Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjo), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Algirdo Taminsko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutarimo T. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vilniaus skyriaus vyresn. darbo inspektorė T. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB „Atoza“ direktoriumi, nereagavo į 2006-09-20 oficialų kvietimą Nr. 49-4164 atvykti į VDI Vilniaus skyrių 2006-09-27, 9.00 val. ir pateikti darbo sutartis su darbuotojais (dirbančiais ir atleistais), darbo sutarčių registravimo žurnalą, darbo laiko apskaitos žiniaraščius 2006 m. liepos – rugsėjo mėn., darbo užmokesčio priskaičiavimo – išmokėjimo dokumentus už 2006 m. birželio – rugpjūčio mėn., darbo grafikus 2006 m. liepos – spalio mėn., paaiškinimą, kodėl darbuotojams nėra mokama už darbą naktį, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių 2006-03-03 VDI reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. 625-049 1-5 bei 14, 15 punktų įvykdymą. Protokole nurodyta, kad iš Lietuvos pašto buvo gautas pranešimas, jog minėtas kvietimas Nr. 49-4164 buvo įteitas T. A. pasirašytinai, tačiau įmonės vadovas nurodytu metu į VDI Vilniaus skyrių neatvyko, savo neatvykimo priežasčių nepranešė, tuo savo veiksmais T. A. kliudo VDI pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas ir nevykdo jų reikalavimų, pažeidžia Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, už tai numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 41² straipsnį.

II.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 3 d. nutarimu T. A. pripažino kaltu, padarius ATPK 41² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – įspėjimą. Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, be prisipažinimo, įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Lietuvos pašto įteikimo pranešimo kvitais, VDI Vilniaus skyriaus pranešimu. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, T. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino esantis kaltas ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė (ATPK 32 straipsnis). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisės pažeidimas žymesnių neigiamų pasekmių nesukėlė, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė mažesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 41² straipsnio sankcijoje – įspėjimą.

III.

VDI Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo paskirti administracinę nuobaudą ATPK 41² straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Apelianto manymu, teismas T. A. paskyrė per švelnią nuobaudą, nes ji neturės auklėjamojo poveikio, nepasireikš konkrečiomis neigiamomis materialinio pobūdžio pasekmėmis pažeidėjui, o atvirkščiai, skatins darbdavius nevykdyti teisėtų VDI reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

ATPK 41² straipsnis numato administracinę atsakomybę už neįleidimą VDI pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat VDI pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio trijų šimtų litų ir pareigūnams – nuo trisdešimties iki devynių šimtų litų.

Apskųstuoju teismo nutarimu T. A. paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje – įspėjimas. Švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, paskyrimas T. A. motyvuojamas atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvimu, t. y. tuo, kad atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu, aplinkybe, kad teisės pažeidimas žymesnių neigiamų pasekmių nesukėlė, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, gali būti paskirta atsižvelgus į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje (padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau padarė nemotyvuotą išvadą, kad teisės pažeidimas nesukėlė žymesnių neigiamų pasekmių ir kad baudos skyrimas prieštarauja protingumo ir teisingumo kriterijams. Tai, kad atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi ir kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, remiantis ATPK 30² straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas mažinti sankcijoje numatytą baudos dydį nuo vidurkio, tačiau savaime nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Darant ATPK 41² straipsnyje numatytą pažeidimą, pakenkiama norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencijos ir kontrolės, kurią atlieka VDI, vykdymo interesams (VDI įstatymo 4 straipsnis). Byloje nesurinkta duomenų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti inkriminuojamo teisės pažeidimo pobūdį, juo padarytą žalą įstatymo saugomam interesui: byloje nėra duomenų, kiek truko pažeidimo darymas, ar atsakomybėn traukiamas asmuo jau įvykdė VDI reikalavimus, ar pakenkė ir kokiu mastu pakenkė jo neatvykimas į VDI skyrių ir duomenų nepateikimas teisės aktų pažeidimų prevencijos ir kontrolės interesams ir pan. Pirmosios instancijos teismas, nesurinkęs tokių duomenų, neturėjo pagrindo teigti, kad teisės pažeidimu įstatymo saugomiems interesams buvo pakenkta nežymiai. Teismo nutarime faktiniais duomenimis nepagrindžiama išvada, kad baudos skyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Todėl nepaneigti apelianto argumentai, kad teismas T. A. paskyrė per švelnią nuobaudą, nes ji neturės auklėjamojo poveikio, nepasireikš konkrečiomis neigiamomis materialinio pobūdžio pasekmėmis pažeidėjui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalis nenumato apeliacinės instancijos teismo teisės pakeisti nutarimą paskiriant griežtesnę nuobaudą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, teismo nutarimas naikintinas, byla grąžintina nagrinėti iš naujo teisme, siekiant tinkamai ištirti ir įvertinti aplinkybes, reikšmingas atsakomybės individualizavimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą iš dalies patenkinti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.