- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-02
- Bylos Nr.
- 2A-1040-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Nijolia Indreikienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- O. T., V. T.
- Atsakovas
- P. V.
- Trečiasis asmuo
- J. V., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, Jonavos rajono savivaldybės administracijai
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 20.3.8, 20.3.10; 30.10.
2011 m. rugpjūčio 2 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovams O. T. ir V. T., jų atstovui advokatui R. L., atsakovui P. V., trečiajam asmeniui J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. V. ir trečiojo asmens J. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-814/2011 pagal ieškovų O. T. ir V. T. patikslintą ieškinį atsakovui P. V. bei tretiesiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, Jonavos rajono savivaldybės administracijai bei J. V. dėl leidimo įteisinti statinį be kaimyno sutikimo bei atsakovo P. V. priešieškinį ieškovams O. T. ir V. T. bei tretiesiems asmenims Jonavos rajono savivaldybės administracijai bei J. V. dėl pažeistų teisių gynimo, nesusijusių daikto su valdymo netekimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai O. T. ir V. T. patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti jų teisę žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įteisinti ūkio pastatą, nekilnojamojo turto kadastro byloje pažymėtą indeksu 2l1b, be kaimyno atsakovo P. V. sutikimo bei priteiti iš atsakovo jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad 1991-12-18 gavo leidimą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Buvo gautos statybos sąlygos, paruošti projektai, kurie buvo suderinti ir patvirtinti visose reikiamose instancijose. Ieškovai pastatė ir 2003 m. pridavė valstybinei komisijai gyvenamąjį namą, kuriame dabar ir gyvena, tačiau dėl pinigų stygiaus nesuspėjo užbaigti ūkinio pastato statybos, kurį užbaigė 2009 m., todėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto skyrius atsisakė priimti statinį naudojimui, nes jau yra pasibaigęs statybos leidimo galiojimo terminas. 2009-07-02 ieškovams buvo išduotos sąlygos naujam statybos leidimui gauti. Tačiau prieš išduodant minėtas sąlygas, išmatavus vietoje, paaiškėjo, kad jų ūkinis pastatas yra pastatytas 6 ir 10 cm arčiau sklypo ribos, nei norminiais aktais nustatytas 3 metrų atstumas, todėl statybai leidimas gali būti išduotas tiktai gavus kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Tuo tikslu jie kreipėsi į kaimyną atsakovą P. V., tačiau jis duoti leidimą atsisakė. Jo atsisakymo priežastys yra visiškai nerimtos, pagrįstos tiktai jo asmenine antipatija ieškovams ir jo siekimu tokiu būdu ieškovams pakenkti. 9 ar 10 centimetrų skirtumas yra tikrai ne esminis. Tuo labiau kad pats atsakovas savo ūkinį pastatą pastatė gerokai arčiau jų sklypo ribos, nei nustatyti 3 metrai, tačiau ieškovų sutikimo jis neklausė. Kadangi tas atstumo skirtumas jų sklypui esminės žalos nedaro, tokių atsakovo veiksmų jie neskundė. Ieškovų ūkinis pastatas buvo suprojektuotas ir leidimas jam statyti buvo gautas įstatymų nustatyta tvarka, ir jeigu jie būtų suspėję jį priduoti valstybinei komisijai iki 2006-12-18, jokių problemų nebūtų kilę. Remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002, jų pastatytas ūkinis pastatas yra nesudėtingas II-os grupės statinys. Minimalus atstumas iki kaimyno sklypo ribos turi būti 3 m. Nuo jų ūkinio pastato iki atsakovo sklypo ribos yra 2,90 ir 2,94 m. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo patvirtintų nuostatų 32.1.2.2.2. p. nustatyta, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 m. Ieškovų nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Atsakovo P. V. ūkinis pastatas yra pastatytas nesilaikant Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 nustatyto minimalaus 3 m atstumo iki jų sklypo ribos. Atsakovo ūkinis pastatas pastatytas arčiau nei 2 metrai iki sklypo ribos, faktiškai nuo ūkinio pastato iki jų sklypo ribos yra 1,92 ir 1,98 m. Tarp ūkinių pastatų nėra nustatyti konkretūs priešgaisriniai atstumai.
Ieškovai su priešieškiniu nesutiko, prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad priešieškinio reikalavimas nugriauti ieškovams priklausantį ūkinį pastatą, nes jis pastatytas nesilaikant atstumo, nepagrįstas dėl tų pačių aplinkybių, kuo grindžiamas ieškinys, kuris paneigia priešieškinio aplinkybes, o būtent tai, kad atsakovas savo ūkinį pastatą pasistatė taip pat nesilaikydamas nustatyto atstumo – nėra 2 metrų atstumo iki kaimyninio sklypo ribos.
Atsakovas P. V. priešieškiniu prašė teismo įpareigoti ieškovus vieno mėnesio laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkos statybos, negyvenamą, bendro 96,28 kv. m. ploto pastatą, esantį ieškovams nuosavybės teise priklausančiame 0,1500 ha žemės sklype Jonavoje, Saulėtekio g. 9 (ieškovų pateiktoje individualios V. R. įmones 2009-10-05 atliktoje geodezinėje nuotraukoje teisminiam ginčui pažymėtas raidėmis DN statinį) bei atsakovo naudai iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad ieškovai savavališkai, tai yra be leidimo, pasistatė ūkio pastatą. Ieškovų statinys nepriskirtinas prie nesudėtingų statinių, jam statyti reikalingas tiek leidimas, tiek ir projektas. Ieškovams pasistačius ūkio pastatą nesilaikant 3 metrų atstumo, buvo pažeistos atsakovo teisės. Ieškovų statinys pastatytas už 4,86 m nuo atsakovų statinio, o tai pažeidžia STR 2.02.09:2005 normų 8 priedo priešgaisrinius reikalavimus statyti statinius ne arčiau kaip 6 metrai vienas nuo kito.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Ieškovams statybos leidimas buvo išduotas ne 10 metų, o 5 metams – nuo 1991-12-18 iki 1996-12-18. Iš V. R. IĮ toponuotraukos matyti, kad 2003 m. jokios ūkinio pastato statybos net nebuvo pradėtos. Pagal 1991-12-18 leidimą statyti ūkinio pastato projektas nuo dabar pastatyto pastato projekto skiriasi. Atsakovo nuomone, ieškovų nurodytas teiginys, kad jie galėjo iki 2006-12-18 be problemų priduoti statinį, yra neteisingas. Ieškovai nepateikė teismui įrodymų, kad būtų kada nors kreipęsi į atsakovą su prašymu leisti pastatyti jų statinį arčiau nei 3 metrų atstumas. Minimalus priešgaisrinis atstumas tarp pastatų nėra išlaikytas dėl ieškovų kaltės. Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinį, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas negali tokio atsisakymo nuginčyti. Ieškovų statinys pastatytas nesilaikant STR normose įtvirtintų atstumų, statinys pastatytas savavališkai, be statybos leidimo ir statinio projekto, todėl remiantis CK 4.103 str. 3 d. ieškovų statinys turi būti nugriautas, ko ir siekia savo priešieškiniu atsakovas.
Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau - Inspekcija) nurodė, kad tiek ieškovų ieškinys, tiek atsakovo priešieškinis turi būti patikslinti. Nurodė, kad Inspekcijos specialistai atliko valdos Jonavoje, Saulėtekio g. 9, patikrinimą vietoje ir nustatė, kad ūkio pastato statybai buvo gautas 1991-12-18 statybos leidimas Nr. 67, o stoginė pastatyta savavališkai. Savavališkos statybos aktas surašytas tik malkinei, šalia ūkio pastato, bet ne pačiam ūkio pastatui. Inspekcija, pasisakydama dėl ieškovų ūkio pastato atstumo nuo sklypo ribos, nurodė, kad atstumas neviršija leidžiamos teisės aktų paklaidos atliekant matavimus, nes bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 m, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 m. Pasisakydamas dėl ieškovų reikalavimo pirminiame ieškinyje statyti ūkio pastatą su malkine be kaimyno sutikimo (t. y. statyti naują ūkio pastatą su malkine), tretysis asmuo nurodė, kad turi būti išlaikomi normatyviniai atstumai iki sklypo ribos. Dėl pareikšto atsakovo priešieškinio pažymėjo, kad atsakovo ūkio pastatas yra pastatytas 1,92 m atstumu iki sklypo ribos, t. y. taip pat neišlaikant normatyvinių atstumų iki sklypo ribos. O reikalavimas įpareigoti ieškovus vieno mėnesio laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkos statybos negyvenamą 96,28 kv. m ploto pastatą, esantį ieškovams nuosavybės teise priklausančiame sklype, tūrėtų būti įrodytas.
Tretysis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija nurodė, kad priešieškinio reikalavimai neturi teisinio pagrindo, prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.
Tretysis asmuo ieškovo pusėje J. V. prašė patikslintą ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, priešieškinį tenkino iš dalies, pripažino ieškovų O. T. ir V. T. teisę žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame(duomenys neskelbtini), įteisinti ūkio pastatą, nekilnojamojo turto kadastro byloje pažymėtą indeksu 2l1 b be kaimyno atsakovo P. V. sutikimo; pripažino ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), esančio ūkio pastato statybą savavališka ir įpareigojo ieškovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti ūkio pastato, esančio ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus(duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), norminių teisės aktų reikalavimus atitinkantį statybos leidimą ir statinį, atitinkantį projektą ir leidimą, priduoti naudotis bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; iš ieškovų atsakovo P. V. naudai priteisė 33 Lt bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai 16,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; iš atsakovo P. V. valstybės naudai priteisė 49,79 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų
Teismas nustatė, kad šalys yra kaimyninių žemės sklypų ir pastatų savininkai. 1991-12-12 Jonavos rajono LDT VK Architektūros ir urbanistikos skyrius ieškovei išdavė leidimą Nr. 67 vykdyti gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybos darbus(duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta: gyvenamojo namo užstatymo plotas – 127,09 m2, pagalbinių pastatų užstatymo plotas – 70,75 m2, bendras užstatymo plotas – 197,84 m2, užstatymo procentas – 1319, statybos užbaigimo terminas – 1996-12-18. Ieškovai pasistatė ir valstybinei komisijai 2003 m. pridavė gyvenamąjį namą, o ūkio pastato pamatus padėjo apie 1992 m. vasarą, tačiau dėl pinigų stygiaus per leidime nustatytą terminą ūkio pastato pastatyti nepabaigė, o 2009 m. kreipėsi į Jonavos rajono vyriausiojo architekto skyrių, tačiau minėtas skyrius atsisakė statinį priimti naudojimui. 2009-07-02 ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto skyriui pateikė paraišką projektavimo sąlygoms gauti, kurioje prašė išduoti ūkio pastato su malkine projektavimo sąlygas. Minėtas skyrius 2009-07-02 pateikė išvadą, kurios 2 punkte viena iš specialiųjų projektavimo sąlygų sąvadui parengti nurodė projekto atlikimą ant suderintos toponuotraukos. Pagal toponuotrauką ieškovų ūkinis pastatas yra pastatytas 6 ir 10 cm arčiau atsakovo sklypo ribos nei norminiais aktais nustatytas 3 metrų atstumas, todėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vyriausiojo architekto skyrius dėl šios priežasties ieškovams išduotose 2009-07-02 Specialiose projektavimo sąlygose statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui nurodė esant mažesniam atstumui, ieškovai privalo gauti kaimyno sutikimą. Ieškovų kaimynas atsakovas P. V. sutikimo nedavė, atsisakymo nemotyvavo.
Teismas nurodė, kad 1992 m., ieškovui pradėjus kloti ūkinio pastato pamatus, o tai pagal žemės sklypo naudojimui individualiai statybai sutartį reiškė statybos pradžią, galiojo Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintos Miestų ir gyvenviečių sodybos respublikinės statybos normos 151-92, kurių 2.7 punkte yra nurodyta, jog minimalus atstumas atskirai stovinčių statinių nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip l metras. Tais atvejais, kai pastatas talpinamas pietų pusėje nuo sklypo ribos, šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Aplinkybės, kad ieškovų ūkinis pastatas nebuvo pastatytas 2004 m., neginčija ir ieškovai, šią aplinkybę įrodo ir atsakovo į bylą pateikta topografinė nuotrauka. Teismo nuomone, ši nuotrauka nepaneigia ieškovų teiginio, kad jis 1992 m. pradėjo statinio statybą, padarė pamatus, atliko kitus statybos darbus.
Teismas nustatė, kad ieškovų ūkinis pastatas pastatytas nuo atsakovo sklypo ribos 2,90 m ir 2,94 m atstumu. Didžiausias neišlaikytas ieškovų atstumas iki kaimyninio sklypo ribos yra 10 cm. Teismo nuomone, ieškovai nebuvo nesąžiningi, jie neturėjo tikslo pažeisti ir nepažeidė jokio viešojo intereso, jų tikslas buvo pasistatyti ir įteisinti statinį. Teismas, vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatavo, kad šis nukrypimas nuo teisės aktuose nustatyto 3 metrų atstumo yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu ir tai nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, todėl ieškovams pripažino teisę atlikti ūkinio pastato statybos darbus pagal pateiktą projektą be atsakovo sutikimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad ir atsakovas taip pat neišlaikė gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos plane nustatyto 2 metrų atstumo iki ieškovų sklypo ribos.
Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimo nugriauti savavališkai, be leidimo pastatytą ieškovų ūkinį pastatą, pažymėjo, kad ieškovai, vykdydami ūkinio pastato statybos darbus be nustatyta tvarka pratęsto statybos leidimo, pažeidė Statybos įstatymo 23 str. 1 d., statybos reglamento STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218, nuostatas. Jų atlikti darbai atitinka Statybos įstatymo 2 str. 71 d. įtvirtintą savavališkos statybos sampratą. Tačiau teismo nuomone, tam, kad būtų tenkinamas atsakovo priešieškinio reikalavimas – įpareigojimas nugriauti statinį, turi būti įvertintos visos aplinkybės, atsižvelgta į CK 1.2 str. įtvirtintus civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus. Užtikrinant civilinių teisinių santykių subjektų turtinių interesų pusiausvyrą, turi būti įvertinama, ar įpareigojimas nugriauti statinį yra proporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui ir ar ji nepažeis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Savavališko statinio nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o tik esminiam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Teismas nurodė, jog būtina atsižvelgti į tai, kad ūkinio pastato statybas ieškovai pradėjo turėdami teisėtai išduotą statybos leidimą ir statyboms reikalingą projektą, ieškovai kreipėsi dėl naujo statybos leidimo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritimų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nenustatė ūkinio pastato savavališkos statybos fakto, nenustatyta, kad ieškovų statinys dėl savo savybių kaip nors pažeistų gretimų žemės sklypų savininkų ar teisėtų naudotojų teises ir interesus, viešąją tvarką. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiame sklype pastatytas statinys neturint statybos leidimo pažeidė jo teises valdyti, naudotis ar disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu, kad dėl ieškovų pastatyto statinio sumažėjo sklypo vertė, statinys pažeidžia kitas teisės normas, reglamentuojančias priešgaisrinę saugą ir kitus reikalavimus. Teismo nuomone, ieškovams pastačius ūkinį pastatą, atsakovo ir trečiojo asmens gyvenimo ir veiklos sąlygos nepablogėjo, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios.
Apibendrindamas teismas sprendė, kad šioje byloje teismo nustatytas savavališkos statybos faktas neduoda pagrindo taikyti patį griežčiausią pažeidimo pašalinimo būdą – nugriauti statinį. Teismo manymu, šis pažeidimas gali būti pašalintas ir kitokiu būdu, taikant šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo nuostatas, t. y. pagal 2010-10-01 įsigaliojusi Statybos įstatymo 28 str. 7 d. leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Todėl teismas įpareigojo ieškovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti leidimą statybai ir priduotą naudoti ūkinį pastatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinyje nurodyto motyvo, kad ieškovai pažeidė aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 nustatytą minimalų 6 metrų priešgaisrinį atstumą, nurodė, jog pagal pateiktus atestuotos projektavimo įmonės UAB „Kauno komprojektas“ duomenis, toks atstumas tarp ieškovų ir atsakovo ūkinių pastatų yra galimas, nes ūkinio pastato užstatymo plotas, įvertinant neužstatytą žemės plotą, neviršija nustatyto gaisrinio skyriaus ploto, tokiu atveju priešgaisriniai atstumai tarp vienos paskirties pastatų gali būti neišlaikomi. Kadangi atsakovas objektyvių įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, teisme nepateikė, teismas laikė, kad atsakovo teiginiai dėl priešgaisrinio atstumo pažeidimo yra neįrodyti. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad abiem šalims, tiek ieškovams, tiek atsakovui, statybos leidimai buvo išduoti tuo pačiu laiku pagal projektinę medžiagą, kurioje buvo nurodyti ir atstumai iki statinių. Pagal byloje pateiktus projektus, atstumas tarp pastatų yra 5 metrai. Todėl teismo nuomone, kaltinti vien ieškovus, pažeidus Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 nustatytą minimalų 6 metrų priešgaisrinį atstumą, nebūtų visiškai teisinga.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas P. V. ir tretysis asmuo J. V. prašė Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliantai su teismo sprendimu nesutiko dėl šių motyvų:
1) teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovų teiginiu, kad statybas jie pradėjo 1992 m. vasarą. Ieškovas šiam teiginiui pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Atvirkščiai – iš teismui pateiktos V. R. įmonės 2004 m. gruodžio mėn. atliktos geodezinės toponuotraukos matyti, kad 2004 m. ieškovų sklype pastato pamatų neužfiksavo, nes jų nebuvo. Ieškovo pastato, kuriam 1991-12-18 buvo išduotas leidimas Nr. 67, ir pastato kurį dabar ieškovas prašo įteisinti, skiriasi projektai, pastato pamatų konfigūracija, pastato užimamas plotas;
2) teismo nurodytos normos, reikalaujančios išlaikyti 1 metro atstumą (kai statyba pietų pusėje 3 metrai), galiojo iki 2004-03-05 ir negaliojo statant ūkinį pastatą. Šios normos reikalavimai galiojo tik atsakovo sklype statant pastatus. Teiginys, kad ir atsakovas pastatė pastatus arčiau, nesvarstytinas, nes pastačius pastatus 1,96 m atstumu, normos buvo išlaikytos;
3) ieškovai bylinėjimosi eigoje pateikė tris skirtingus projektus: Jonavos rajono architekto gamybinio personalo 1989 m. projektą (patvirtintas 1991-12-16 projekto užstatymo plotas 68,85 kv. m), UAB „Jonavos ranga“ ūkio pastato su malkine (projektas atliktas 2009 m. spalio mėn., pastato bendrasis plotas 96,28 kv. m) ir UAB „Jonavos projektas“ ūkio pastato 2010 m. planą (ūkio pastato užstatymo plotas 72,77 kv. m). Teigti, kad pastatas pastatytas nenukrypstant nuo projekto, nėra pagrindo, nes neaišku, nuo kurio projekto nenukrypta;
4) teismas pažeidė materialinės teisės normas. Įteisinti galima tik tas savavališkas statybas, kurios nepažeidžia gretimo sklypo savininko teisių. Teismas gali leisti statytojui gauti statybas leidžiančius dokumentus, išskyrus rašytinį asmens sutikimą. Sutikimo davimas yra asmens teisė, bet ne pareiga. Statyti be statybą leidžiančio dokumento negalima. STR normos, nustatančios atstumus nuo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos, yra imperatyvaus pobūdžio. Teisės aktuose nenustatyta galimybės keisti šiuos atstumus teismo sprendimu. Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinį, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas negali tokio atsisakymo nuginčyti. Kadangi ieškovų statinys pastatytas nesilaikant STR normose įtvirtintų atstumų, statinys pastatytas savavališkai, be statybos leidimo ir statinio projekto. Ieškovų ūkio pastatas pradėtas statyti 2007 m., tačiau projektai padaryti 2009 ir 2010 m. Ieškovai nepateikė jokių argumentų, leidžiančių teigti, kad jie neturėjo galimybės kitur statyti ar nebuvo kito pasirinkimo kaip atstumą tarp pastatų sumažinti. Ieškovai atsisakė perstatyti pastatą taip, kad nebūtų pažeidžiamos atsakovo teisės. Ieškovų kaip statytojų teisės byloje buvo suabsoliutintos, o atsakovo teisė pažeista ir pažeidimas įteisintas;
5) teismas, teigdamas, kad priešgaisrinio atstumo mažinimas yra galimas, rėmėsi UAB „Kauno Komprojektas“ paskaičiavimais. Priešgaisrinio atstumo mažinimas negalimas, kai nepažeidinėjamos kitų asmenų teisės. Ieškovai pateikė ne visus paskaičiavimus ir išvadas. Paskaičiavimuose nėra nurodyta, kokių sąlygų reikia, kad atstumas galėtų būti mažinamas. Ieškovai nurodė, kad jokių papildomų priešgaisrinių priemonių nebuvo imtasi (priešgaisrinės sienelės, skydai ir kt). Projekte turėjo būti numatytos kompensacinės priemonės, bet tai nebuvo atlikta;
6) teismo išduotas leidimas ieškovams įteisinti ūkio pastatą be atsakovo leidimo pažeidžia įstatymus. Teismas pripažino ieškovo veiksmus neteisėtais, statybą savavališka, pripažino, kad pastatas pastatytas arčiau nei leidžia tai daryti statybos normos. Teismo sprendimas nepanaikina paties pažeidimo, tik bando ji įteisinti. Teismas toleravo įstatymo nesilaikymą, priešgaisrinis pavojus atsakovui nesumažėjo, pavojus liko ir patiems ieškovams. Nauja įstatymo redakcija nesuteikė teismui teisės toleruoti įstatymo pažeidimus, bet suteikia teisę analizuoti situaciją ir įpareigoti pažeidėją pašalinti pažeidimą;
7) ieškovai bylos nagrinėjimo metu buvo nesąžiningi. Jie teigė, kad leidimas statyti galiojo iki 2006 m., kad statinio pamatus pradėjo statyti galiojant statybos leidimui, teigė, kad jo leidimas galiojo 10 metų. Teismas neturėjo ginti nesąžiningos ir įstatymus pažeidžiančios pusės, o turi ginti įstatymus ir sąžiningus asmenis. Teismo sprendimas leido pažeidinėti įstatymą ir atsakovo teises. Teismas pažeidė subjektų lygybės prieš įstatymą principą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai V. T. ir O. T. prašė apeliacinį skundą atmesti dėl šių motyvų:
apeliantai nepagrįstai teigia, kad statybos nebuvo pradėtos 1992 m. Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas buvo pradėti statyti vienas po kito, t. y. 1992 m. buvo pradėtas statyti gyvenamasis namas (pastatyti jo pamatai), o 1993 m. buvo pakloti ūkinio pastato pamatai. Apeliantai teiginio, kad ūkio pastatas buvo pradėtas statyti tiktai 2007 m., niekuo nepagrindė;
Atsiliepimas
2) pastato pamatai buvo pastatyti pagal pirminį projektą. Antrasis projektas, parengtas UAB „Jonavos ranga“, skyrėsi nuo pirminio, nes jame buvo užfiksuota prie ūkinio pastato savavališkai pristatyta stoginė. Ji buvo pripažinta savavališka statyba ir nugriauta. Dėl tos priežasties atsakovo reikalavimu, pareikštu per 2010 m. birželio mėn. vykusį teismo posėdį, atsirado trečiasis projektas, parengtas UAB „Jonavos projektas“, kuris tiesiog užfiksavo esamą padėtį. Jame esantys skirtumai nuo pirminio projekto yra nežymūs ir neesminiai;
3) apeliantai nekonkretizavo, kaip yra pažeidžiamos jų teisės pastačius ūkinį pastatą ne 3 metrų, o 2,94 m atstumu nuo jų sklypo ribos, minimos abstrakčios „tam tikros teisės“;
4) apeliacinio skundo motyvą, kad tarp pastatų esant mažesniam nei 6 metrai atstumui, yra neužtikrinamos priešgaisrinės normos, paneigia UAB „Kauno komprojektas“ 2010-09-16 išvada, kuria nustatyta, jog esamas atstumas tarp ūkinių pastatų priešgaisriniu aspektu yra galimas. Pabrėžtina, kad jokie norminiai aktai nenustato konkretaus atstumo tarp ūkinių pastatų;
5) apeliantai nepagrįstai sureikšmina ir suabsoliutina savo teises, prisiskirdami sau subjektyvinę teisę be jokių motyvų duoti ar neduoti sutikimą, tai yra visiškai nepriimtina ne tiktai teisės, bet ir geros moralės požiūriu. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5. str. 1 d.). Neduodamas savo sutikimo pastato įteisinimui, atsakovas piktnaudžiavo teise;
6) apeliantai subjektyviai ir iškreiptai suvokia ieškinio ir teismo priimto sprendimo esmę ir prasmę. Ieškovai neprašė teismo leisti pažeidinėti įstatymą, o teismas netoleravo ir neįteisino įstatymo nesilaikymo. Nepagrįstas skundo teiginys, kad teismas pripažino atsakovo teisių pažeidimą ir savo sprendimu leido jas pažeidinėti. Teismas pripažino statybos normų pažeidimą, tačiau konstatavo, kad jis yra neesminis ir pastatas gali būti įteisintas be atsakovo sutikimo, nes atsakovo teisės niekaip nėra pažeistos.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nurodyto straipsnio 2 dalies norma, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas privalo tirti visus pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui reikšmingus apeliacinio skundo faktinius bei teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti.
Kasacinės instancijos teismas išaiškino teismams, kad CK 4.103 straipsnyje nustatytų konkrečių neteisėtos statybos teisinių padarinių taikymą lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, turinčios reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Kurią iš įstatyme nustatytų sankcijų taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Teisminiai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą. Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. O., V. Č. v. V. B., Vilniaus apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-240/2009).
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 126) prašė pripažinti ieškovams teisę jų nuosavybės teisė valdomame sklype(duomenys neskelbtini), įteisinti ūkio pastatą, nekilnojamo turto kadastro byloje pažymėtą indeksu 2I1b, be kaimyno atsakovo P. V. sutikimo (1 t., b. l. 126-128). Atsakovas P. V. priešieškinio pareiškimu (1 t., b. l. 53-55) prašė ieškovo pastatytą ir sklype(duomenys neskelbtini), prašomą įteisinti ūkio pastatą, pažymėtą indeksu 2I1b, nugriauti. Byloje kilo ginčas, ar pastatas pastatytas pažeidžiant išduotą 1996-12-18 statybai leidimą Nr. 67 (1 t., b. l. 109), kada pastatas pradėtas statyti, ar pastatas pastatytas laikantis statybos metu galiojusių STR reikalavimų, reguliuojančių pastato lokalizacijos vietą nuo kaimyno sklypo ribos ir priešgaisrinių saugumo reikalavimų, ar nustatyti STR pažeidimai gali būti pašalinti tik vienu būdu – nugriaunant ginčo pastatą.
Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai byloje įvertino įrodymus, todėl neteisingai nustatė ginčo pastato statybos metus. Ieškovai paaiškino, kad ginčo pastato pamatai buvo pakloti 1993 m., tačiau dėl įvairių objektyvių priežasčių ieškovai statybos darbų nevykdė. Atsakovai byloje pateikė rašytinius įrodymus – topografines nuotraukas, iš kurių matyti, kad ieškovų sklype ginčo pastato konfigūraciją ir matmenis atitinkančių pamatų nėra. Ieškovai teigia, jog ginčo pastato pamatai topografinėje nuotraukoje nepažymėti (1 t., b. l. 140), nes jie (b. l. 105) buvo užkasti žemėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga aplinkybė nustatant ginčo pastato buvimo faktą ieškovų sklype yra ir ta, jog ieškovai dėl leidimų naujo pastato statybai kreipėsi tik 2009-07-02 (b. l. 7-12), tuo metu, kai pastatas faktiškai jau buvo pastatytas. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, mažai tikėtina, jog pastatas, ieškovų pastatytas 1993m., nebūtų pažymėtas įvairiuose planuose. Be to, tas faktas, kad dalis pastato tariamai buvo užkasta, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pastatas realiai buvo pradėtas statyti, nes jokių patikimų įrodymų šiam faktui patvirtinti byloje nepateikė, taigi teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, jog ginčo ūkio pastatas buvo statytas ne 1993 m. o, 2007 m. (CPK 178, 185 str.). Tai iš dalies patvirtina ir ginčo pastato lokalizacija nuo kaimyno sklypo ribos, kuri yra beveik 3 metrai. Todėl šis apeliantų motyvas yra teisingas.
Tačiau negalima sutikti su apeliantų motyvais, kad pirmosios instancijos teisme buvo pateikti skirtingi projektai, todėl nebuvo galimybės nustatyti, nuo kurio projekto ieškovai nukrypo. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme apeliantai nenurodė, jog jiems nėra žinoma, dėl kokio projekto vyksta ginčas teisme. Be to, kaip nustatyta byloje, prasidėjus ginčui teisme, ūkio pastatas ir priestatas, kuris buvo pripažintas savavališka statyba, jau buvo pastatytas. Nustačius savavališkos statybos faktą (1 t., b. l. 98-109), ūkio pastato priestatas buvo nugriautas ir dėl to buvo patikslintas ankstesnis ūkio pastato projektas, byloje ginčo dėl šio fakto nebuvo. Taigi ūkio pastato projekto pakeitimai yra susiję tik su anksčiau savavališkai pastatyto pastato nugriovimu, kuris ginčo pastato konstrukcijai jokios įtakos faktiškai neturėjo. Tai patvirtina ne tik ieškovų, bet atsakovų teikiami įrodymai ((UAB „Jonavos projektas“ ir UAB „Skena“, geodezinė nuotrauka, „Jonavos ranga“ projektinė dokumentacija 1 t., b. l. 18, 20-21).
Nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovo pastatyto statinio teisėtumą, aktualus aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kurio 192.1 punkte nustatyta, kad pastatų atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, jeigu pastatai yra 1-2 aukštų. Toks pat reikalavimas nurodytas ieškovams Jonavos rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto skyriaus specialiose projektavimo sąlygose statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti 2 p., taip pat nurodyta, kad turi būti išlaikytas norminis atstumas – 3m iki sklypų ribų, esant mažesniam atstumui gauti kaimyno sutikimą, išlaikyti priešgaisrinius reikalavimus (1 t., b. l. 11).
Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje O. N. v. B. Ž., bylos Nr. 3K-3-46/2007), palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo, nes yra neesminis.
Kaip nustatyta byloje, ieškovai nesilaikė 3 m atstumo iki gretimo sklypo ribos, nes ieškovų pastatas nuo atsakovų sklypo ribos pastatytas 2,90 m, 2,94 m atstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu 3 m atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos nesilaikymas yra pripažintinas pažeidimu, tačiau tokio pobūdžio pažeidimas yra neesminis ir nelemia statybos neteisėtumo, nepažeidžia apeliantų teisių.
STR 2.02.09:2005 (01 priedas) 2 p. nurodyta, kad priešgaisriniai atstumai tarp vienodos paskirties pastatų (tarp jų ir pastatų skirtinguose sklypuose) gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija tos paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Šiuo atveju tarp skirtingos paskirties pastatų (namų ir kitos paskirties pastatų) skirtinguose sklypuose turi būti išlaikomi 1 lentelėje nurodyti priešgaisriniai atstumai. To paties reglamento 1 priedo 4 punkte nurodyta, kad, mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Šioje normoje įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio žemės sklypo ribos ir kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) teisė sutikti arba nesutikti, kad atstumai būtų mažesni.
Šiuo atveju apeliantai motyvuoja, jog gaisro grėsmės esama ne tik dėl to, jog ieškovai pažeidė atstumo reikalavimus iki žemės sklypo ribos (6 cm ir 10 cm), bet ir dėl to, jog apeliantų sklype pastatyti pastatai pagal ankstesnius reikalavimus yra arčiau negu 3 metrai iki ieškovų sklypo ribos, dėl to tarp šalių ūkio pastatų yra ne 6 metrai, kaip to reikalauja STR normos, bet 4,86 m, taigi vien dėl to ieškovų pastatas negali išlikti dabartinėje vietoje, nes 6 metrų atstumo nesilaikymas pažeidžia statybos normas. Tačiau su šiais motyvais sutikti negalima, nes teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovų pastatą pastačius nuo apeliantų sklypo ribos 2,90 m, 2,94 m atstumu esminių statybos pažeidimų nebuvo padaryta, tad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl 10 cm ir 6 cm atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos nesilaikymo nebus užtikrinti priešgaisrinių normų reikalavimai. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad atsakovo reikalavimas ieškovams išlaikyti 6 metrų atstumą nuo jau atsakovo sklype pastatyto pastato iki ieškovų sklype esančio ginčo ūkio pastato nėra nustatytas jokiose norminiuose aktuose, nes kaip jau paminėta atstumas iki kaimyninio sklypo turi būti 3 metrai. Be to, vertinant atsakovo motyvus dėl galimai nesaugios priešgaisrinės situacijos, teisėjų kolegija vadovaujasi byloje UAB „Kauno Komprojekto“ 2010-09-16 raštu Nr. 0-1-420, kuris patvirtina, kad įvertinant priešgaisrinius atstumus tarp tos pačios paskirties pastatų, būtina įvertinti užstatyto ir neužstatyto ploto santykį, šiuo atveju toks įvertinimas atliktas tarp ūkio pastatų Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodyta, kad esamas atstumas tarp šių pastatų yra galimas (1 t., b. l. 129). Ši išvada nėra nuginčyta jokiais kitais įrodymais, todėl teisėjų kolegija šiuo rašytiniu įrodymu byloje vadovaujasi (CPK 197 str. 2 d., 185 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, laiko, jog priešgaisrinių normų reikalavimų pažeidimo faktas nėra esminis, o prašomos taikyti ieškovams sankcijos neproporcingos padarytam pažeidimui, todėl nesudaro pagrindo tenkinti apeliantų prašymą ir ginčo ūkio pastatą nugriauti.
Atmestinas apeliantų motyvas, kad ieškovai niekada nesikreipė dėl atsakovo sutikimo įteisinti ginčo pastatą. Byloje yra 2009-09-02 ieškovės prašymas dėl atsakovo sutikimo ūkinio pastato statybai neprisilaikant statinių atstumo (1 t., b. l. 13), bylos duomenimis, būtent dėl to šioje byloje tarp šalių kilo ginčas. Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad teismas negali patenkinti ieškovų reikalavimų vien dėl to, jog atsakovas būdamas kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinį mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, nes statytojai – šioje byloje ieškovai – negali tokio atsisakymo nuginčyti. Visu pirma, byloje turi būti nustatytas teisės aktų pažeidimas, įvertintos nustatyto statybos pažeidimo pasekmės statybai, o ne vien suabsoliutinamas atsakovo nenoras duoti sutikimą. Tas faktas, jog kaimyninio sklypo savininko nesutikimas negali būti ginčijamas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog kiekvienu atveju kaimyninio sklypo savininkas veikia sąžiningai, teisingai, protingai ir nesuklydo atsisakydamas duoti sutikimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs statybos normų pažeidimą, pripažino pažeidimą neesminiu, dėl to pripažino ieškovams teisę įteisinti pastatus.
Taip pat negalima sutikti su apelianto motyvais, kad teismas pažeidė apelianto teises ir LR Konstitucijos 29 str. pripažindamas ieškovams teisę į pastato įteisinimą o ne įpareigodamas ginčo pastatą nugriauti. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių kasacinės instancijos išaiškinimų nepažeidė ir tinkamai taikė įstatymo nuostatas pripažinęs ieškovams teisę įteisinti ginčo statinį.
Kiti apeliantų motyvai faktiškai atkartoja anksčiau paminėtus apeliacinio skundo motyvus ir esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui neturi, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 328, 326 str. 1 d. 1 p.) apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovų interesams, remiantis 2011-07-14 sutartimi, atstovavo advokatas R. L., advokatas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Remiantis pinigų priėmimo kvitu Nr. 612387, ieškovė O. T. sumokėjo advokatui už suteiktas teisines paslaugas 500 Lt. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei (CPK 88 str. 1 d. 6 p. 98 str.), kurios yra protingo dydžio ir atitinka advokato darbo sąnaudas byloje, tai yra 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti ieškovei O. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas 500 (penki šimtai) Lt iš atsakovo P. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).