorinio reikalavimo patenkinimo, laikytina, jog šiais veiksmais jis išreiškė savarankišką valią savo rizika visiškai patenkinti AB banko „Hansabankas“ kreditorinį reikalavimą. Priimtais nutarimais buvo patvirtinta, jog AB banko „Hansabankas“ kreditorinis reikalavimas patenkintas pagrįstai, todėl ieškovas neturi teisės ginčyti patenkinto kreditorinio reikalavimo dydžio. BUAB „Strauja“ kreditorių komiteto ar kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti po atsiskaitymo su AB banku „Hansabankas“ ir jo išbraukimo iš kreditorių sąrašo, jam nesukelia ir negali sukelti pasekmių. Ne apeliantas, o tretieji asmenys, kurie negavo apmokėjimo už suteiktas administravimo paslaugas, turi teisę į atlyginimą už jas, todėl BUAB „Strauja“ nebuvo tinkamas ieškovas šioje byloje. Teismas, nurodydamas, kad BUAB „Strauja“ turėjo pasirinkti tinkamą įkeisto turto pardavimo laiką, pažymėjo, jog apeliantas bankroto procedūros metu nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas. Atsakovas po to, kai buvo patvirtintas jo pasiūlymas dėl įkeisto turto administravimo išlaidų ir patenkintas kreditorinis reikalavimas, prarado teisę balsuoti BUAB „Strauja“ kreditorių susirinkimuose.
Trečiasis asmuo UAB „Gertauta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime rašoma, kad nebuvimas kreditoriumi ginčo pradžios momentu yra tik formali faktinė aplinkybė, o svarbi ir reikšminga aplinkybė yra atsakovo buvimas kreditoriumi civilinių teisinių santykių atsiradimo tarp UAB „Gertauta“ ir ieškovo metu bei aktyvus atsakovo dalyvavimas šių santykių sukūrime. Atsakovas nepagrįstai siekia išvengti savo, kaip vienintelio gavusio reikalavimo patenkinimą kreditoriaus, kuris dalyvavo civilinių teisinių santykių, iš kurių kildinama prievolė atsiskaityti su UAB „Gertauta“ sukūrime, įstatyminės pareigos. Sudarydama ir vykdydama 2005 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartį Nr. 05/09/01-1 UAB „Gertauta“ vadovaudamasi teisėtų lūkesčių principu pagrįstai tikėjosi, kad mokėjimas pagal minėtą sutartį turės pirmenybę prieš mokėjimus kreditoriams. UAB „Gertauta“ nežinoma teisės norma, kuri įpareigotų kreditorius po įkeisto turto pardavimo spręsti klausimą dėl privalomo administravimo išlaidų sumažinimo, todėl šiuo pagrindu ieškinys negalėjo būti atmestas.
Trečiasis asmuo UAB „Realtima“ atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime rašoma, kad atsakovas, kaip vienintelis kreditorius, gavęs savo reikalavimo patenkinimą, privalo padengti visas administravimo išlaidas ieškovo administravimo paslaugas teikusiems asmenims, taip pat ir UAB „Realtima“. UAB „Realtima“ šiuo momentu neturi su atsakovu civilinių teisinių santykių, todėl neturi pagrindo dėl neapmokėtų administravimo išlaidų padengimo kreiptis tiesiogiai į atsakovą. UAB „Realtima“ reikalavimą tinkamai atstovauja ieškovas šioje byloje. Atsakovo ketinimų dėl hipotekos teisinių santykių pabaigos nuslėpimas nuo kitų kreditorių atsakovui balsuojant „už“ BUAB „Strauja“ turto realizavimą dar iki įmonės likvidacijos, turėjo esminę įtaką kitų kreditorių valiai turto pardavimo klausimu. Kiti kreditoriai, balsuodami dėl turto pardavimo iki įmonės likvidacijos, negalėjo tikėtis, kad atsakovas pats balsuodamas „už“ turto pardavimą, bus nesąžiningas ir nenuoseklus, keldamas hipotekos užbaigimui iki likvidacijos žinomai neįvykdomą kreditorinio reikalavimo patenkinimo sąlygą. UAB „Realtima“ laiko atsakovą tiesiogiai atsakingu ieškovui už atsiradusią ieškovo prievolę atlyginti žalą UAB „Realtima“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtinta norma, kad iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su įkaito turėtoju, hipotekos kreditoriumi, nereiškia, kad įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius neturi dalyvauti apmokant (padengiant) administravimo išlaidas, nes pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį tos lėšos formuojamos iš bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), taigi ir iš lėšų, priklausančių išmokėti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo išlaidomis tvarkos nustatymo klausimus priskiria kreditorių susirinkimo kompetencijai. Kreditorių susirinkimas turi teisę išrinkti bankrutuojančios įmonės kreditorių komitetą ir nustatyti šio komiteto teises (ĮBĮ 25 str. 1,3 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad BUAB ,,Strauja” kreditorių susirinkimas 2005 m. sausio 14 d. nutarimu išrinko kreditorių komitetą, kuriam perdavė iš esmės visas susirinkimo teises ir įgaliojimus, sprendžiant su bankroto procedūromis susijusius klausimus (BUAB „Strauja“ bankroto byla, tomas III, b. l. 46-55). Kreditorių komitetas 2006 m. gegužės 15 d. nutarimu nutarė patvirtinti įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatą – 38 300 Lt (BUAB „Strauja“ bankroto byla, tomas V, b. l. 147). Nutarimas priimtas vienbalsiai visų dalyvavusiųjų posėdyje komiteto narių, įskaitant ir AB banko „Hansabankas“ atstovą. Taigi laikytina, kad BUAB „Strauja“ kreditoriai išreiškė valią išskirti įkeisto turto administravimo išlaidas į atskirą administravimo išlaidų sąmatą. Kreditorių komiteto nutarimų priėmimo tvarka reglamentuojama ĮBĮ 25 straipsnyje. Kadangi BUAB ,,Strauja” kreditorių komitetui buvo perduotos iš esmės visos kreditorių susirinkimo teisės (įskaitant teisę spręsti klausimus dėl bankroto administravimo išlaidų), todėl laikytina, kad kreditorių komiteto nutarimai tampa privalomi tolesnėse bankroto procedūrose visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 str. 4 d., 25 str. 3 d nuostatos). Kreditorių komiteto 2006 m. gegužės 15 d. nutarimas patvirtinti atskirą įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatą nebuvo ginčijamas ir nėra nuginčytas, todėl neprarado privalomos galios visiems BUAB „Strauja“ bankroto bylos proceso dalyviams, taip pat ir šio nutarimo priėmimo metu buvusiam kreditoriui AB bankui „Hansabankas“. Iš tame pačiame kreditorių komiteto 2006 m. gegužės 15 d. posėdyje pateiktos ir patvirtintos administratoriaus ataskaitos matyti, kad iki įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo jau buvo parduota įkeisto turto už 533 892,94 Lt, iš to skaičiaus įkeisto nekilnojamojo turto – už 522 500 Lt (BUAB „Strauja“ bankroto byla, tomas V, b. l. 141-144). Ši aplinkybė, o taip pat kreditorių komiteto nutarimo dėl įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo turinys leidžia daryti išvadą, kad atskira įkeisto turto administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta visiems įkeisto turto administravimo išlaidų atsiradimo atvejams, t. y. ne tik tiems atvejams, kai administratorius perduoda neparduotą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, bet ir tiems atvejams, kai įkeistas turtas yra parduodamas ir jį pardavus gaunamos atitinkamo dydžio lėšos. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo šioje byloje formaliai taikyti ĮBĮ 33 straipsnio 3 dalį, kuri reglamentuoja įkeisto turto administravimo išlaidų apmokėjimą tuo atveju, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik tokiu atveju, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui, šie sumoka šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje, laikytina neteisinga. Be to, teismų praktikoje formuojama, kad ši įstatymo nuostata rodo, jog įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius privalo dalyvauti bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų atlyginime visais atvejais - ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas perduodamas neparduotas įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003). Kreditoriams 2005 m. vasario 2 d. posėdyje svarstant ir tvirtinant bendrą administravimo išlaidų sąmatą (BUAB „Strauja“ bankroto byla, tomas V, b. l. 141-144), nebuvo nagrinėta ir vertinta, kiek ir kokių lėšų proporcingai bus panaudojama administravimo išlaidoms apmokėti, tačiau vėliau kreditoriai patvirtino atskirą sąmatą administravimo išlaidoms, susidarančioms administruojant įkeistą bendrovės turtą. Taigi bankroto administravimo išlaidų apmokėjimas iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, ribojamas 38 300 Lt suminiu dydžiu, kreditorių nustatytu patvirtintoje įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatoje. Šio dydžio apimtyje iš atsakovui pervedamos tenkinant jo kreditorinį reikalavimą lėšų sumos, turėjo būti išskaityta dalis, tenkanti administravimo išlaidoms apmokėti. Kadangi tai nebuvo padaryta atsiskaitant su atsakovu, tokiu atveju laikytinas pagrįstu ieškinio reikalavimas atsakovui padengti realiai patirtas administravimo išlaidas iš lėšų, kurios buvo kreditoriui išmokėtos tenkinant jo kreditorinį reikalavimą, tačiau tik ta dalimi, kuri ribojama patvirtintoje įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatoje numatytu dydžiu – 38 300 Lt suma. Nors pirmosios instancijos teismas taip pat buvo tos nuomonės, kad pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusias normas su įkaito turėtoju, hipotekos kreditoriumi turėjo būti atsiskaityta iki įkeitimo (hipotekos) pabaigos kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatyta tvarka, o iš mokėtinos kreditoriui sumos galėjo būti išskaityta tik kreditorių susirinkimo (komiteto) patvirtinta suma administravimo išlaidoms apmokėti, tačiau padarė neatitinkančią tokiai nuomonei išvadą, jog atsakovas neturi pareigos dengti šių išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal dabar galiojančią ĮBĮ 33 straipsnio redakciją jau pačiu įstatymu yra sureguliuota atsiskaitymo su įkaito turėtoju, hipotekos kreditoriumi iš lėšų, gautų pardavus bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės įkeistą turtą, tvarka - pirkėjui sumokėjus visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą (ĮBĮ 33 str. 5 d.).
Kaip jau minėta, administratoriaus ataskaitoje, teiktoje kreditorių komiteto 2006 m. gegužės 15 d. posėdžiui (BUAB „Strauja“ bankroto byla, tomas V, b. l. 141-149), buvo nurodyta, kad įkeisto nekilnojamojo turto iš varžytynių parduota už 522 500 Lt, įkeisto kilnojamojo turto iš varžytynių parduota už 6 875,33 Lt., įkeisto turto laisvu pardavimu realizuota už 4 517,61 Lt. 2006 m. gegužės 12 d. duomenimis įkeisto turto parduota iš viso už 533 892,94 Lt (BUAB „Strauja“ bankroto byla, tomas V, b. l. 153). Administratoriaus ataskaitoje pažymėta, kad įkeisto turto administravimo išlaidos sudarė 37 319,77 Lt, o įsiskolinimas pagal išrašytas sąskaitas už administravimo išlaidas sudarė 87 793,90 Lt. Administratoriaus parengtoje administravimo išlaidų panaudojimo suvestinėje taip pat nurodomas neapmokėtų sąskaitų skolos likutis – 87 793,90 Lt (BUAB „Strauja“ bankroto byla, tomas V, b. l. 150-152). Sprendžiant iš kreditorių komiteto 2006 m. gegužės 15 d. posėdžio protokolo, kreditorių komiteto nariai buvo supažindinti su BUAB „Strauja“ gautų pajamų ir patirtų, bet neapmokėtų administravimo išlaidų dydžiais. Kreditorių komiteto 2006 m. gegužės 15 d. posėdyje buvo priimti tarpusavyje susiję nutarimai: 1. patvirtinti administratoriaus ataskaitą už laikotarpį iki 2006 m. gegužės 12 d., kurioje, be kita ko, fiksuojamos patirtos, bet neapmokėtos 87 793,90 Lt dydžio administravimo išlaidos; 2. pilnai patenkinti hipotekos kreditoriaus AB banko „Hansabankas“ 302 822,78 Lt kreditorinį reikalavimą; 3. patvirtinti įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatą – 38 300 Lt. 2006 m. birželio 5 ir 6 d. finansinių operacijų dokumentai patvirtina atsiskaitymą su kreditoriumi AB banku „Hansabankas“ (BUAB „Strauja“ bankroto byla, tomas V, b. l. 191 ir 197). Įvertindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo hipotekos kreditoriaus AB banko „Hansabankas“ kreditorinio reikalavimo patenkinimo momentu, galiojančio kreditorių komiteto nutarimo pagrindu buvo atsiradusi šio kreditoriaus pareiga apmokėti (padengti) patirtas, bet neapmokėtas administravimo išlaidas, nes tuo metu jau buvo susidariusi neapmokėtų išlaidų 87 793,90 Lt suma. Šios pareigos dydis buvo ribojamas kreditorių komiteto nutarimu patvirtintoje įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatoje numatytu apmokėjimo dydžiu – 38 300 Lt. Negalima sutikti su tuo, kad visiškas atsakovo kreditorinio reikalavimo patenkinimas reiškė jo atleidimą nuo pareigos apmokėti administravimo išlaidas ar tokios pareigos pasibaigimą (išnykimą), nes priešingu atveju kreditorių komiteto nutarimas patvirtinti konkretaus dydžio įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatą (pažymėtina, kad šis nutarimas priimtas po nutarimo patenkinti hipotekos kreditoriaus kreditorinį reikalavimą) neturėtų jokios faktinės ir teisinės reikšmės. Įtakos atsakovo pareigos apmokėti nustatyto dydžio administravimo išlaidas buvimui nedaro ir šio asmens išbraukimo iš kreditorių sąrašo dėl kreditorinio reikalavimo visiško patenkinimo faktas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po atsakovo kreditorinio reikalavimo patenkinimo (reikalavimas patenkintas 2006 m. birželio 5 d.) BUAB „Strauja“ buvo gautos tik nežymios lėšos, panaudotinos mokėjimams pagal bankroto procedūras atlikti. Administratoriaus pateiktoje pažymoje (t. 2, b. l . 53-56) nurodyta, kad iki 2006 m. birželio 5 d. buvo gauta 579 673,51 Lt pajamų, o po šios datos – tik 1816,03 Lt pajamų. BUAB „Strauja“ 2007 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkimui pateikta administratoriaus ataskaita, kurioje nurodyta kad turto įmonėje nebėra, didelė dalis turto ir turtinių teisių nurašyta, nelikvidus turtas utilizuotas, BUAB „Strauja“ skola pagal neapmokėtas sąskaitas – 192 278,27 Lt (į šią sumą neįskaityta priteistas 90 000 Lt žalos atlyginimas UAB „Realtima“). Iš 2007 m. rugpjūčio 8 d. BUAB „Strauja“ likvidavimo akto (t. 1, b. l. 66-67) matyti, kad buvo gauta pajamų už 594 219,54 Lt, (iš to skaičiaus iš ilgalaikio turto pardavimo – 551 140 Lt), nurašyta turto už 2 461 664,29 Lt, administravimo ir likvidavimo išlaidoms apmokėti panaudota 149 145,76 Lt, atlyginimas administratoriui – 142 364 Lt., atsiskaityta su kreditoriumi – 302 822,78 Lt (viso – 594 332,54 Lt), liko neapmokėta administravimo išlaidų – 282 278,57 Lt (192 278,57 + 90 000 Lt). Šie duomenys patvirtina, kad BUAB ,,Strauja” jokio turto neturi, yra didelis neapmokėtų administravimo išlaidų likutis. Hipotekos kreditorius, gavęs kreditorinio reikalavimo patenkinimą iš pardavus įkeistą turtą gautų lėšų, privalo dalyvauti atlyginant bankrutavusios bendrovės administravimo išlaidas. Nesant kito turto, hipotekos kreditorius, vienintelis gavęs visišką kreditorinio reikalavimo patenkinimą, privalo dalyvauti atlyginant administravimo išlaidas, nes kito šaltinio šioms išlaidoms atlyginti nėra. Tenkantis apmokėti išlaidų dydis yra aiškus, nes jis nustatytas kreditorių patvirtintoje ir galiojančioje atskiroje administravimo išlaidų sąmatoje. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įpareigojimas atsakovui apmokėti administravimo išlaidas iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, pagal kreditorių patvirtintoje įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatoje nurodytą išlaidų dydį, nepažeidžia ĮBĮ 33 straipsnio 3 dalies, 34 ir 36 straipsnio reikalavimų ir šioje konkrečioje teisinio ginčo situacijoje atitinka teisingumo bei sąžiningumo principus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį argumentuojamas ir tuo, kad BUAB ,,Strauja” administratorius savanoriškai savo rizika pilnai patenkino atsakovo kreditorinį reikalavimą. Su tokia argumentacija negalima sutikti. Administratorius atliko veiksmus pilnai patenkinant atsakovo kreditorinį reikalavimą ne savarankiškai ir savo rizika, bet tiksliai vykdydamas 2006 m. gegužės 15 d. kreditorių komiteto nutarimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors kreditorių komiteto 2006 m. gegužės 15 d. nutarime nenurodoma, kad tenkinant atsakovo kreditorinį reikalavimą turi būti išskaityta atitinkama administravimo išlaidų apmokėjimui skirta lėšų dalis, tai nereiškia, kad, neatlikus tokio išskaitymo iš patenkinamos kreditorinio reikalavimo sumos, kreditoriaus pareiga apmokėti administravimo išlaidas laikytina pasibaigusia. Tos pačios dienos kitu nutarimu patvirtindamas atskirą įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatą ir joje numatydamas konkrečią administravimo išlaidų apmokėjimui skirtą sumą, kreditorių komitetas neatleido atsakovo nuo nustatytos tokių išlaidų apmokėjimo prievolės įvykdymo. Teisėjų kolegija priima apelianto argumentus dėl kreditorių komiteto nutarimo pilnai patenkinti atsakovo kreditorinį reikalavimą priėmimo prielaidų – tokį apsisprendimą lėmė suvokimas, kaip reikėtų įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2006, kurioje nurodyta, kad turto hipotekos išregistravimas galimas tik visiškai atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi. Jog tokį kreditorių ir administratoriaus apsisprendimą sąlygojo būtinumas įvykdyti minėtą kasacinio teismo nutartį, atspindi ir tos aplinkybės, kad kreditorių komitetas 2005 m. gegužės – spalio mėn. laikotarpiu įvykusiuose posėdžiuose priimdavo nutarimus nepritarti hipotekos kreditoriaus AB banko „Hansabankas“ pasiūlymams visiškai atlyginti įkeitimu užtikrintą kreditorinį reikalavimą, t. y. pervesti įkaito turėtojui gautų lėšų sumą, lygią jo kreditoriniam reikalavimui (BUAB „Strauja“ bankroto byla, tomas V, b. l. 60-62, 79-82, 103-104, 163-164). Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįstama, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis nereiškė, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai turi būti patenkinami pilnai, o ne tokia apimtimi, kokia jam priklauso pagal įstatymą. Tačiau atsakovas toliau nepagrįstai teigia, kad siekdami įvykdyti minėtą kasacinio teismo nutartį kreditoriai pilnai nutarė patenkinti atsakovo kreditorinį reikalavimą be administravimo išlaidų apmokėjimo pareigos jam nustatymo. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto aiškinimu, kad ieškovas besąlygiškai įvykdė kasacinio teismo nutartį būdamas įsitikinęs, jog atsakovo kreditorinio reikalavimo patenkinimo momentu jis neturi teisės išskaityti administravimo išlaidų, kadangi nepilnai patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą būtų atsisakyta išregistruoti hipoteką.
Vienas iš pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti ieškinį teisinių argumentų buvo tas, kad visi kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimai, susiję su atsakovo prievolėmis dėl administravimo išlaidų apmokėjimo, priimti po atsiskaitymo su atsakovu ir jo išbraukimo iš BUAB „Strauja“ kreditorių sąrašo, nesukelia ir negali sukelti atsakovui teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad visiškai atsiskaičius su atsakovu AB banku „Hansabankas“, atsakovo (buvusio kreditoriaus) ir ieškovo BUAB „Strauja“ nebesieja tarpusavio teisiniai santykiai, todėl nebėra atsakovo pareigos apmokėti administravimo išlaidas. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi konstatuota, kad atsakovo prievolė apmokėti įkeisto turto administravimo išlaidų sąmatoje nustatyto dydžio administravimo išlaidas pagrįsta kreditorių komiteto 2006 m. gegužės 15 d. nutarimu, priimtu ne tik iki atsakovo išbraukimo iš BUAB „Strauja“ kreditorių sąrašo, bet dar iki jo kreditorinio reikalavimo patenkinimo, todėl aukščiau nurodytų pirmosios instancijos teismo argumentų vertinimas nebetenka teisinės reikšmės.
Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad BUAB „Strauja“ administratorius nėra tinkamas ieškovas šioje byloje, nes pagal pateiktus apskaitos dokumentus kreditoriais dėl neapmokėtų administravimo paslaugų laikytini tretieji asmenys, teikę tas paslaugas. Skundžiamame teismo sprendime nurodoma, kad tik šie tretieji asmenys gali reikalauti atlyginimo už suteiktas administravimo paslaugas, nes BUAB „Strauja“ išlaidų apmokant tas paslaugas nėra patyrusi. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija laikytina nepagrįsta. Bankroto procedūrų vykdymo metu atsiradusios bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės finansinės prievolės turi būti apmokamos iš administravimo išlaidoms numatytų lėšų. Administravimo išlaidos apmokamos iš bet kokių bankroto proceso metu gautų lėšų (ĮBĮ 36 str. 1 d. nuostata). Gauti ir kaupti bankroto procese tokias lėšas yra bankroto administratoriaus pareiga, vykdoma įgyvendinant bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto bei lėšų valdymo, naudojimo ir disponavimo teises. 2005 m. sausio 14 d. BUAB „Strauja“ kreditorių susirinkimo nutarimu mokėjimai pinigų gavėjams, priskaičiuoti po bankroto bylos iškėlimo dienos, priskirti prie trečiąja eile apmokamų administravimo išlaidų (BUAB „Strauja“ bankroto byla, tomas III, b. l. 52). Bankroto proceso metu paslaugas suteikę asmenys pateikė bankroto administratoriui dokumentus, pagrindžiančius teisę gauti atlyginimą už tas paslaugas, administratoriui atsirado prievolė atsiskaityti su paslaugų teikėjais, ką jis privalo atlikti iš administravimui skirtų lėšų, todėl bankroto administratorius turi teisę reikalauti tokių lėšų iš atsakovo, gavusio kreditorinio reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad tretieji asmenys teikė paslaugas ieškovo BUAB „Strauja“ bankroto administravimo procese, jie neturėjo prievolinių santykių su ieškovo kreditoriais, todėl apeliaciniame skunde ir trečiųjų asmenų atsiliepimuose pagrįstai nurodoma, kad reikšti ieškinį reikalaujant priteisti iš atsakovo atlyginimą už BUAB „Strauja“ bankroto administravimo procese suteiktas paslaugas tretieji asmenys neturi teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ĮBĮ normas, reglamentuojančias administravimo išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką, netinkamai įvertino atsakovo, kaip bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės hipotekos kreditoriaus prievolių dalyvauti apmokant administravimo išlaidas atsiradimo aplinkybes, todėl visiškai atmesdamas ieškinį priėmė neteisingą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, kuriuo ieškinys yra patenkinamas iš dalies – priteisiama ieškovui iš atsakovo 38 300 Lt bankroto administravimo išlaidoms apmokėti.
Ieškovas yra įstatymu atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Šiuo sprendimu iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 1 149 Lt žyminio mokesčio (proporcingai patenkintai ieškinio daliai) ir 86,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo byloje išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą. Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Strauja“ (kodas 3262842) iš atsakovo AB banko „Hansabankas“ (kodas 112029651) 38 300 Lt (trisdešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus litų) bankroto administravimo išlaidoms apmokėti.
Priteisti iš atsakovo AB banko „Hansabankas“ (kodas 112029651) 1 235,55 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt penkis litus ir 55 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.