- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-2238-230/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kautra“
- Ieškovas
- O. D. Ž.
- Trečiasis asmuo
- E. V.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kautra“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-365-358/2012 pagal ieškovės O. D. Ž. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva,“ trečiajam asmeniui E. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovių solidariai 9 113 Lt žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės UAB „Kautra“ 500 Lt žalai atlyginti. Nurodė, kad 2010-03-22 važiavo iš Kauno autobusų stoties į namus Raudondvaryje UAB „Kautra“ autobusu, kurį vairavo trečiasis asmuo E. V.. Pasiruošdama išlipti ji atsistojo, tačiau vairuotojui staiga stabdžius transporto priemonę ji griuvo, prarado sąmonę. Įvykio metu jai buvo sužalota galva, vėliau nustatyta, kad skilęs stuburo slankstelis. Ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio buvo nutrauktas nustačius, kad vairuotojo veiksmuose nėra veikos, turinčios nusikaltimo požymių, tačiau atsakovė UAB „Kautra“ atsakinga už ieškovei padarytą žalą, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja. Dėl šio įvykio ji patyrė turtinių nuostolių 2 678 Lt, kuriuos sudaro 500 Lt sugadintų drabužių vertė, 998,45 Lt naujų akinių vertė, 100 Lt vaistų išlaidos, 1 000 Lt išlaidų namų ūkio priežiūros išlaidos. Dėl didelių dvasinių pergyvenimų, patirto skausmo, streso, sveikatos sutrikimų ji patyrė ir 10 000 Lt dydžio neturinę žalą. Draudimo bendrovė ieškovei išmokėjo 3 065 Lt draudimo išmoką (atėmus draudimo sutartimi numatyta 500 Lt besąlyginę išskaitą). Kadangi žala ieškovei neatlyginta pilnai, ieškovė ieškiniu ją prašė priteisti iš atsakovių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės UAB ,,Kautra“ turtinę žalą - 1 398 Lt, neturtinę žalą - 4 000 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 5 398 Lt sumos nuo 2011-11-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 56 Lt žyminio mokesčio, 560 Lt už advokato pagalbą, o valstybei - 15 Lt už procesinių dokumentų įteikimą. Ieškovės reikalavimus dėl 1 000 Lt namų priežiūros išlaidų ir 500 Lt besąlyginės išskaitos priteisimo atmetė. Ieškinį atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2010-03-22 apie 18 val. Kauno r., Raudondvaryje, J. Naujalio gatve važiavusio atsakovei UAB ,,Kautra“ priklausančio maršrutinio autobuso „SETRA S315“, vairuojamo E. V., salone nugriuvo ir susižalojo. Ieškovei buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – konstatuotas galvos sumušimas su muštine žaizda galvoje ir galvos smegenų sukrėtimu, kairės šlaunies, nugaros sumušimas. Taip pat nustatė, kad atsakovė civilinę atsakomybę yra apdraudusi draudimo bendrovėje „PZU Lietuva“, kuri dėl šio įvykio 2010-08-10 priėmė sprendimą išmokėti ieškovei 3 065,22 Lt draudimo išmoką – už vaistus 16,07 Lt, 549,15 Lt už naujų akinių įsigijimą, 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, atėmus 500 Lt besąlyginės išskaitos. Kadangi didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, o šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, todėl teismas atmetė atsakovių argumentus dėl atsakovės UAB „Kautra“ kaltės nebuvimo, kaip teisiškai nepagrįstus. Teismas nepripažino ieškovės veiksmų, kai ji, norėdama pasiruošti išlipimui, atsistojo ir kurį laikė važiavo stovėdama, jos dideliu neatsargumu ir nurodė, jog tokie ieškovės veiksmai buvo įprastiniai, būdingi visiems keleiviams, važiuojantiems viešu transportu. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatė, kad ieškovės turtinius nuostolius sudaro 100 Lt už vaistus, 300 Lt už sugadintus drabužius, 998,45 Lt už įsigytus naujus akinius. Ieškovės reikalavimą dėl 1 000 Lt priteisimo už namų ūkio priežiūrą teismas atmetė, remdamasis liudytojos A. G. parodymais, kadangi ji parodė, jog padėjo ieškovei namų ūkyje iš moralinių paskatų ir atlyginimo negavo. Be to, ieškovė gyvena kartu su sutuoktiniu, mažamečių vaikų neturi, namų ūkis yra įprastinis, verslu neužsiima. Teismas, priteisdamas 4 000 Lt neturtinės žalos, rėmėsi liudytojų S. Ž., A. Ž., A. G. parodymais ir sprendė, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė ieškovei ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, diskomfortą kasdieniniame gyvenime. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertino, kad ieškovė yra garbaus amžiaus, todėl tikėtina, kad sveikatos sutrikdymo pasekmės buvo jaučiamos ilgesnį laiko tarpą, ir atsižvelgė į tai, kad sveikata buvo sutrikdyta ne nusikalstamais trečiojo asmens E. V. veiksmais, o 9 krūtinės slankstelio lūžimas, dėl kurio ieškovė jautė didelius skausmus, nesietinas su įvykiu. Kadangi teismas sprendė, jog ginčas dėl įvykio kvalifikavimo draudiminiu ar nedraudiminiu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o žalos atlyginimas nesietinas su ieškovės gauta draudimo išmoka, todėl ieškinį tenkino tik atsakovės UAB „Kautra“ atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB ,,Kautra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo dalyką, netinkamai įvertino įrodymus, nukrypo nuo teisminės praktikos, ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Dėl ginčo dalyko
Teismas nepagrįstai ieškinį atsakovės UAB ,,Kautra“ atžvilgiu tenkino, o atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmetė argumentuodamas tuo, jog tarp atsakovių yra draudiminiai santykiai, tačiau ginčas dėl įvykio kvalifikavimo draudiminiu ar nedraudiminiu nėra šios bylos ginčo dalykas. Pati ieškovė atsakovais patraukė tiek UAB „Kautra“, tiek UAB DK „PZU Lietuva“, o apeliantė atsikirsdama ieškiniui teigė, kad ji gali atsakyti tik subsidiariai, todėl byloje buvo ginčas dėl įvykio kvalifikavimo draudiminiu ar nedraudiminiu. Byloje pateiktas 2010-02-22 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisas leidžia žalą priteisti iš draudimo bendrovės, padarius 500 Lt besąlyginę išskaitą, kurią turi sumokėti UAB ,,Kautra“, nes UAB „Kautra“ savo veiklos civilinę atsakomybę apdraudė pas atsakovę UAB DK „PZU Lietuva“ 500 000 Lt suma, o atsakomybę dėl neturtinės žalos padarymo 200 000 Lt suma. Tačiau teismas nepasisakė dėl šio draudimo poliso ir neargumentavo, kodėl jį atmeta. Apeliantė nurodo, jog teismų praktikoje nagrinėjant analogiškas bylas, esant draudiminiams santykiams, yra sprendžiama dėl įvykio kvalifikavimo draudiminiu, todėl teismas nepagrįstai neįvertino, ar įvykis yra draudžiamasis, ar ne.
2. Dėl aplinkybių, šalinančių didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę, vertinimo
Teismas, remdamasis tuo, jog autobuso salonas yra erdvus, yra vietos skirtos laikytis už sėdimų vietų, autobuse važiavo nedaug keleivių, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės veiksmai, kai ji, norėdama pasiruošti išlipimui, atsistojo ir kurį laiką važiavo stovėdama, nepripažintini dideliu neatsargumu. Šie teismo argumentai neleidžia daryti išvados, jog ieškovė buvo rūpestinga ir atsargi. Ieškovės atsistojimas autobuse ir kelionės tęsimas autobusui manevruojant atitinka kasacinio teismo praktikoje pateiktą nukentėjusio asmens didelio neatsargumo, kuris šalina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę, sampratą. Ieškovės elgesys, įvertinant jos amžių, buvo aiškiai rizikingas, ji akivaizdžiai ignoravo kiekvienam suvokiamas atsargumo taisykles. Jei ieškovė būtų sėdėjusi iki autobusui sustojant, ji bet kokių traumų ar sveikatos sutrikdymų būtų išvengusi, todėl ieškovė savo neatsargiu ir nerūpestingu elgesiu prisėmė ir bet kokios žalos atsiradimo riziką, šalinančią atsakovės UAB ,,Kautra“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos, atsakomybę.
3. Dėl įrodymų, pagrindžiančių turtinės ir neturtinės žalos dydį, vertinimo
Teismas, priteisdamas 1398 Lt turtinės žalos, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas. Teismas, priteisdamas 100 Lt už vaistus, neįvertino byloje pateiktų duomenų iš internetinio puslapio www.vaistai.lt, kuriame yra nurodyta, jog vaistas Pramistar, kurį ieškovė nurodė pirkusi gydymui po įvykio už 55,94 Lt, nėra tiesiogiai susijęs su įvykio pasekmių gydymu, todėl šios išlaidos nepagrįstai atlygintos. Be to, ieškovė kitų vaistų, kuriuos nurodė pirkusi sveikatos sutrikimams po įvykio gydyti, net neįvardijo, todėl ji 27,99 Lt išlaidų vaistams nepagrindė ir neįrodė. Apeliantė pagrįstomis ir įrodytomis pripažįsta ieškovės nurodytas 16,07 Lt dydžio išlaidas vaistui Seminor 10 mg. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė 300 Lt už sugadintus drabužius, kadangi ji nepateikė įrodymų, kad jos dėvėti kailiniai buvo sugadinti, ir 998,45 Lt už įsigytus naujus akinius. Teismas neįvertinęs aplinkybės, jog akiniai nebuvo nauji, jiems buvo 4-5 metai, nepagrįstai priteisė naujų akinių įsigijimo sumą, kadangi teismas privalėjo įvertinti buvusių akinių nusidėvėjimą. Ieškovei nepagrįstai priteista 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi būtent pačios ieškovės ypatingai didelis neatsargumas sąlygojo jos susižalojimą, ir ši aplinkybė šalina apeliantės atsakomybę. Be to, teismas neįvertino ir tai, jog nėra jokių liekamųjų reiškinių ieškovės sveikatai, susijusių su sužalojimu.
Atsakovė UAB „DK PZU Lietuva“ prisidėjimu prie atsakovės UAB ,,Kautra“ apeliacinio skundo prašo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė palaiko skunde išdėstytus teisinius argumentus ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai įvykio nepripažino draudiminiu, kadangi byloje pateikta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, patvirtinanti, jog įvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovė, atsakovė UAB ,,Kautra“ savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi. Minėtas įvykis, remiantis šia sutartimi, turėjo būti pripažintas draudiminiu. Tačiau teismo sprendimas priteisti žalą iš vieno solidariųjų skolininkų yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad įvykis yra draudiminis UAB ,,Kautra“, atlyginusi žalą ieškovei, turi teisę kreiptis į draudimo įstaigą, kad būtų įvykdytos civilinės atsakomybės draudimo sąlygos. Nesutikdama su skundo argumentais, jog pati ieškovė buvo ypatingai neatsargi, nurodo, kad ji atsistojo iš sėdimos vietos tik ketindama išlipti, o autobuse nebuvo nurodyta draudimų važiuoti stovintiems asmenims, tuo tarpu tokie draudimai šiuo metu jau yra, todėl ji nepažeidė keleivių vežimo taisyklių. Nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, jog turtinės žalos dydis neįrodytas, nurodo, kad jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas. Teismo nustatytas žalos dydis neprieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Pateikti įrodymai patvirtina, kad akiniai įsigyti už mažiausią galimą kainą pagal receptūrą, todėl skundo argumentai dėl per didelės sumos akiniams įsigyti yra nepagrįsi, nes mažesne suma ji nebūtų atstatyta į padėtį, buvusią iki žalos padarymo, o senus akinius ji būtų nešiojusi toliau, kadangi nebuvo jokios būtinybės juos keisti. Ieškovė nurodo, jog dėl įvykio metu sutrenktų smegenų pasireiškė atminties sutrikimai, todėl vaistai Pramistar buvo tiesiogiai susiję su sveikatos sutrikdymu, ir teismas pagrįstai priteisė jų įsigijimo išlaidas - 55,94 Lt. Konstatavus nesunkų sveikatos sutrikdymą 4 000 Lt neturtinės žalos suma, remiantis teismų praktika, priskiriama prie minimalaus dydžio sumų. Be to, ieškovės neturtinė žala buvo patirta ne tik dėl paties sveikatos sutrikdymo, bet ir dėl atlikto ikiteisminio tyrimo, trukusio apie 3 metus. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė tiek į patį sveikatos sutrikdymą, tiek į jo sukeltas pasekmes – į ieškovės amžių, kuriai sveikatos sutrikdymas sukėlė sunkesnes pasekmes nei jaunam žmogui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau konstatuoja netinkamą procesinių ir materialinių teisės normų, reglamentuojančių draudimo santykius, taikymą.
Byloje nustatyta, kad ieškovė 2010-03-22 apie 18 val. Kauno r., Raudondvaryje, J. Naujalio gatve važiavusio atsakovei UAB ,,Kautra“ priklausančio maršrutinio autobuso „SETRA S315“, valst. Nr. CHF 597, vairuojamo trečiojo asmens E. V., salone nugriuvo ir susižalojo. Ieškovei buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nustatyta, kad atsakovė UAB „Kautra“ įvykio metu savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi draudimo bendrovėje „PZU Lietuva“.
Dėl atsakingo už žalą asmens ir civilinės atsakomybės draudiko atsakomybės
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu, sprendime nurodydamas, kad ginčas dėl įvykio kvalifikavimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju nebuvo šios bylos dalyku, nors ir pripažino, kad šias šalis siejo draudimo santykiai. Tokia teismo išvada prieštarauja bylos aplinkybėms ir suformuotai teismų praktikai dėl atsakingo už žalą asmens ir civilinės atsakomybės draudiko bendros atsakomybės. Ieškovė patikslintą ieškinį pareiškė abiems atsakovėms, prašydama priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą solidariai tiek iš atsakovės - padidinto pavojaus šaltinio valdytojos UAB „Kautra“, tiek iš kitos atsakovės - draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“, kurioje UAB „Kautra“ buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę. Ieškovė atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybę būtent ir grindė šių šalių sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi. Atsakovė UAB „Kautra“ atsikirsdama ieškiniui taip pat savo atsikirtimus grindė civilinės atsakomybės draudimu. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ginčas dėl įvykio kvalifikavimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju nėra šios bylos dalykas, kadangi reikalavimas draudikui buvo pareikštas, ir jis buvo grindžiamas būtent civilinės atsakomybės draudimo sutartimi. Faktiškai pirmosios instancijos teismas ieškinį atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmetė, kaip be pagrindo pareikštą šiam atsakovui, tačiau tai prieštarauja draudimo santykius reglamentuojančioms teisės normoms.
Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Civilinės atsakomybės draudimas yra viena draudimo rūšių. Šios rūšies draudimu draudžiami asmens turtiniai interesai, susiję su civiline atsakomybe už nukentėjusiems tretiesiems asmenims ar jų turtui padarytą žalą. Pagal šalių santykiams taikytino LR Draudimo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios įvykio metu) 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą bendrąją civilinės atsakomybės draudimo sampratą pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršijant draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje. Byloje pateikta 2010-02-22 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (t.1, b. l. 37-48) patvirtina, kad įvykio metu UAB „Kautra“ savo veiklos, t. y. keleivių pervežimo paslaugos civilinę atsakomybę buvo apdraudusi draudimo bendrovėje - UAB DK „PZU Lietuva“ kiekvienam įvykiui 500 000 Lt sumai, o atsakomybę neturtinės žalos atveju - 200 000 Lt sumai, padarius sutartimi numatytą 500 Lt dydžio besąlyginę išskaitą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad sudarius civilinės atsakomybės draudimo sutartį nukentėjęs trečiasis asmuo greta reikalavimo į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir teisę reikalauti draudimo išmokos iš civilinės atsakomybės draudiko. Abu šie reikalavimai turi savarankiškus pagrindus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Kauno autobusai“, UAB DK „PZU Lietuva ir kt., bylos Nr. 3K-3-300/2012). Nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė į civilinės atsakomybės draudiką įtvirtinta ir įstatyme (draudimo sutarties sudarymo metu galiojusios Draudimo įstatymo redakcijos 94 straipsnis). Todėl ieškovė, pareikšdama ieškinį, turėjo įstatyme numatytą pagrindą reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, o taip pat turėjo teisę reikalauti draudimo išmokos iš civilinės atsakomybės draudiko. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas atsakovei UAB „Kautra“ atsirado iš delikto, o reikalavimas atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ kildinamas iš nurodytos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties, kaip sutarties trečiojo asmens naudai. Pažymėtina, kad atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ iš esmės neginčijo savo įsipareigojimų, kylančių iš Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir net išmokėjo draudimo išmoką ieškovei, tačiau vėliau kilus ginčui apskritai dėl pareigos ieškovei atlyginti žalą draudikas pareikalavo iš ieškovės ją grąžinti, o sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju ir draudimo išmokos mokėjimo/nemokėjimo priėmimą atidėjo iki pasibaigs šios bylos nagrinėjimas (t. 1, b.l. 29-36, 78). Tai dar kartą patvirtina, kad draudimo išmokos mokėjimo sąlygos ir su tuo susijusios aplinkybės buvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju kreditorius turi teisę ieškinyje reikalauti, kad žalą atlygintų abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, tiek jas visas, tiek ir dalį. Kiekvieno iš reikalavimų pagrįstumas bei apimtis sprendžiami pagal jų pagrindus. Kai kreditorius reikalavimus pareiškia bendrai ir atsakingam už žalą asmeniui, ir draudikui, tai dėl tos dalies, dėl kurios sutampa, jie tenkinami solidariai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Olandijos įmonė „Apollo Melkprodukten b. v.” v. UAB „Rainio transportas” ir kt., bylos Nr. 3K-3-730/2003; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Kauno autobusai“, UAB DK „PZU Lietuva, bylos Nr. 3K-3-300/2012).
Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs iš draudimo santykių kylančių aplinkybių, faktiškai neišsiaiškino turinčių esminės reikšmės bylai aplinkybių ir jų be pagrindo nekonstatavo, todėl, pažeisdamas CPK 263, 265 straipsnio 1 dalies reikalavimus, priėmė nepagrįstą sprendimą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti šių aplinkybių, kadangi gali tekti priimti blogesnį sprendimą atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu, kuri CPK 309 straipsnio tvarka prisidėjo prie atsakovės UAB „Kautra“ apeliacinio skundo, tačiau tai draudžia CPK 313 straipsnio nuostatos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, vertintinos aplinkybės dėl didelio pačios nukentėjusios neatsargumo ir turtinės bei neturtinės žalos dydžio pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.