- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-1542-656/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15965-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- UAB „Prekybos alėja“
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės, sekretoriaujant Eglei Berželionytei, dalyvaujant atsakovo direktoriui V. J., kolegijos posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Prekybos alėja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui UAB „Prekybos alėja“ dėl pinigų už nekokybišką prekę grąžinimo, teikiančios išvadą institucijos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie LR ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė V. M. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2.850 Lt už nekokybišką prekę – sofą „Gloria“, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog parduodamą baldą apžiūrėjo tiek pardavėjas, tiek pirkėjas, pretenzijų nepareiškė. Tvirtino, jog defektai atsirado po baldo pardavimo ir tai ne dėl gamintojo, o dėl vartotojo kaltės. Be to, atsakovo tvirtinimu, ieškovės sutuoktinis į atsakovą dėl neva atsiradusių prekės defektų kreipėsi praėjus garantiniam laikotarpiui. Nors Valstybinės ne maisto produktų kokybės inspekcijos 2009-06-22 patikrinimo akto išvadose teigiama, kad UAB „Prekybos alėja“ garantijos sofai „Glorija“ nesuteikė, tačiau atsakovas su tokiomis išvadomis nesutiko. Jo teigimu, prekei buvo nustatytas 6 mėn. garantijos laikotarpis.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kuria ieškovės reikalavimą atsakovui dėl nuostolių atlyginimo laiko teisėtu ir pagrįstu. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie LR ūkio ministerijos pateikė išvadą, jog ieškovė įsigijo sofą, neatitinkančią jai keliamų saugos reikalavimų bei kokybinių rodiklių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Prekybos alėja“ ieškovei V. M. 2.850 Lt, sumokėtus už sofą „Gloria“, kodas KV011, grąžinant atsakovui sofą „Gloria“, perduotą ieškovei V. M. pagal 2008-07-11 krovinių transporto važtaraštį Nr 0020. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (2.850 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2009-09-21 iki visiško 2850 Lt sumos sumokėjimo ir 85,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, 40 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad ieškovė 2008-03-18 internetu užsisakė sofą, kurią atsakovas pristatė ieškovei 2008-07-11 pagal krovinių transporto važtaraštį Nr. 0020. Už prekę ieškovė atsakovui 855 Lt avanso sumokėjo 2008-03-20, o likusius1995 Lt - sofos pristatymo dieną, t.y. 2008-07-11. Baldo naudojimo metu ieškovei paaiškėjo sofos trūkumai – duobės sėdimojoje dalyje, girgždesys ir išlindusi vinis tarp sėdimosios bei atlošinės dalies, dėl ko ieškovė 2009-03-25 pateikė prašymą atsakovui grąžinti už nekokybišką prekę sumokėtus pinigus. Pinigų atsakovas negražino, todėl ieškovė kreipėsi į vartotojų teises ginančias institucijas - Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie LR ūkio ministerijos, kurios ieškovės skundą pripažino pagrįstu. Teismas rėmėsi Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2009-06-22 aktu Nr. 7VS-09-1250-38, kuriame konstatuoti prekės trūkumai. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovė kreipėsi praėjus garantiniam terminui. Teismo vertinimu, atsakovas prekei garantijos nesuteikė, todėl ieškovė reikšti pretenzijas atsakovui galėjo per 2 metų laikotarpį, kurio ji nepraleido (CK 6.338 str.2 d.). Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovo perduotos ieškovei sofos trūkumai buvo iki perdavimo ieškovei momento ir atsirado ne dėl ieškovės kaltės baldo naudojimo metu (CK 6.338 str.5d.). Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų patvirtinti faktui, jog atsakovui už sofą sumokėjo būtent 2850 Lt sumą. Teismas vadovavosi 2008-07-11 pinigų priėmimo kvitu Nr 0012. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, jog ieškovė pažeidė kokias nors baldo - sofos naudojimo sąlygas, kurios turėjo įtakos ieškovo nurodytiems gaminio trūkumams. Vadovaudamasis 6.333 str. 6 d., 6.327 str. 3 d., 4 d., CK 6.363 str., 4 d., . 8 d. bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą, teismas ieškovės reikalavimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir atmesti ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus.
Pažeista teisė į tinkamą teisių gynimą, nes atsakovo atstovui negrįžus iš komandiruotės, teisėjas nesudarė galimybių atsakovui susirasti kitą atstovą.Pažeista teisė į objektyvų ir nešališką bylos nagrinėjimą. Sprendime nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai, be to, ieškovė pripažinta silpnąja bylos šalimi, kas suteikė šalims nelygias galimybes.Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie LR ūkio ministerijos aktas neatitinka CPK nuostatų ir yra niekinis. Daikto apžiūros kokybė kelia abejonių, nes nežinomas net tikslus išlindusių vinių skaičius, institucijos atstovės posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokie kokybės tyrimo metodai naudoti, kaip nustatytas odos storis, naudotų medžiagų savybės, trūkumų kilmė. Posėdžio metu institucijos atstovės patarinėjo ieškovei. Atsakovas neturėjo galimybės nušalinti eksperčių.Baldui buvo suteiktas 6 mėnesių garantinis terminas. Ši informacija nurodyta internetinėje parduotuvėje bei buvo pateikta į bylą.Ieškovės pateiktas mokėjimo kvitas negali būti laikomas įrodymu, nes neatitinka jam keliamų reikalavimų – nepasirašytas mokėtojo, trūksta atsakovo spaudo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą. Ieškovė nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog buvo pažeista atsakovo teisė į tinkamą teisių gynimą. Atsakovui atstovavo jo vadovas, pateikęs teismui jo aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Tik paskutinį posėdį atsakovas panoro, jog jį atstovautų advokatas, nors nepateikė teismui įrodymų, jog toks susitarimas su advokatu būtų sudarytas ir advokatas būtų išvykęs į komandiruotę. Nesutiko su tvirtinimu, jog teismas iškraipė atsakovo teiginius. Pasak ieškovės, atsakovas turėjo galimybę ginčyti teismo posėdžio protokolo turinį, tačiau to nepadarė. Nors atsakovas tvirtino, jog Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie LR ūkio ministerijos aktas neatitinka CPK nuostatų ir yra niekinis, tačiau į bylą nepateikė jokių prekės sertifikatų, gamintojo deklaruojamų prekių savybių, gamybos technologijos dokumentų. Be to, atsakovas turėjo teisę prašyti nepriklausomos teismo ekspertizės skyrimo, tačiau to nepadarė. Nesutiko su apelianto tvirtinimu dėl praleisto garantinio termino. Ieškovė iš atsakovo jokio garantiją suteikiančio dokumento nėra gavusi, tokio dokumento ir atsakovas teismui negalėjo pateikti. Nepaisant to, ieškovė tvirtino turinti teisę ginti savo teises vadovaujantis CK 6.338 str. 5 d. Apelianto teiginiai dėl sumokėjimo kvito yra nepagrįsti, nes kvitas atitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. reikalavimus.
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie LR ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Byla pirmos instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2009-09-14 iki 2010-12-22. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 str.). Atsakovas yra uždaroji akcinė bendrovė, turinti administraciją ir samdomus darbuotojus, todėl per pasirengimo bylos nagrinėjimui laiką galėjo pasirūpinti kvalifikuota teisininko ar advokato pagalba ir pagrįsti savo atsikirtimus, pateikti teismui prašymus dėl įrodymų surinkimo, iš anksto pasirūpinti advokato atstovavimu teismo posėdyje. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo sudaręs sutartį su advokatu atstovauti teismo posėdyje, todėl negali remtis aplinkybe, kad atstovaujantis advokatas buvo užimtas kitose bylose. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad teismo sprendime netiksliai cituojami atsakovo atstovo paaiškinimai apie prekės kokybės patikrinimą ją priimant, nelemia ginčo sprendimo, nes ieškovė neneigia, kad priimant prekę ieškovės sutuoktinis išoriškai apžiūrėjo prekę.
Byloje nustatyta, kad atsakovas sofą pristatė 2008-07-11, o ieškovė pastebėjo prekės trūkumus ir kreipėsi į atsakovą 2009-03-25, t.y. praėjus daugiau kaip devyniems mėnesiams. Kai sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybės garantijos terminas ir daikto trūkumai nustatyti pasibaigus šiam terminui, tačiau nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas (CK 6.338 str. 5 d.). Todėl šalių ginčas, ar buvo nustatytas garantinis terminas, ar jis buvo trijų ar keturių mėnesių, teisiškai nereikšmingas. Atsakovė (pirkėja) privalo įrodyti, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 ir 178 straipsniuose, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Ieškovė savo reikalavimų pagrįstumą įrodinėja pateiktomis prekės nuotraukomis, kuriose plika akimi matosi prekės defektai ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2009-06-22 aktu Nr. 7VS-09-1250-38, kuriame dalyvaujant specialistams konstatuoti prekės trūkumai. Atsakovas per visą ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje laikotarpį nuo 2009-03-25 iki 2010-12-10 galėjo, pasitelkęs specialistus apžiūrėti prekę, prašyti skirti ekspertizę ir pateikti specialistų išvadą. Atsakovo argumentas, kad atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie numatomą vykdyti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie LR ūkio ministerijos atstovų prekės apžiūrą, neįtakoja ginčo sprendimo teisingumo. Kolegija konstatuoja, kad sprendžiant pagal ieškovės pateiktas nuotraukas, prekės kokybės trūkumai yra matomi ir gali būti konstatuojami net ir asmens, neturinčio specialių technologinių žinių (b.l.180-183). Atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai sudaro teismui pagrindą konstatuoti, kad ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės yra įrodytos.
Atsakovas nurodė, kad 2008-07-11 pinigų priėmimo iš ieškovės kvitas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nors pripažino, kad kvite dėl 1995 Lt gavimo pasirašė atsakovo direktorius Valentinas Jaruševičius. Galimo dalinio neatsiskaitymo už parduotą prekę faktas neįtakoja pardavėjo pareigos parduoti tinkamos kokybės prekę, todėl neturi įtakos ginčo sprendimui. Be to, atsakovas nereiškė ieškinio reikalavimų dėl pinigų priteisimo ar pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl pirkėjo neatsiskaitymo su pardavėju.
Atsakovo argumentai, kad teismas ir byloje dalyvavusių valstybės institucijų atstovai buvo šališki ir gynė ieškovės kaip silpnesniosios santykių šalies (vartotojo) interesus, yra deklaratyvaus pobūdžio. Vartotojų teisių apsaugos instituto ir silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrinos taikymas nereiškia, kad teismas a priori bylą sprendė šališkai. Pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir argumentus. Atsakovas, kuris yra kvalifikuotas verslininkas baldų prekybos srityje, turėjo galimybę ginti savo interesus, teikti konkrečius argumentus ir įrodymus.
Ieškovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 900 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ir jos atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, vadovaujantis CPK 98 str., teismas pusė ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti (450 Lt) priteisia ieškovei iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Prekybos alėja“, kodas (duomenys neskelbtini), 450 Lt bylinėjimosi išlaidų.